Tai, kas yra
Tai, kas name. Jis mato ir tapo tai, kas yra name. Tai, ką jis mato… Keista, bet čia svarbu matyti, ne žiūrėti. Matyti čia reiškia žvilgsnį, kuris ne tiria, ieško pats, o atsiveria ir leidžiasi nustebinamas name esančių daiktų: baldų, sienų, veidrodžių, kurie pasirodo jam savo tyloje. Jų vienintelė raison d‘être yra būti čia, atskirtiems erdvės, kuri pati įeina į žvilgsnį; toliau angose šešėlis, praviros durys ir nykstančios linijos, pro kurias regėti kūnas, greit dingstantis gestas; baltos šviesos dėmės, susiliejantys atspindžiai, staiga išryškėję paviršiai, tamsaus raudonio sienos. Triukšmas toli. Niekas neblaško dėmesio.
Tuomet atsiranda kažkas, ko, nuolat toje vietoje būdami, ja rūpindamiesi, įprastai nematome. Kai liaujasi veikla, atsiranda tarsi nejudamybė, egzistuojanti tik ten, kur gyvenama, kuri niekaip negalėtų rastis visiškai tuščioje, apleistoje ir dėl to negyvoje vietoje. Tarsi gyvenimo pėdsakai, pastebimi ten, kur, regis, pats gyvenimas pasitraukė už nejudamybės: buvimo, akimirkos, judesio, gesto žymės ir daugiau nieko, tik paliktas pėdsakas. Kažkas, prisilietęs prie išnykimo ar veikiau artimas jam, tarsi žinantis apie išnykimą ir vis dėlto esantis, paženklintas to, kas įvyko, dengiantis gyventą gyvenimą, jame glūdintį laiką, kūnų ir daiktų paslaptį; sakantį, kad ne viską reikia sakyti; paliekantį šešėlyje tai, kas dar galėtų įvykti, keistą ženklą to, ko dar nežinome.
Galbūt tai ir yra – tapyti dingimo riba.
Nicole Malinconi
Ilgai ir nedrąsiai valant skudurėliu juodu rašalu dengtą metalo lentelę, ryškėja paslėptų, atkakliai ieškomų vaizdų kontūrai. Lėtai delnu, pirštais, teptukais braukant lentelę, palaipsniui materializuojasi trokštamas vaizdas. Reikia greitai jį pagauti, padaryti savu, nustumti į šalį nekantrumą ir baimę iki to momento, kai bus padarytas atspaudas. Kartais šiame ilgame ieškojime į paviršių iškeli tai, ko dar nesupranti: efemeriškus vaizdus, kultūras, nutrauktus sapnus ir slaptus kraštovaizdžius.
Evelyn Gerbaud
Patrick Devreux (Patrikas Devrè)
Gimė 1949 metais Paryžiuje. Paryžiaus nacionalinės aukštosios menų mokyklos profesorius. Iki 2011 Gegužės salono prezidentas. 1975 metais su Evelyna Gerbaud įkūrė litografijos ir grafikos dirbtuvę bei leidyklą Saint-Christol-de-Rodières mieste.
Nuo 1977 metų surengė 34 personalines parodas Paryžiuje, Niujorke, Nime, Mece, Lione, Vilerbane, Orleane Šveicarijoje, Švedijoje, Belgijoje, Japonijoje. Dalyvavo 42 kolektyvinėse parodose Paryžiuje, Nicoje, Marselyje, Nime, Lione, Anžė, Kanuose, Arlyje, Austrijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Dramblio Kaulo krante. Jo darbų turi įsigiję Prancūzijos nacionalinė biblioteka, Paryžiaus nacionalinė aukštoji menų mokykla, Saint-Rémy-de-Provence muziejus, Vilerbano miestas, Dižono, Nimo, Monpeljė, Arlio, Šerbūro, Marselio bibliotekos.
Evelyn Gerbaud
Evelyn Gerbaud (Evelina Žerbò) gimė Paryžiuje. Mokėsi Paryžiaus nacionalinėje aukštojoje menų mokykloje.
Nuo 1996 metų surengė 17 personalinių parodų Paryžiuje, Orleane, Belgijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Japonijoje, Švedijoje, dalyvavo 34 grupinėse parodose Paryžiuje, Nime, Kanuose, Djelefite, Orleane, Overe prie Uazos, Japonijoje, ir kt.
Jos darbų turi įsigiję Prancūzijos nacionalinė biblioteka, Saint-Rémy-de-Provence muziejus, Arlio, Marselio, Nimo, Šerbūro, Larošelės mediatekos.