Rašė Toma Vidugirytė
Galingai šiuos metus ir naują karjeros etapą pradedantis Andriaus Šarkos (A. Š.) ir Tautvydo Tomkaus (T. T.) duetas „Abii“ kovo 16-ąją pristatė antrąjį savo albumą „Metanoiia“, kuris žymi grupės atgimimą ir sugrįžimą į Lietuvos muzikos sceną. Šiuos virsmus atspindi ne tik albumo pavadinimas, bet ir jo pasirodymo data – atvirkščia grupės įsikūrimo datai, užkoduotai kūrinyje „16.03.23“. Dar 2016 m. „Abii“ labai stipriai pasirodė jaunųjų grupių konkursuose, bet paskui ilgai tylėjo. Susitikome grupės studijoje pasikalbėti, kokių pokyčių kūryboje ir gyvenime įvyko per šiuos metus, kaip gimė jų naujasis albumas „Metanoiia“, apie dvi grupės puses – lyrinę ir griaunančią, iš kur tie visi pretenzingi žodeliai dainose ir dar daug visko.
– Kalbėjome prieš šešerius metus, kai buvote keliems mėnesiams išvykę į Ameriką. Kur buvote dingę? Ką veikėte visus tuos metus?
T. T.: 2018-ųjų vasarą praleidome Amerikoje. Gyvenome Vajomingo valstijoje, Džekson Hole. Tai nedidelis miestelis, jame gal 12–13 tūkst. gyventojų. Mes ten dirbome ir kaupėme pinigus. Turėdavome gal vieną laisvadienį per savaitę. Groti nustojome dar prieš išvykdami, o ten nei instrumentų, nei sąlygų groti nebuvo. Tik kompiuteriu kartais kažką truputį kurdavome, todėl labai išsiilgome muzikos.
A. Š.: Neatsimenu, kodėl sugalvojome išvažiuoti, bet šį laikotarpį laikome prasmingu tiek asmeniniam gyvenimui, tiek muzikos posūkiams. Abu tada buvome gal trečiame kurse ir svarstėme, ką veiksime toliau.
Du mėnesius dirbome, o trečią keliavome – apsilankėme abiejose pakrantėse, buvome Niujorke, Los Andžele ir Vašingtone. Dirbome diena iš dienos, gyvenome tame pačiame kambaryje ir vakare išsitraukdavome visus demonstracinius įrašus. Buvo tiek daug idėjų iš „Vinegar“, kurių klausėme ir galvojome – kodėl nepadarėme iki galo? Kaskart, sėdėdami vakare po darbo, įkvėpdavome vienas kitą kalbomis. Atrodo, vis kaupėme ir kaupėme muzikos išsiilgimo bagažą, kurstėme idėjas ir svajojome, kad būtų smagu groti. Toli nuo namų, be instrumentų, supratome, kad mums tikrai reikia kurti, nes kitu atveju kažkaip neužsipildo gyvenimas.
Dar reikėtų pridėti, kad Džekson Hole yra Tetonų kalnai. Važiuodami autobusu į darbą kiekvieną dieną matydavome Tetonus…
– Todėl vienos dainos pavadinimas yra „Tetonai“? Ko ėmėtės, kai grįžote į Lietuvą?
T. T.: Tai, ko mažiausiai tikėjomės. Grįžome į Lietuvą, tęsėme studijas, buvome labai pasiilgę muzikos. Labai norėjome kurti, tačiau užtrukome, kol parašėme tokių kūrinių, kurie mums patiktų. Vienu metu vėl buvome nustoję groti…
Igno Avižinio nuotr.
A. Š.: Daug aplinkybių susidėjo. Grįžę baigėme mokslus, tad reikėjo ieškoti darbo, aš išvažiavau į Palangą… Buvome skirtinguose miestuose, Tautvydas pradėjo draugauti su savo dabartine žmona, tad ir jo gyvenime buvo nemažai pokyčių. Trečias aspektas, kurį Tautvydas minėjo, – nors labai buvome pasiilgę kūrybos, ji nebuvo sėkminga. Kartais neužtenka norėti. Reikia skirti laiko ieškojimams. Kai mes dvejus trejus metus gyvenome skirtinguose miestuose, prasidėjo mūsų tikrasis ieškojimas – kaip ir ką norime daryti, kokią įrangą naudoti, kaip turėtų skambėti mūsų kūryba.
– Tada po pasirodymų konkursuose sulaukėte tikrai daug dėmesio. Gal dėmesys išgąsdino, todėl reikėjo tos pauzės?
T. T.: Gal labiau išgąsdino dideli lūkesčiai dėl mūsų kūrybos.
A. Š.: Žinome tuos didelius lūkesčius ir matome, kad mums neišeina. Ką tada daryti?
T. T.: Reikia ne tik kurti dainas, bet ir žinoti, kaip apie save komunikuoti. Tai mums kėlė frustraciją. Daug dėmesio skyrėme kūrybai, bet reikėjo rūpintis ir kitkuo – vadyba, komunikacija, vizualizacija, finansais… Buvo bum ir visko turėjome staiga išmokti, kad išlaikytume tempą.
– Kaip dabar vertinate savo pirmąjį albumą „Vinegar“? Kuo jis skiriasi nuo naujojo „Metanoiia“?
T. T.: Turėjome abiejų albumų vizijas. Lyginant pabaigtus albumus, „Vinegar“ buvo panašus į turėtą viziją, bet dar ne visai tai, ko siekėme, nors ir labai stengėmės. „Metanoiia“, kalbant apie kūrybą, man atrodo didesnis pasiekimas. Gal prisidėjo tai, kad labiau gilinomės į grojimo techniką, į tai, kaip tai įgyvendinsime koncertuose.
A. Š.: „Vinegar“ įtaką darė ir laikotarpis, ir galbūt mūsų nepatyrimas. Tuomet apie skambesį, garso tvarkymą įsivaizdavau vienaip, o dabar daryčiau kitaip. Tačiau tam ir kuri, kad pasimokytum ir kitą kartą darytum geriau. Mes su Tautviu dažnai pakalbame, kad kol tavo naujesni darbai tau skamba geriau, vadinasi, viskas yra gerai, tobulėjame. Abu jaučiame sentimentų pirmam albumui. Vis dėlto tai pirmas darbas, kurį kartu sukūrėme, ir jis nėra blogas, bet antras – geresnis (šypsosi).
– Tekstai jums tikrai svarbūs ir juose paslepiate daug detalių, reikšmių… Kaip juos kuriate?
A. Š.: Dažniausiai būna du variantai. Arba visiškai netikėtai kažką niūniuojant gimsta frazė ar dvi, nuo to galima atsispirti ir toliau plėtoti, kai būsi pasirengęs. Arba ateiname į studiją ir tiesiog dirbame. Kai joje būname, po kažkiek laiko visa aplinka nurimsta, gali likti tik su savo mintimis ir ieškoti idėjų ar skambių frazių. Taigi dažniau ne ateina įkvėpimas ir rašai, o sėdi ir darai, kol įkvėpimas ateina. Jeigu visą laiką lauksi įkvėpimo, labai nedaug parašysi.
T. T.: Visiškai pritariu. Spontaniškai – greičiau, bet taip būna gerokai rečiau. Klaidingas įsivaizdavimas, kad kūryba gimsta, pavyzdžiui, pažiūrėjus į medį. Nušvinta – eureka! – ir parašai frazę. Deja, ne taip viskas būna.
A. Š.: Manau, kad ieškosime ir kitų būdų kurti, nes ieškoti metodų irgi svarbu. Galima ieškoti įkvėpimo ir kitų kūryboje – klausantis muzikos, skaitant knygas, nardant internete. Jeigu pavyksta kažką atrasti, įsidedi į stalčiuką ir kažkada panaudoji arba ne.
– Ar visi tie žodeliai – iš interneto?
A. Š.: Ne, Tautvis turi įdomesnių istorijų nei iš interneto (juokiasi).
T. T.: Per naujausią interviu irgi juokavome, kad tos frazės yra iš interneto, tai tęsiame memą (šypsosi). Pavyzdžiui, žodį „metanoia“ (metanoja [gr. metanoia] – filosofijoje ir religijose – proto, jausmų, valios, minčių pokytis, atgaila, sąžinės priekaištas) paėmėme iš vienos knygos, ir pridėjome „i“. Neturėjau intencijos sugalvoti albumui pavadinimą, o tik skaičiau knygą, radau šį žodį ir pagalvojau, kad jeigu jis dar turėtų kažkokią simbolinę reikšmę… Patikrinau žodžio reikšmę ir ji mums labai tiko.
A. Š.: Tie pretenzingi žodžiai… Albume panaudojome kokius tris ar keturis, o iš pradžių jų buvo gal 20. Atranda jų dažniausiai Tautvis. Turime savotišką tokių žodžių katalogą, kuriame pradedame ieškoti, kai reikia / norisi kažko pretenzingo, – ar pavadinime, ar dainoje. Kartais nelimpa, o kartais viena frazė ar tas pretenzingas žodis (tiksliau, jo reikšmė), padeda mums parašyti likusius dainos žodžius arba apsispręsti dėl visos dainos koncepcijos, įskaitant ir skambesį.
– Gal esate nusprendę, kad vienas daugiau dirba prie muzikos, o kitas – prie tekstų?
T. T.: Pasidalijimo nėra. Pirmajam albumui gal aš dažniau rašiau tekstus, o šiame albume turbūt daugiau Andriaus tekstų. Jam labai gerai sekėsi. Pastebėjau, kad, įrašydami „Metanoiia“, tekstus ir vokalo partijas bene greičiausiai sukūrėme. Įrašydami pirmąjį albumą tekstus dėliojome kone mechaniškai. Turi kažkokią sakinio dalį, trūksta paskutinio žodžio ir gali savaitę jo ieškoti ir nerasti. Įrašant „Metanoiia“ dažnai būdavo taip, kad Andrius eidavo į studiją padainuoti ir netrukus atsiųsdavo dainos priedainį, nors atrodė, kad turėsime visą mėnesį dirbti prie to vieno teksto…
A. Š.: Manau, tai dėl pamokų, išmoktų kuriant „Vinegar“. Rašant tekstus tenka daugiau prisidėti, nes aš kuriu ir vokalo partijas. Žodžiai susidėlioja kažkaip automatiškai. Tačiau viską, ką sukuriu, siunčiu Tautvydui. Jis arba taiso, arba pateikia pasiūlymų. Kartais visiškai nebematau sprendimo ir jis tada ateina su genialiu pasiūlymu – dviem žodžiais, kurie visai eilutei suteikia prasmę.
– Abu albumai skirtingi. Į kokius pasaulius jie nukelia? Kokius juos matote?
T.T.: Jeigu labai trumpai, pirmas albumas „Vinegar“ – yra tamsu, blogai. „Metanoiia“ – tamsu, blogai, bet yra vilties (juokiasi).
A. Š.: Labai gerai pasakei. „Vinegar“ vienareikšmiškai – tamsu, blogai, o albumui „Metanoiia“ dar tinka tamsu, blogai, bet gražu (šypsosi).
T. T.: Iš tikrųjų labai sunku apibūdinti, koks tas mūsų kuriamas pasaulis. Čia ir yra albumo vizija, apie kurią kalbėjau pradžioje. Ji nebuvo visiškai konkreti – nežinojome, kaip albumas turi skambėti, bet norėjosi, kad jis nukeltų į kažkokį kitą pasaulį. Tas pasaulis yra jausmas, kuris apgaubia klausant.
A. Š.: Po „Vinegar“ nusprendėme, kad norime parodyti abi savo puses. Viena – tranki, visa griaunanti ir rėkianti, o kita – subtilesnė, liūdnesnė, kai norisi tiesiog pasėdėti ir pakvėpuoti. Ir jų kontrastas… „Vinegar“ vienintelė kontrastuojanti daina yra paskutinė, o įrašydami albumą „Metanoiia“ labai specifiškai žiūrėjome, kad dainos kontrastuotų viena su kita tiek pagal skambesį, tiek pagal emociją. Aišku, norėjosi, kad jos vis tiek liktų kažkuo panašios. „Metanoiia“ pasaulis man labiau intriguojantis. Girdėti, kad labiau išgryninome tas dvi savo muzikos puses.
– Yra kūryba ir yra žmonės gyvenime, kasdienybėje… Kuo skiriasi „Abii“ ir jūs kaip asmenybės?
T. T.: Kiek pamenu save iš „Vinegar“ laikų, labai tapatindavausi su kūryba. Atrodė, kad turiu gyventi kaip menininkas. „Abii“ ir aš buvo neatskiriami dalykai, tai trukdė produktyvumui ir skatino skausmingą egzistavimą. Tikėjau, kad mano gyvenimas – kaip filmas, bet dabar taip nebesijaučiu ir kūrybai nuo to tik geriau. Labai atskiriu save nuo kūrybos ir gyvenu du tikrai atskirus gyvenimus.
A. Š.: Galiu pasakyti tą patį. Manau, kad muzikoje santykis su savimi vienoks, o gyvenime – kitoks. Mintys, kurios ateina, kai kuriame čia, studijoje, yra visiškai kitokios nei paprastame gyvenime, t. y. dirbant kitus darbus ar ilsintis. Tas santykis su savimi, kurį galime turėti studijoje, yra platesnis, didesnis, čia yra daug vietos kūrybos laisvei. Atrodo, čia visada gali įsikvėpti, kažkur kitur atsidurti, leisti sau pasakyt kažką, ko šiaip neleistum. Leisti sau pagalvoti kažką, ką praleistum arba tau tai užtemdytų kasdienybė. Ta idėjų žvejyba ir pasinėrimas į kitokį santykį su savimi, kai esi kūrybos fazėje, suteikia daug džiaugsmo ir motyvacijos.
T. T.: Tai atskira atsakomybė gyvenime. Aš einu į darbą, kur esu darbuotojas. Grįžęs namo esu savo šeimos dalis. Mes ateiname į studiją ir čia esame „Abii“.
– Jau suplanuoti ir paskelbti „Metanoiia“ pristatymo koncertai gegužę Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, liepą grosite festivalyje „Devilstone“. Kažką praleidau
T. T.: Kol kas tiek. Kiti koncertai dar planuojami.
– Kokių svajonių turite?
T. T.: Tam tikra svajonė jau išsipildė – yra albumas, mes esame (kaip grupė), ir tai jau yra daug. Norisi šitą jausmą išlaikyti kiek įmanoma ilgiau – mes kuriame, žmonės į tai reaguoja, ir tai nuostabu. Toliau norėčiau tęstinumo – kad kaip grupė padarytume kuo daugiau dalykų ir kad jie būtų labai saviti.
A. Š.: Tiesiog norime kurti toliau. Tai pagrindinis dalykas mūsų gyvenime, kuris teikia džiaugsmo.
