Prisijunkite prie mūsų facebooke ir skaitykite žurnalą PDF formatu: www.facebook.com/370magazine
Vis peržiūrinėjant puikias tinklaraštininko Backyard Bill fotografijas, kuriose įamžinti visaip kaip stilingi ir dėmesį patraukiantys Amerikos gyventojai, akys užkliuvo už vieno įrašo – “Lina Plioplytė. New York”…
Ryškiaspalviais, įvairiausiais raštais išmargintais drabužiais ir ekstravagantiškais aksesuarais pasipuošusi lietuvaitė pozuoja skirtingose Niujorko vietose.
Intriguoja ne tik nuotraukos, bet ir po jomis pateikiama informacija: pagyvenusi keliose skirtingose vietose Vakarų pakrantėje, mergina apsistojo Brukline, o mėgstamiausia jos veikla ir saviraiškos erdvė – interneto tinklalapis “Teenage Peanut”, kuriame – gausybė tautietės darbų: trumpametražių filmukų, mados reportažų ir muzikinių vaizdo klipų. Jų režisierės ar bendraautorės Linos užsakovų sąraše – Lietuvoje rudenį su grupe “30 Seconds to Mars” viešėsiantis aktorius ir dainininkas Jaredas Leto, avalynės “Timberland” kūrėjai, amerikietiško popkultūros ir mados žurnalo NYLON internetinė televizija NYLON TV ir daugelis kitų.
Galimybės neleido avantiūriškai sėsti į pirmą lėktuvą Vilnius–Niujorkas ir savo akimis pamatyti, kaip dangoraižių mieste įsitaisiusi talentinga 27-erių metų mergina, tad teko pasinaudoti bet kokius atstumus įveikiančiu internetu…
– Lina, kas rytą pabundi Brukline – gausiausiai apgyventame Niujorko rajone, kur gyvena maždaug 2,5 mln. žmonių. Kaip ten atsiradai?
– Gyvenu valstijose nuo 2004-ųjų. Čia atvykau dirbti pagal tarptautinę studentų programą “Work and Travel USA” ir… netikėtai pasilikau. Tai labai ilga istorija. Gyvenau Kolorade ir Kalifornijoje, o 2007-aisiais vasarai atvažiavau į Niujorką, tačiau pasilikau ilgam. Jaučiuosi kaip namie – fantastiškas miestas, žmonės ir energija – čia galima nuveikti daugybę dalykų.
– Kaip reagavo artimieji?
– Visą gyvenimą vadovaujuosi momentiniais sprendimais, todėl mano mama visiškai nenustebo, kai po Kolorade praleistos vasaros šeimai pasakiau, jog namo negrįšiu. Pasilikau čia, nes buvo įdomu ir norėjosi daugiau patirti.
– Bet juk Lietuvoje liko draugai, šeima, mokslai – visas tavo gyvenimas. Nejauti sentimentų?
– Turiu žaliąją kortą, tad keliauti iš ir į JAV galiu kada noriu – tai dažnai ir darau. Palaikau glaudų ryšį su Lietuva – namus aplankau dukart per metus. Be abejo, pasiilgstu šeimos, bet dažnai kalbamės, o su mama tapome dar artimesnės. Nemanau, kad atstumas trukdo ir draugams – dabar jie visi išsibarstę po pasaulį, bet nuo to juk netampa mažiau brangūs. Suradau draugų lietuvių ir išvykusi – tai mane labai džiugina. Dabar turiu draugų ratą čia, Niujorke, mokslus kremtu internetu, todėl skųstis nelabai galiu!
– Kokius tris didžiausius Niujorko pranašumus įvardytum?
1. Čia visada yra ką veikti – šis miestas iš tiesų niekada nemiega!
2. Čia įmanoma susitikti savo herojus, kad ir kokio “kalibro” jie būtų.
3. Miesto energija yra neišsemiamas šaltinis veikti, kurti, daryti.
– O kokie trūkumai?
1. Čia baisiai brangu – turi nuolat dirbti, kad galėtum išgyventi.
2. Žiemos – bjauriai šaltos, o vasaros per karštos. Visi nuolat skundžiasi oru, bet mes su draugais padarėme išvadą, kad blogas oras skatina produktyvumą.
3. Čia puola šizofrenija! Nenumaldomas eismo, žmonių, idėjų, garsų srautas įkvepia, bet ir vargina. Kiekvienas privalo palikti Niujorką nors vienai dienai bent kartą per porą mėnesių, kitaip imi darytis paranojiškas – pradeda vaidentis teroristai, vagys ar pasaulio pabaiga.
– Kaip atpažinti tipinį niujorkietį? Koks jis?
– Visada skubantis, trumpai atsakantis į klausimus, nepaleidžiantis iš rankų “Blackberry” – tai mados niujorkietis, su kuriuo dažniausiai turiu reikalų. Apskritai niujorkietis – aštraus proto, visada stebintis aplinką. Čia privalai būti budrus, kitaip taksi, dviratininkai, turistai užlips ant galvos!
– Internete gausu fotografijų, kuriose pozuoji tinklaraštininkams, mados ir stiliaus leidiniams. Kaip pavyksta patraukti fotografų dėmesį, gyvenant viename didžiausių ir daugiakultūriškiausių miestų pasaulyje, kur išsiskirti iš minios – nelengva užduotis?
– Niujorke “gatvės fotografų” daugybė – daugybė ir jų objektų! Nemažai jaunų žmonių, kurie bent kiek įdomiau atrodo, yra fotografuojami. Nemanau, kad šių dienų gyvenime tai didelis pasiekimas ar nuopelnas. Nepasakyčiau, jog rengiuosi kaip nors ypatingai, bet sutinku, kad dažnai atrodau spalvingiau nei eilinis niujorkietis. Juk oficiali šio miesto aprangos spalva – juoda.
– Kaip formuoji savo stilių? Koks tavo garderobas?
– Man patinka žaisti su drabužiais. Apskritai apranga man yra svarbi, nes tinkamai apsirengęs, patikdamas sau, tikrai gali pagerinti sau dienos nuotaiką. Mano stilius eklektiškas: viskas, kas atrodo bent truputį netikėtai, būtinai patrauks mano dėmesį, renkantis apdarus. Tiesa, leopardinių raštų, kailių, kitų ryškesnių akcentų ir skirtingų tekstūrų visada dairausi vintažo parduotuvėse. Vasarą Niujorke sunku, nes čia taip karšta, jog pakanka užsivilkti marškinėlius, užsisegti sijoną ir viskas. Man patinka ruduo, nes tada reikia švarkelio ir pėdkelnių. Juk kuo daugiau drabužių sluoksnių, tuo įdomiau.
– Interviu, reportažai, klipai, trumpametražiai filmai tapo tavo gyvenimo dalimi. Kur išmokai dirbti su vaizdu?
– Studijavau žurnalistiką Vilniuje, vėliau – Boulderio mieste Kolorade. Ten išmokau montuoti reportažus žinių laidoms, bet rimtosios žinios man niekada nepatiko. Kūrybinio filmavimo įgūdžius išlavinau dirbdama su NYLON žurnalu. Čia turėjau kūrybinę laisvę – internetinei žurnalo svetainės televizijai NYLON TV filmavau muzikantus ir modelius. Nepavadinčiau to tikrąja televizija, tačiau ten išdirbau beveik trejus metus ir išmokau visko, ką dabar žinau, susipažinau su daugybe įdomių žmonių. Pradėjau kurti muzikinius klipus, ką tik baigiau savo pirmąją trumpą dokumentiką – kuo daugiau darai, tuo daugiau išmoksti. Dabar esu laisvai samdoma “kamerinė mergaitė”, režisierė ir montuotoja – dirbu su skirtingomis kompanijomis ir randu laiko savo projektams.
– Dirbdama NYLON TV dalyvavai mados savaitėse, tavo siužetuose galima išvysti “Chanel”, “Alexander McQueen”, “Marc Jacobs” kolekcijų pristatymus, interviu su Karlu Lagerfeldu, Lindsay Lohan ir daugeliu kitų įžymybių. Kaip atrodo mados virtuvė iš vidaus?
– Mados savaitė, ko gero, sunkiausia savaitė metuose. Viskas be galo įdomu – miestas sujuda, išgražėja, modeliai ir fotografai – ant kiekvieno kampo, tačiau man šis metas reiškia įtemptą darbą, kai tenka filmuoti net ir šešias kolekcijas per dieną! Mados pasaulis yra labai įdomus ir gražus, bet ir paviršutiniškas. Man teko didžiulė garbė filmuoti tokius mados šulus kaip K.Lagerfeldas, Alberas Elbazas iš “Lanvin” mados namų, Donna Karan, kurianti savo vardu pavadintas bei DKNY prekės ženklo drabužių kolekcijas, Betsey Johnson – šie žmonės yra fantastiški, turi puikų humoro jausmą. Aš juos tikrai gerbiu. Tai menininkai! Jie protingi, žinantys, ką daro, tačiau linksmi, paprasti, “nepasikėlę”. Tiesa, juos supantys žmonės dažnai linkę į perdėtą dramatizmą. Tai apkalbas ir rietenas itin mėgstanti scena!
– Vienas tavo projektų – “Advanced Style Ladies”. Kaip gimė idėja kurti trumpametražius filmus, kuriuose savo požiūrį į stilių ir madą atskleidžia garbaus amžiaus damos?
– Stilingos vyresnės moterys visada traukė mano dėmesį. Dažnai savęs klausdavau – kodėl vienos sulaukusios 30-ies renkasi patogius džinsus ir sportbačius, o kitos dar ir 80-ies dažo lūpas oranžine spalva ir nešioja leopardinius kostiumėlius? Tokios moterys mane įkvepia. Mano draugas Ari Cohenas sukūrė tinklaraštį “Advanced Style”, kuriam pradėjo fotografuoti stilingas garbaus amžiaus damas Niujorko gatvėse. Man labai patiko jo sumanymas, todėl prisijungiau – pradėjome filmuoti trumpus interviu ponių namuose, kuriuose jos gali parodyti savo mėgstamiausius aksesuarus ir papasakoti apie save. Tai darome jau keletą metų, o mūsų ištekliai – neišsenkantys: juk Niujorke tiek daug įdomių damų! Svarbiausias dalykas, kurį iš jų išgirstame, tai legendinės Coco Chanel mintis: “Mada ateina ir praeina, o stilius išlieka.” Kad mada yra norintiems atrodyti kaip visi, o stilius – tiems, kurie nori išsiskirti iš minios.
– “Teenage Peanut” – tavo interneto puslapis. Kaip jis atsirado?
– “Teenage Peanut” esu aš. Tai mano kūrybinės produkcijos firma. Su šiuo ženklu kuriu visus savo filmukus. Anglakalbiams prisiminti “Teenage Peanut” yra daug lengviau nei Lina Plioplyte! Kartą vienas vaikas, neišgirdęs mano vardo, pavadino mane Peanut – taip ir prilipo. Teenage prikabinau vėliau, nes patiko skambesys. Nupiešiau ir logotipą – paauglį žemės riešutėlį su kamera arba su cigarete.
– Tavo užsakovų sąraše neįmanoma nepastebėti aktoriaus ir grupės “30 Seconds To Mars” lyderio J.Leto pavardės. Kaip susipažinote?
– Susipažinau su Jaredu filmuodama jo grupės fotosesiją NYLON viršeliui. Gerai sutarėme, todėl jis pasiūlė pafilmuoti jo koncertą Niujorke. Tapome draugais ir, kai jis čia vieši (o tai būna retai), susitinkame.
– Minėjai, jog svarbius sprendimus priimi ekspromtu, bet tikiu, kad kūrybinių ir asmeninių ateities planų vis dėlto turi?
– Noriu tapti rimta filmų kūrėja! Man labai patinka šis mediumas – noriu juo skleisti žinutę pasauliui apie grožį ir saviraišką. Turiu daug svajonių, noro dirbti ir mokytis su Holivudo kinematografais, bet viskam savas laikas!
– Amerika – galutinė tavo stotelė? O gal grįši į Lietuvą?
– Lietuva yra mano tėvynė ir didžiuojuosi būdama lietuvė, tačiau dabar mano įkvėpimo šaltinis ir namai – Niujorkas. Negaliu sakyti, kad Amerika bus paskutinė stotelė – labai norėčiau pagyventi Tokijuje ir Paryžiuje.
– Pritari minčiai, kad kiekvienas jaunas žmogus, turintis svajonę, gali tiesiog mesti savo kasdienybę ir iškeliauti į svajonių šalį?
– Manau, jog visi turėtų siekti to, ko iš tiesų nori gyvenime. Tikrai netvirtinu, kad žolė žalesnė anapus, – visada mylėjau savo namus ir niekada nenorėjau išvažiuoti visam. “Svajonių šalis” nebūtinai egzistuoja – man Amerika tokia niekada nebuvo. Tiesiog būdama čia suvokiau savo svajones ir tikslus – čia yra priemonių jiems įgyvendinti, čia gyvena mano herojai, kuriuos galima filmuoti.
Rašė: Erika Vyšniauskaitė
Fotografijos: iš asmeninio herojės archyvo ir Backyard Bill
pasiklydusi Niujorke lietuvaitė – mados tinklaraštininkų taikinyje){kind=link}