Prieš 153 metus gimė rusų rašytojas ir dramaturgas Antonas Čechovas. Prieš 146 metus gimė ispanų žurnalistas, politikas ir rašytojas Vicente Blasco Ibáñezas.
Prieš 50 metų mirė vienas žinomiausių ir labiausiai cituojamų JAV poetų Robertas Frostas, keturių Pulitzerio premijų (1924,1931,1937,1941) laureatas.
Gimė jis 1874-aisiais San Franciske. Jo tėvas, žurnalistas ir mokytojas, mirė nuo džiovos, kai Robertui buvo vienuolika. Frosto motina buvo Svedenborgo pasekėjų bažnyčios narė ir krikštijo ten sūnų, tačiau užaugęs poetas tą bažnyčią paliko. Robertas mokėsi pas senelius, kur persikėlė gyventi ir Dartmuto koledže (ten praleidžia tik du mėnesius). Grįžęs jis padeda motinai mokytojauti, nešioja laikraščius, dirba fabrike.
1894-aisiais Frostas parduoda savo pirmąjį eilėraštį „My Butterfly: An Elegy“ laikraščiui už 15 dolerių (dabartiniais – apie 400 žalių). Apimtas pasididžiavimo tučtuojau pasipiršo mylimajai Elinor Miriam White, bet ši atsisakė, pasiteisinusi, kad reikia jai baigti mokslus, o jau tada „ženytis“. Frostas susinervinęs išvyko į žygį po didžiąsias Virdžinijos pelkes, o grįžęs vėl pasipiršo. Jiedu susituokė Frostui jau besimokant Harvardo universitete.
Harvardo Frostas nebaigė, nes reikėjo išlaikyti augančią šeimą, (Frostams gimė šeši vaikai, bet du kūdikystėje mirė). Frosto senelis prieš mirdamas nupirko jaunavedžiams ūkį, tad jame Frostas praūkininkavo devynerius metus, rašydamas ankstyvais rytais. Deja, ūkininku jam nebuvo lemta būti ir pardavęs ūkį, Frostas kurį laiką verčiasi mokytojo darbu Pinkertono akademijoje, o 1912-aisiais išplaukia su šeima į Londoną. Ten, padedamas Ezros Poundo jis, būdamas jau 39-erių, išleidžia savo pirmąją poezijos knygą |A Boy‘s Will“. PO metų Londone išleidžiama ir antroji jo knygą „North of Boston“. Daugelis šio rinkinio eilėraščių tapo itin populiarūs, JAV vaikai dabar jų mokosi mokykloje.
Mėgstamiausia Frosto tema visą gyvenimą liko Naujosios Anglijos gyvenimo realijos, gamta, kaimo ir ūkio aplinka. Jo eilėraščių veikėjas – filosofuojantis fermeris.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Frostas grįžta į JAV ir Frankonijoje, Naujojo Hampšyro valstijoje nusiperka ūkį, bet ūkininkauti jam nesiseka ir Frostas verčiasi paskaitų ir poezijos skaitymu, dėstymu. Dabar tame ūkyje – poeto muziejus ir poezijos renginiams skirta vieta.
Likusį gyvenimą Frostas praleido keliaudamas po įvairių universitetų miestelius, dėstytojaudamas, žiemas jis leisdavo Floridos valstijoje. 1962-aisiais, metai prieš mirtį, Frostas lankėsi Sovietų sąjungoje, buvo susitikęs su Achmatova.
Trečiojoje nuotraukoje – JF Kennedy inauguracija 1961-aisiais. Frostas skaito eilėraštį.
jo vienas garsiausių:
Stopping by Woods on a Snowy Evening
by Robert Frost
Whose woods these are I think I know.
His house is in the village though;
He will not see me stopping here
To watch his woods fill up with snow.
My little horse must think it queer
To stop without a farmhouse near
Between the woods and frozen lake
The darkest evening of the year.
He gives his harness bells a shake
To ask if there is some mistake.
The only other sound’s the sweep
Of easy wind and downy flake.
The woods are lovely, dark, and deep.
But I have promises to keep,
And miles to go before I sleep,
And miles to go before I sleep.
P.S. lietuviški vertimai geriausi Venclovos, bet jų internete neradau.