Kalbino Toma Vidugirytė
Alternatyviojo ritmenbliuzo ir repo kūrėja xguscia, kurios tikrasis vardas yra Gustė Danauskaitė, – jaunosios atlikėjų kartos atstovė, kilusi iš Kauno rajono. Atlikėja kuria kartu su prodiuseriu Roku Mikaliūnu, o gyvo garso pasirodymuose bendradarbiauja su muzikantų grupe. Per kelerius kūrybos metus ji yra išleidusi debiutinį albumą „Viskas Bus Gerai“ ir pristačiusi bendrų dainų su žinomais Lietuvos atlikėjais. xguscia neseniai pristatė savo antrąjį albumą „Triukšmas“, o albumo singlą „Palaida bala“ jau spėjo pamėgti gerbėjai. Albume „Triukšmas“ Gustė nagrinėja jauno žmogaus patirtį šiandienos visuomenėje, informacijos perteklių ir socialinių tinklų spaudimą. Su Guste pasikalbėjome apie jos muzikinį kelią, naująjį albumą ir triukšmą aplink mus.
– Muzika susidomėjai labai jauna, o pirmasis įkvėpėjas buvo Tavo brolis. Kas dar turėjo įtakos, kad pasirinkai muzikos kelią?
– Nuo pat darželio dainavau choruose, mokyklos šventėse, tad muzika mane supo visada. Kad turiu kūrybos gyslelę, supratau tik tuomet, kai pradėjau įrašinėti muziką. Brolis taip pat turėjo daug įtakos – mačiau, kad kūryboje galima save įprasminti, išlieti viską, kai kaupiasi ir kartais nežinai, kur tuos jausmus padėti.
Visada buvau jautri, mėgau poeziją, giliau sujaudinančius filmus. Prisimenu, dainuodavau dainas mokyklos šventėse ir vis norėdavosi pakeisti žodžius, kaip nors savaip interpretuoti melodijas. Tų pasiskolintų kūrinių išjautimas nebuvo apie mane – juk bandydavau išjausti kieno nors kito potyrius.
– Kokie atlikėjai ar muzikantai Tave labiausiai įkvėpė? Gal buvo žmonių, kuriuos galėtum pavadinti savo mentoriais?
– Mano muzikinis skonis visuomet buvo labai platus – labiau mėgau tam tikrus kūrinius nei pačius atlikėjus. Patiko nuo Jorjos Smith iki „Wu-Tang Clan“. Klausydavau daug „Nirvanos“, nes patiko Kurto Cobaino maištaujanti asmenybė, jo atsainumas ir kartu nuoširdumas muzikoje.
Iki šiol mane labai įkvepia Sade – mane žavi jos jautrumas, kūryboje ji moko būti savimi. Apie savęs, kaip kūrėjos, priėmimą nemažai išmokau iš Ricko Rubino, o Davido Lyncho kūryba atvėrė vartus į kitokį pasaulio interpretavimą ir pojūčius.
– Kaip šiandien lavini savo balsą? Kaip mokaisi muzikos kūrimo, kompozicijos ir darbo su prodiusavimo programomis?
– Įrašinėdama dažniausiai stengiuosi nurimti ir pajusti, kaip tą akimirką jaučiuosi, – tai man padeda atrakinti tam tikrus vokalo ypatumus, kurių kartais net nežinau turinti. Balsą dažniausiai laviname kartu su draugu Regimantu. Man dainavimas yra išsilaisvinimas ir būtent jaučiant pilnatvę man norisi dainuoti.
Kurti muziką mokausi tiesiog ją kurdama. Kai įrašinėjome albumą, pradžioje viskas atrodė tamsu ir miglota, bet kuo daugiau dirbome, tuo daugiau atsakymų radome. Labai svarbu, kad jausčiausi aplinkoje komfortiškai, o tada jau gali gimti ir kas nors savito.
– Kas šiandien yra Tavo komandos dalis? Kaip susibūrėte ir kuo vieni kitus papildote?
– Geras klausimas! Šio albumo kūrybinį kelią pradėjome kartu su prodiuseriu Obsalon (kūrėjas R. Mikaliūnas – aut. past.). Man labai patinka Roko požiūris, atsakomybė ir kruopštumas kuriant muziką. Jaučiau, kad perduodame ir suprantame idėjas labai panašiai, mokame jas įgyvendinti. Su Roku kūrėme dviese gal metus ir mano galvoje brendo idėja apie gyvo garso grupę. Taip prisijungė Arminas Suchovas ir pradžioje mūsų grupėje buvo du klavišininkai ir vokalas.
Norėjosi visos sudėties, todėl ieškojome būgnininko ir gitaristo. Rokas perėmė bosisto poziciją, o mūsų grupę papildė būgnininkas Tuomas J. Rasanenas ir gitaristas Bartas Česnavičius. Kažkaip natūraliai jaučiau, kad mums viskas pavyks. Visų grupės narių muzikiniai skoniai susipina ir sudaro labai įdomų darinį, kuris mane labai įkvepia ir, atrodo, atrakina kažkokius naujus vartus. Žiemą vykome į kūrybinę stovyklą, kur prie mūsų prisijungė prodiuseris Jonas Drėma ir kūriniai „Saulė Raudona“ ir „Pažadėk“ gimė būtent ten. Šios dainos – bene šviesiausios albume. Kurdama jaučiausi atsiskleidusi. Stebėjau, kaip kūriniai gimsta iš atsidavimo ir vilties.
– Esi apšildžiusi Free Fingą FFF festivalyje. Tai bene didžiausias Tavo pasirodymas. Ką labiausiai prisimeni iš šio koncerto ir ką jis Tau davė kaip atlikėjai?
– Taip, tai didžiausia auditorija, kuriai teko pasirodyti. Ir gera, ir šiek tiek baisu dalytis savo muzika su daugybe žmonių, kurie galbūt ją girdi pirmą kartą, tačiau, pasirodydami FFF, ir aš, ir visa grupė jautėmės puikiai. Tiek Tomas, tiek visa „MB Žiauru“ komanda užtikrino, kad pasirodymai būtų profesionalūs, o sukurta atmosfera leido atsiskleisti ir jaustis laisviems. Visada buvo gera matyti, kaip Tomas plečia savo nišą ir jo muzika pasiekia vis daugiau ausų ir širdžių. Jis įkvepia kitus išlikdamas ištikimas sau ir savo kūrybos polinkiui. Taip pat skina kelią jauniems atlikėjams ir rodo, kad visiems yra vietos po saule.
Igno Avižinio nuotr.
– Pirmąjį savo albumą „Viskas Bus Gerai“ buvai pavadinusi dainų rinkiniu. Koks buvo jo kūrimo procesas ir kaip į jį žvelgi dabar, praėjus šiek tiek laiko?
– Albumas buvo įrašinomas ir kuriamas su skirtingais prodiuseriais, labai skirtingomis technikomis ir net požiūriu į dainas. Nekūriau jo kaip vientiso kūrinio. Jis susilipdė įrašant. Dabar jaučiu, kad žengiau nemenką žingsnį. Mano kūryboje atsirado gyvų instrumentų, dainos – jau ne pavienės, o kuriamos aplink bendrą ašį. Džiaugiuosi, kad pavyko sukurti ir išleisti pirmąjį albumą. Tai buvo geras atspirties taškas, daug supratau ir išmokau. Šiandien kūrybą norisi sieti su didesne prasme, tikslu, nešti pasauliui žinią.
– Neseniai pasirodė Tavo antrasis albumas „Triukšmas“. Jame palieti socialinių tinklų ir informacinio pertekliaus temas. Kaip gimė ši idėja ir kodėl Tau buvo svarbu apie tai kalbėti? Kaip atrodė pats albumo kūrybos procesas?
– Ši idėja gimė, kai perdegiau ir pradėjau pastebėti, kiek daug informacijos suvartojame ir esame nutolę nuo pamatinių dalykų. Nebemokėjau džiaugtis mažais dalykais, bėgau per gyvenimą ir nebemačiau, kas aplink mane vyksta. Pajutau, kaip aplinka visa tai skatina. Jautiesi menkas pats prieš save ir atsiranda vidiniai spąstai – stagnacija ir niekur nevedančios abejonės. Supratau, kad esu labai sutrikusi ir pikta. Jaučiau, kad ne viena aš tokia, o apie tai kalbėti ir leisti kitiems pasijausti ne vieniems yra labai svarbu.
Albumo kūryba truko apie devynis mėnesius. Atrodė, kad viduje prisikaupė įvairių emocijų ir jas paleisti atrodė tarsi paslauga sau. Kūrėme daugiausia dviese – kartu su Roku. Ieškojome įvairių sprendimų, kaip visą tą triukšmą perteikti muzikine kalba. Nors albumas laviruoja tarp daugybės skirtingų emocijų, visos jos įkūnija kelionę iš triukšmo link tylos.
– Priklausai kartai, kuri užaugo su socialiniais tinklais. Kaip manai, kuo Tavo požiūris į šią temą skiriasi nuo vyresnių kartų?
– Daugelis jaučiame, kad tas gyvenimų rodymas ir kitų matymas neveda į gera. Kuo jis skiriasi nuo vyresnių kartų? Sunku pasakyti. Manau, kad vyresnės kartos žmonės arba visiškai yra nuo to atsitraukę, arba įnikę taip, kad net nebekelia klausimų apie socialinių tinklų žalą.
Mes, jaunimas, ne be reikalo kovojame – suprantame, kaip visi socialinių medijų mechanizmai žaloja psichiką, iškraipo realybę, santykį ne tik su savimi, bet ir su kitais. Baisu, nes kartais atrodo, kad virtualusis gyvenimas tampa svarbesnis už tikrus potyrius. Kuriami įvaizdžiai, kuriuose dažnai trūksta tikrumo, ir tas netikrumas kartais net ima viršų. Juk dabar tai lygiavertė valiuta materialiame pasaulyje.
– Ką norėtum, kad klausytojai pasiimtų iš albumo „Triukšmas“? Kokių minčių ar jausmų tikiesi jiems palikti?
– Mano galutinė šio albumo žinutė – visas šis gyvenimo potyris yra kelionė su pakilimais ir nuopuoliais. Viskas, ką jaučiame, esame mes. Tai buvo kelionė per save ir per santykį su kitais. Klausytojams noriu suteikti saugią erdvę jausti tai, ką norisi jausti, ir gyventi taip, kaip jiems atrodo teisinga. Man atrodo, kad tai, ką duodi pasauliui, jis duoda atgal. Svarbiausia – graži intencija.
– Kaip albumą priėmė klausytojai? Ar jau jauti, kad jis nebepriklauso tik Tau, o gyvena savo gyvenimą?
– Pirmą kartą pasidalijusi su artimu ratu žmonių jaučiau, kaip dainos paveikė. Albumui dar tik dvi savaitės ir manau, kad jam gali reikėti laiko atsirasti klausytojų kasdienybėje ir atsakyti į klausimus, kurių jiems tikrai kils. Dabar aš stengiuosi atsiriboti ir paleisti. Tai jau nebe apie mane. Albumas liks toks, koks yra, o man dar yra vietos gyventi, keistis ir augti.
– Kas Tavęs laukia toliau? Kokie vasaros ir likusių metų planai – koncertai, nauja muzika, o gal dar kas nors netikėto?
– Toliau manęs laukia šiek tiek poilsio, kad galėčiau suvirškinti, kas įvyko, nes visa kūrybinė kelionė tiek iš manęs, tiek iš Roko pareikalavo nemažai jėgų. Šiuo metu kartu su Regimantu įsirengiame studiją. Planuoju eiti link stropesnio kūrinių prodiusavimo ir platesnės saviraiškos ne vien muzikoje, bet ir vizualiuosiuose menuose.
Dar tikiuosi šią vasarą surengti koncertą atviroje erdvėje. Labai norisi išnaudoti šį sezoną, dar kartą susitikti su klausytojais ir pristatyti albumą. Taip pat kartu su gyvo garso grupe rugpjūtį pasirodysime festivalyje „Šaknys“.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
