Kol “37O” muzikos direktorius, apžvalgininkas, redaktorius Andrzej Bong dėlioja geriausių metų albumų septynioliktuką, skaitom jo klausomiausių naujų albumų apžvalgą.
Former Ghosts
New Love.
Upset! The Rhythm
2010-11-08
Ši trijulė – nenupoliruotas deimančiukas. Jų prodiusuoti tiesiog negalima. Sterilumas nužudytų esmę. Rinktinės undeground-indie muzikantų komandos „razinka“ – jų nuoširdumas. Amerikietis Freddy Ruppertas (kurį ir reikėtų laikyti šio projekto tėčiu) žemu vokalu pasakoja liūdnas istorijas. Jam padeda Jamie Stewartas (iš Xiu Xiu) ir Nika Roza (iš Zola Jesus). Jų kūrybos rezultatas – eksperimentinė muzika kažkur tarp art-rock ir noise, atsiduodanti 80’s goth-pop (įsivaizduokite Ianą Curtisą, verkiantį pagal Casiotone for the Painfully Alone). Tik nuobodžiauti nereikės.
Liūdna plokštelė, nuo kurios neliūdna.
87°
Abe Vigoda
Crush
Post Present Medium
2010-09-28
Koks netikėtas šuolis! Prieš dvejus metus keturi Kalifornijos meksikiečiai (arba beveik) buvo tropical punk rock stiliaus pionieriai ir išpažinėjai. Visa laimė, kad jie ne iš tų, kurie pasižymi nuomonės pastovumu. Antraip pasaulis neišgirstų tokio nuostabaus praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio albumo. Tarp visų albume sutalpintų new wave gūsių išgirsite pažįstamas fragmentus iš New Order, The Cure, Duran Duran ir gal net Billy Idol. Viskas pabarstyta madingu Bloc Party ir Passion Pit skambesiu.
Susilaižome plaukus atgal, užsimetam trumpą odinukę ir į šokių aikštelę.
82°
The Naked and Famous
Passive Me, Aggressive You
Somewhat Damaged
2010-09-06
Kalbant apie madingą skambesį… Naujoji Zelandija – štai, kur kryptis! Ladyhawke, kaimynai iš Australijos The Presets, Cut Copy, Van She (ir kiti atlikėjai iš Modular fabriko), klounai Empire of the Sun… Iš Žiedų Valdovo šalies kilęs ir žymus norintis tapti penketukas su savim atsineša rėkiantį, šaukiantį ir visaip kitaip jaunu krauju tvinksintį popalbumą. Spalvotos juostelės, kreivų veidrodžių kambariai ir šukės, fejerverkai, euforija, blizgių žurnalų trumpalaikiškumas ir tuštybė bei jaunystė… Tokie tie atsitiktiniai plokštelės epitetai. Kaip M83 sumaišyti su MGMT.
77°
Blonde Redhead
Penny Sparkle
4AD
2010-09-13
Rimtieji kritikai šį albumą nurašė. Bet velniop juos.
Naujas BR darbas, kaip ir priklauso – liūdnokas, melancholiškas ir itin tolygus. O ko daugiau reikia šaltajam sezonui? Taip, plokštelė ne tokia ekspresyvi, aštri ir lolitiška kaip senesnės. Taip, broliai dvyniai Simone ir Amedeo Pace’ai pašalino beveik visas gitaras, kurias galima buvo rasti pastarajame 23 [2007] ar ankstesniuose albumuose. Užtat prikišo dar daugiau sintezatorių. Nuo to „raudonplaukių“ atliekamas dream-pop tapo dar lengvesnis ir svajingesnis. Juolab kad Kazu Makino vis dar moka koketuoti balsu.
68°
Antony and the Johnsons
Swanlights
Rough Trade / Secretly Canadian
2010-10-11
Netradiciškai greitai sulauktas darbas. Iki tol Antony neapsieidavo be ketverių metų tarp albumų.
Ne, nepasakysi, kad šis darbas blogesnis už buvusius tris. Tačiau, ko gero, lūkesčiai, siejami su šiuo drebiabalsiu, yra pernelyg dideli. Juolab kad Swanlights jis ne toks „tradiciškai melodingas“, bet linkęs į akademinę muziką. Paprasčiau tariant – svarstyklių rodyklė labiau krypsta į avant-garde nei į pop pusę (kaip tai ir buvo anksčiau). Ir gerai. Tegu mokosi kaimiečiai.
Net Björk revanšas už Dull Flame of Desire nepasirodys toks saldus.
75°
Ordo Rosarius Equilibrio
Songs 4 Hate & Devotion
Out Of Line
2010-10-04
Vieni švedų leidyklos Cold Meat Industry vėliavos nešėjų priversti palikti namus dėl šeimininko Rogerio Karmaniko godumo. Vokiškame leible ORE ir toliau daro tą patį, ką sugeba geriausia – deklamuoja savo dainuojamąją poeziją apie apokalipsę, karą, geismą, gašlumą ir fetišistinius „iškrypimus“. Muzikiniu požiūriu nuo dvejų metų senumo albumo ONANI mažai kas tepasikeitė. Toks pats neofolk kaip ir penkiuose plokštelėse iki šiol. Nei geriau, nei blogiau – stabilumo požymis. Kiek šviesesnis ir labiau prieinamas skambesys neabejotinai pritrauks naujų gerbėjų (net jei ir nuvils senus). ORE to tikrai nusipelnė per savo 17 veiklos metų.
80°
Kings of Leon
Come Around Sundown
RCA
2010-10-18
Penktuoju albumu Nešvilio karaliai įtvirtina savo – kaip elitinės pop/rock grupės – statusą. Šalia tokių vardų kaip U2, Coldplay ar The Killers. Ir net jei albumas yra kiek brandesnis už praeitą vieno hito įrašą Only by the Night [2008], savo aštrumu jis vis vien neprilygsta trejų metų senumo blokbasteriui Because of the Times arba debiutiniam Youth & Young Manhood [2003]. Keturi Followillai visiškai atsidavę kaubojų stichijai ir redneck’ų džiaugsmui dainuoja apie rodeo ir ūkininkės Marytės rūpesčius. Kitaip sakant – KoL tapo plataus vartojimo preke, kaip Teleloto bilietai Lietuvoje. O juk tokie (nuspėjami bedančiai) mums nereikalingi.
60°
Manic Street Preachers
Postcards From A Young Man
Columbia
2010-09-20
Gatvių pamokslininkai albumo knygutėje cituoja T.S.Elioto žodžius: „Great simplicity is only won by an intense moment or by years of intelligent effort.“ Neatimsi. Dešimtas albumas. Ir tas iš pirmo žvilgsnio lengvai išgautas įrašo paprastumas reikalauja nemažai pastangų ir patirties. Tik gaila, kad šis albumas visiškai neįdomus (tik iš pagarbos jiems nerašau nuo-bo-dus). Na, gerai, Džeimsas Dynas Bredfildas sakė, kad įrašinėja popalbumą, prikimštą hitų radijo stotims. Na, ir sėkmės jiems. O mes mieliau iš lentynų išsitrauksime
Everything Must Go [1996] arba This Is My Truth… [1998].
55°
Rašė: Andrzej Bong
