Rašė Laisvė Radzevičienė
„Kiekvienos mugės idėją svarstyti pradedame nuo turinio“, – sako šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ vadovė, įkvėpėja ir organizatorė Diana Stomienė. Spalio 7–9 d. tryliktą kartą vyksianti meno mugė šiemet kviečia kalbėti itin aktualia šių dienų žmogui tema – apie ekologiją.
– Diana, užduoti jums klausimą apie tai, kas šiandien laikoma šiuolaikiniu menu, vadinasi, parodyti savo neišmanymą. Ir vis dėlto daugybei žmonių šis klausimas neduoda ramybės. Kodėl vieni meno kūriniai vadinami šiuolaikiniu menu, o kiti priskiriami modernizmui?
– Painiavos čia esama, sutinku. Daug kam atrodo, kad šiuolaikinis menas yra visa tai, kas sukuriama dabar, šiuo metu. Tai ne visai tiesa. Būtų galima tiksliau pasakyti, kad šiuolaikinis menas (contemporary) menininko akimis atspindi pasaulio aktualijas – nuo mus supančių technologijų iki globalizacijos, nuo karinių konfliktų iki egzistencinių žmogaus problemų. Šiuolaikinis menas yra tam, kad praplėstų mūsų supratimo ribas, iškeltų klausimų, o atsakymų ieškotume patys. Menas turi mus išmušti iš įprastinių vėžių.
– Menininkas nutapė paveikslą. Ar galime sakyti, kad jo kūryba yra šiuolaikinis menas?
– Jei jis nutapė klasikinį modernaus meno paveikslą, sunku būtų jį priskirti šiuolaikinio meno kūriniui. Šiuolaikinis menas apima kur kas daugiau medijų, jis gali talpinti vaizdą, garsą, judesį, naujausias technologijas, mokslą. Šiuolaikinio meno kūrėjai mus gali nuvesti į ateitį, ne mažiau svarbi ir žinia, kurią jie nori perteikti visuomenei. Šiuolaikinis menas dažnai atspindi jai nepatogius dalykus ar reiškinius, kelia aktualių klausimų.
– Daugiau nei tris dešimtmečius esate meno lauke. Kaip susidomėjote šiuolaikiniu menu?
– Pradėjau nuo modernaus meno. 30 metų dirbu meno galerijose ir jau prieš 25-erius metus mes eksponavome šiuolaikinio meno kūrinius. Tai buvo nauja, tikras iššūkis. Vėliau pradėjau keliauti po užsienio šiuolaikinio meno muges, lankydavau žymiausius pasaulio muziejus. Tai, ką ten pamatydavau, buvo visiškai nauja, mane žavėjo. Patiko naujos, originalios menininkų idėjos, darėsi aišku, kad ir Lietuvoje negalime likti užsikonservavę tradiciniame mene. Tos išvykos atvėrė akis ir parodė, kiek daug kūrybos galimybių turi menininkai. Dabar, kai pagalvoju, būdavo kūrinių, kurie atimdavo žadą. Ilgai stovėdavau, žiūrėdavau, o paskui iš parodos, mugės ar muziejaus išeidavau pilna galva minčių.
– Turbūt tokia ir yra šiuolaikinio meno misija – išjudinti smegenis, priversti daugiau mąstyti, įsigilinti?
– Svarbus meno poveikis – priversti žmogų mąstyti. Kelti klausimų, kuriuos dar ilgai nešiojiesi savyje. Geras menas, kaip ir gera literatūra, veikia ypatingai. Šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius“ tam ir rengiame, kad žmonės tą poveikį pajustų.
– Ar galite pasakyti, kad per trylika metų mugės lankytojai šį meno poveikį jaučia stipriau?
– Labai gražiai yra pasakęs menotyrininkas, meno rinkos žinovas Ernestas Parulskis: „ArtVilnius“ yra ne komercinis, o edukacinis renginys.“ Lietuvos meno rinka dar tik auga, jei norime, kad ji plėstųsi ir stiprėtų, turime žmones su menu supažindinti, juos pakviesti, išvaikyti baimes. Svarbiausia, kad neliktų barjero tarp lankytojo ir šiuolaikinio meno. Sakyčiau, kad nuo dešimtosios meno mugės jau stebime, kaip keičiasi mūsų lankytojai.
– Prieš dešimt metų tėvai į „ArtVilnius“ atsivedė savo dešimtmetį vaiką, o šiandien jis jau pats gali pirkti meno kūrinius ir rinkti nuosavą kolekciją!
– Vaikams ir mene reikia visiškai naujų medijų, naujų technologijų. Jie nori naujų žanrų ir naujų galimybių patirti meną. Pamenu, kai pradėjome mugėje rodyti performansus, buvo visokių atsiliepimų, taip pat ir negatyvių. Po kurio laiko performansų ir instaliacijų salė tapo viena labiausiai lankomų, į pasirodymus žiūrovai vos telpa. Manau, kad tokie pasirodymai – taip pat edukacija, kvietimas suprasti ir patirti meną savaip, tapti jo dalimi. Labai džiaugiamės tokia meno mugės lankytojų evoliucija. Nutiko taip, kaip visą laiką kalbėjome, – lankytojus reikės daug metų edukuoti, kad vėliau sulauktume tikrųjų meno vertintojų, kolekcininkų ir pirkėjų.
– Be jokios abejonės, mugėje veikia ir minios efektas. Su menu nesusipažinusiam žmogui galbūt čia ateiti drąsiau nei į nedidelę galeriją?
– Tai, kad mūsų žiūrovas keičiasi, pastebėjo ir į mugę atvykstančios užsienio galerijos. Jų atstovai džiaugiasi, kad lietuviai pradėjo pirkti kūrinius, domėtis, užduoti klausimų, aiškintis kontekstus. Parodose su meno kūriniu gali likti akis į akį, ne visada jums specialistas atsakys į visus klausimus. Meno mugė tuo ir skiriasi, kad galerininkai ir menininkai atsakys į klausimus, ir tai darys mielai. Čia pradeda megztis vertingas dialogas tarp kūrėjo ir meno vartotojo.
Tačiau greitos sėkmės nebūna, dėl „ArtVilnius“ turėjome sunkiai dirbti ilgą dešimtmetį, kad pagaliau galėtume stebėti rezultatus. Ir jie mus pasiekia. Negaliu nepasidalyti naujiena – mano vadovaujama galerija „Meno niša“ inicijavo pirmąją tarptautinę Vilniaus performanso meno bienalę. Startuosime kitais metais, tai bus didžiulis performansų renginys, kuriame dalyvaus žinomiausi Lietuvos ir užsienio performansų kūrėjai, – gavome apie 300 dalyvių paraiškų iš 58 pasaulio šalių.
„ArtVilnius“ vyko net ir sunkiausiais laikais. Dar daugiau – kūrinių kainos per tuos metus tik augo, taigi tie, kurie pirko meno kūrinius prieš pandemiją, stipriai laimėjo. Garsusis kolekcininkas Edmondas Kelmickas, kai jo paklausdavo, kaip išsirinkti vertingą meno kūrinį, sakydavo: „Šlifuokite akį.“ Iš tiesų akį reikia šlifuoti – vaikščioti po parodas, po muziejus, važinėti po šiuolaikinio meno muges, daug skaityti, domėtis, tik tada suprasi kūrinio vertę.
– Visada galima pasiklausti ir menotyrininko, paprašyti, kad jis surinktų įdomią kolekciją, argi ne?
– Tuomet tai bus ne tavo, o jo kolekcija. Pastaruoju metu Vilniuje ir Kaune vyko ir vyksta tiek gerų parodų. Marina Abramovič, Williamas Kentridge‘as, Yoko Onno – pasaulinio garso šiuolaikinio meno kūrėjai. Tik eik, žiūrėk, domėkis, šlifuok akį. Vienoje, modernaus meno muziejuje „Albertina“, vasarą apžiūrėjau Ai Weiwei kolekciją. Surinkta daug įdomių, nematytų darbų. Daug valandų praleidau apžiūrinėdama, o paskui pajutau: turiu užtaisą visiems metams. Štai kas yra menas – užtaisas.
– Daugelis šiuolaikinių meno kūrinių sunkiai įsivaizduojami be technologijų. Praėjusių metų mugėje „ArtVilnius“ buvo pristatyti NFT meno kūriniai. Ar šiais metais skaitmeniniam menui taip pat skirsite dėmesio?
– NFT egzistuoja virtualiojoje meno rinkoje. Kartu su „Lewben Art Foundation“ buvome
pirmieji, pakvietę lankytojus į NFT meno parodą, esme atviri naujovėms. Labai vertinu modernųjį meną, tapybą, grafiką, muziejuose galiu medituoti prie senųjų meistrų paveikslų, bet mane nepaprastai žavi ir naujos technologijos. Pasaulis įdomus, juk visada galime rinktis. Mūsų, mugės rengėjų, tikslas nėra atkartoti muziejų. Kuriame renginį, kuriame labai svarbu tinklaveika ir bendros idėjos. Džiaugiamės, kad projektų zoną šiais metais kuruos parodų kuratorius ir rašytojas Valentinas Klimašauskas, jo požiūris mums – visiškai naujas. „ArtVilnius“ yra gyvas, nuolat besikeičiantis organizmas. Čia niekada nepamatysi to paties, ką matei pernai.