Tekstas ir nuotraukos Linos Sakalauskaitės
Yra teigiančių, kad ši grupė pervertinta. Yra tvirtinančių, kad geriausi jų laikai liko dešimtajame dešimtmetyje. Tačiau visi, kam nusišypsojo sėkmė ir pavyko gauti bilietus į grupės turą „Live’25“, tikrai paliudys, kad „Oasisׅ“ vis dar pajėgi sukurti įspūdingą koncertą.
Fanams ir klausytojams vis dar negana. Tai įrodo ir ką tik šluote iššluoti bilietai į turą „Live’27“. Skaičiuojama, kad per keturias prekybos bilietais dienas iš viso buvo parduota apie 3 mln. bilietų, o dar apie 7 mln. gerbėjų liko it musę kandę. Kad apsilankytum jų koncerte, iš tiesų reikia sėkmės.
„Live’27“ turas
Bilietų pardavimas vyko keliais etapais, siekiant, kad bilietus įsigytų muzikos klausytojai, o ne pasipelnyti norintys bilietų perpardavinėtojai. Iš esmės bilietų įsigijimas buvo paverstas savotiška loterija.
Pirmas žingsnis: reikia užsiregistruoti e. paštu, kuris susietas su „Ticketmaster“ paskyra.
Antras žingsnis: atsakyti į klausimą, kada buvo išleistas antrasis grupės albumas. 1995-aisiais.
Trečias žingsnis: iš paskelbtų koncertų vietų pasirinkti tris pageidaujamas. Čia jau reikia būti pasidarius namų darbus iš anksto, kitaip tiek skrydis, tiek nakvynė gali nemažai kainuoti.
Tokia registracija buvo reikalinga, kad gautum kodą bilietui įsigyti. Tačiau ir jį gavo ne visi.
Ketvirtas žingsnis (sėkmės atveju): sulaukti kodo (jie buvo siunčiami keturias paras), suteikiančio galimybę per nurodytą trijų valandų laiko tarpą įsigyti bilietą į vieną iš trijų pasirinktų koncertų (su rekomendacija jungtis bent 30 min. iki nurodyto laiko pradžios).
Kodas bilietų negarantavo.
Penktas žingsnis: pakeisti planus, kad galėtum prisijungti prie paskyros nurodytu laiku.
Šeštas žingsnis: džiaugtis, jei pavyko, arba nesigraužti, jei visgi lieki be bilieto.
Net ir visas šis procesas neapsaugojo nuo bilietų patekimo į antrinę rinką, tačiau grupė įspėja, kad neoficialiose platformose įsigyti bilietai gali būti atšaukti ir tiesiog negalioti. Todėl gerbėjai raginami bilietus už nustatytą kainą įsigyti tik iš oficialių partnerių.
„Oasis. Pyktį palik praeityje“ premjera
Rugsėjo mėnesį grupės fanus nudžiugino ne tik naujienos apie naują turą, bet ir naujasis dokumentinis filmas „Oasis. Pyktį palik praeityje“ (Oasis: Don’t Look Back in Anger), kuriame užfiksuoti grupės atsikūrimo ir susitaikymo etapai bei turo „Live’25“ užkulisiai.
Filmo premjera įvyko šių metų Venecijos kino festivalyje. Čia filmą pirmą kartą išvydo ir drauge atvykę broliai Gallagheriai. Po premjeros nuskambėjo aštuonių minučių aplodismentai, o Noelis netgi nubraukė ašarą.
Kita svarbi šio filmo premjera įvyko Londone, kino teatre „Cineworld“. Į nacionalinę premjerą svečiai žygiavo specialiai šiai progai nutiestu juoduoju kilimu, skambant grupės muzikai. Premjeroje buvo gausu ne tik kviestinių žinomų veidų ir artimųjų (dalyvavo visi Gallagherių vaikai): į ją buvo pakviesti ir patys ištikimiausi fanai bei filmo herojai. Man taip pat nusišypsojo laimė būti ten.
Gallagheriai užsuko pasisveikinti su žiūrovais į visas sales, tačiau prieš filmą nedaugžodžiavo. Jį pristatė scenarijaus autorius Stevenas Knightas, pakvietęs auditoriją pasiruošti emocijų kupinai kelionei.
Ilgai spekuliuota, kokia tikroji pykčio tarp Liamo ir Noelio priežastis, išardžiusi šią grupę dar 2009 m., kai prieš koncertą Paryžiuje po konflikto Noelis atsistojo ir išėjo. Paskelbus, kad grupė atsikuria, radosi gausybė skeptikų, teigiančių, kad grupė išsiskirstys dar iki pirmojo koncerto, vyko ir lažybų statymai.
Viešai buvo aptariamas faktas, kad Liamas ir Noelis nesikalbėjo net penkiolika metų. Tačiau filmas neieško konflikto priežasties. Filmo kūrybinei grupei daug svarbiau buvo užfiksuoti, kaip tą bendravimą galima atkurti. Ar apskritai pavyks? Kas žengs pirmąjį žingsnį? Kaip atrodys pirmoji repeticija drauge?
Žiūrint filmą akivaizdu, kad ir Liamas su Noeliu patys nežinojo, kaip viskas bus. Tačiau dabar tai jau dalis jų istorijos.
Fanai yra kita svarbi šio filmo ašis. Būtent jie turą „Live’25“ pavertė sunkiai pakartojama patirtimi. „Oasis“ pavyko padaryti tai, kas pavyksta tikrai ne kiekvienam atlikėjui – savo muzika sužavėti ir sutraukti skirtingas kartas iš pačių įvairiausių pasaulio kraštų.
Ypač pasižymėjo jų gimtojo Mančesterio fanai: prieš kiekvieną koncertą jie rinkdavosi ant kalvos greta Hitono parko, kuri galiausiai sutraukė tūkstantines minias ir buvo pervadinta į Gallagherių kalvą.
Po pirmųjų dviejų koncertų savivaldybė aptvėrė šią kalvą, taip mėgindama atgrasyti gerbėjus nuo noro ten patekti, tačiau atkakliausiųjų tai nesustabdė. Jie toliau rinkosi ir dainavo savo mylimos grupės dainas. „Oasis“ irgi sureagavo: Liamas nuo scenos jiems dedikavo „Bring It On Down“, o paskutinio koncerto metu gerbėjams buvo specialiai pagaminti ir išdalyti 1 tūkst. marškinėlių su užrašu „Gallagher Hill“.
Jei nespėjote išvysti filmo kino salėse, nuo spalio 9 d. jį rasite platformoje „Disney+“ su dar niekur nerodyta medžiaga.
„Oasis“ brolių istorija
Gallagheriai gimė ir užaugo Mančesteryje, imigrantų iš Airijos šeimoje. Noelį ir Liamą skiria penkeri metai. Liamas – šeimos jaunėlis, kurį nuo skaudžių tėvo smūgių motinai visgi pasisekė apsaugoti, tačiau Noeliui, kaip ir jų vyriausiam broliui Paului, jų išvengti nepavyko.
Noelis visada buvo introvertas, grojantis gitara, o kur kas ekstravertiškesnis Liamas laiką leisdavo kompanijose.
Baigęs mokyklą Noelis keliavo su kita grupe kaip jos techninis darbuotojas, kol vieną dieną sulaukė Liamo skambučio: šis pranešė įkūręs roko grupę ir pakvietė brolį prisijungti.
Noelis – pagrindinis „Oasis“ dainų tekstų autorius, Liamas – „Oasis“ balsas.
Grupė susikūrė 1993 m., o jau 1994 m. išleido debiutinį albumą „Definitely Maybe“, kuris iškart susilaukė didžiulės sėkmės. 1995 m. pasirodė ne mažiau sėkmingas antrasis albumas „(What’s the Story) Morning Glory?“, kurio turą vainikavo koncertai legendiniame Nebverto parke – 1996 m. visi 250 tūkst. bilietų į juos buvo išpirkti vos per kelias valandas. Tai buvo tų laikų rekordas, o bilietus reikėjo įsigyti stovint gyvose eilėse.
Žvelgiant iš šalies, grupės šuolis atrodė stulbinamas: nuo kelių koncertų pustuščiuose baruose iki šimtatūkstantinių minių – vos per dvejus metus. Darbininkų klasės vaikinams tai buvo neįtikėtina sėkmė. Dalį jų fenomeno galima paaiškinti būtent tuo, kad auditorija galėjo lengvai susitapatinti tiek su vaikinais ant scenos, tiek su grojama muzika, tiek su dainų tekstais. Apie grupės pradžią pasakojama filme „Oasis. Supersonic“, o savotišku jo tęsiniu galima laikyti „Oasis. Knebworth 1996“.
Po šios išties įspūdingos pradžios pasirodė trečiasis albumas „Be Here Now“, o nesutarimai grupėje vis gilėjo. Po konfliktų ją paliko keli ilgamečiai nariai; kai kurie vėliau sugrįžo, tačiau iki susitaikymo teko nueiti ilgą kelią.
Noelis norėjo viskam vadovauti, o Liamas troško gyventi kaip roko žvaigždė – su visais tokio gyvenimo privalumais ir trūkumais. Jis ne visada pasirodydavo repeticijose, todėl kartais Noeliui tekdavo pavaduoti brolį ir dainuoti pačiam.
Iš viso „Oasis“ išleido septynis studijinius albumus. Paskutiniais grupės gyvavimo metais broliai tarpusavyje bendraudavo tik prieš koncertus ir jų metu. Galiausiai įtampa pasiekė lūžio tašką: broliai smarkiai apsižodžiavo ir Noelis prieš pat koncertą Paryžiuje paliko grupę. Likę turo koncertai buvo atšaukti. 2009 m. rugpjūčio 28 d. įėjo į istoriją kaip šios grupės iširimo data.
Netrukus Noelis sukūrė naują muzikinį projektą pavadinimu „Noel Gallagher’s High Flying Birds“, o Liamas su likusia „Oasis“ dalimi persivadino į grupę „Beady Eye“.
Nė vienas projektas nė iš tolo neprilygo „Oasis“ sėkmei. Liamo gyvenime netrūko permainų – ne viena santuoka baigėsi skyrybomis, kol galiausiai, padedamas ilgametės draugės ir sužadėtinės, jis atsisakė narkotikų, susiėmė ir pradėjo solinę karjerą. Iš viso jis išleido tris solinius albumus, pamažu vėl ėmė rinkti arenas, surengė koncertų ir Nebverte. Noelis gyveno kiek ramesnį vedybinį gyvenimą, koncertavo ir su savo projektu iš viso išleido keturis studijinius albumus.
Visą šį laiką broliai nebendravo. Liamas kartais pašiepdavo Noelį socialiniuose tinkluose, o šis neleido filme apie brolio solinę karjerą „Liam: As It Was“ naudoti „Oasis“ dainų. Fanai jau buvo beveik praradę viltį, o cinikai šiuos santykius vadino rinkodariniu triuku.
Tačiau 2024 m. Noelis keliuose interviu netikėtai pareiškė: jei Liamas taip nori atkurti grupę, tegul jam paskambina. Nežinia, kas ir kam paskambino pirmasis, tačiau 2024 m. rugpjūčio 27 d. buvo paskelbta apie grupės atsikūrimą.
Ir pasaulis bent trumpam… išprotėjo. Fanai neslėpė džiaugsmo, o bilietai į 2025 m. turą buvo iššluoti akimirksniu ir perpardavinėjami kosminėmis kainomis. Į koncertus rinkosi ir fanai be bilietų.
Aš ir mano santykis su „Oasis“
1994 m., kai „Oasis“ pradėjo muzikinę karjerą, aš dar tik pėdinau į pirmą klasę, tad jie į mano gyvenimą ir ausines atkeliavo gerokai vėliau – paauglystėje.
Jų muzika mane pasiekė per bendraklasio kompaktinius diskus. „Live Forever“ jau tada tapo labai svarbia daina, kaip ir „Wonderwall“ bei „Slide Away“.
Girdėjau, kad 2009 m. grupė iširo, tačiau nežinojau nei visos jos istorijos, nei iširimo priežasčių, nesekiau ir brolių solinių projektų, tad menkai nutuokiau apie jų tarpusavio santykius. 2021 m. rudenį, atsivertusi „Forum Cinemas“ puslapį, pamačiau, kad bus rodomas koncertinis filmas „Oasis. Knebworth 1996“. Ilgai nesvarsčiusi griebiau bilietą – dėl senų gerų laikų.
Ir kas galėjo pagalvoti, kad būtent šis filmas ne tik atgaivins prisiminimus, bet ir paskatins pamatyti brolius gyvai. Tiesa, tuo metu – dar atskirai.
Su Gallagheriais dirba aukščiausio lygio profesionalai. Kai vos pasirodžius filmui Liamas paskelbė apie koncertus Nebverte ir pradėjo prekybą bilietais, iškart pasklido gandai apie galimą „Oasis“ atsikūrimą. Tačiau netrukus juos išsklaidė Noelis, paskelbęs savo solinio projekto koncertinį turą. Nusprendžiau pamatyti abu.
Taip jau nutiko, kad buvau prigriebusi bilietus į Liamo pasirodymą 2022 m. birželio 4 d. Nebverte ir „Noel Gallagher’s High Flying Birds“ koncertą birželio 5 d. Dubline. Nors skrydis iš Londono į Dubliną netrunka ilgai, parvykti iš Nebverto teko su nuotykiais. Policija buvo užtvėrusi įprastą kelią, taksi į iškvietimus nevažiavo, tad teko tiesiog gatvėje gaudyti automobilį. Laimė, į lėktuvą pavyko suspėti laiku.
Koncertai buvo puikūs, tačiau namo grįžau su kovidu.
Po abiejų koncertų skirtumas buvo akivaizdus: Liamas Nebverte du vakarus iš eilės sutraukė po 80 tūkst. gerbėjų, o Noelio koncertas buvo gerokai mažesnio masto ir labiau priminė miesto šventę. O susirinkę fanai labiausiai troško vieno – kad „Oasis“ atsikurtų.
Maniau, kad savo svajonę įgyvendinau, tačiau kai 2024 m. grupė paskelbė apie atsikūrimą, žinojau, kad noriu tai patirti.
Gauti bilietus į „Live’25“ irgi buvo loterija. Man pasisekė – gavau išankstinį kodą. Ilgai negalvojusi griebiau bilietą į papildomą koncertą Mančesteryje, vykusį trečiadienio vakarą. Tikėjausi, kad eilinę savaitės dieną norinčiųjų įsigyti bilietus bus mažiau, o Mančesteryje publika bet kuriuo atveju bus įspūdinga – juk tai gimtasis „Oasis“ miestas.
Vėliau sužinojau, kad dėl darbo dienomis galiojančių miesto savivaldybės apribojimų būtent šis koncertas buvo mažiausias visame ture – jame galėjo apsilankyti tik 50 tūkst. klausytojų.
Nuojauta neapgavo: pavyko gauti bilietus sau ir keliems draugams. Koncerto dieną (greičiau visą savaitę, nes ten vyko iš viso penki koncertai) Mančesterio miestas tikrai buvo nusiteikęs šventiškai. Gatvės buvo pasipuošusios „Oasis“ tematika, kiekviename bare grojo vien tik juos, vyko karaokės vakarai, prie „Adidas“ ir „Oasis“ parduotuvių buvo neįtikėtinos eilės. Miestas šventė, gatves puošė specialios instaliacijos iš gitarų.
Grįžę į realybę, su koncerto draugais jau rezgėme planus, kaip dar sykį pamatyti „Oasis“ – šįkart Vemblio stadione Londone. Žinoma, bilietų jau seniai seniai nebebuvo, bet vilties teikė faktas, kad kartkartėmis jų atsirasdavo antrinėse bilietų platformose.
Kadangi šis planas niekaip neišėjo iš galvos, už simbolinius 50 eurų įsigijau „Wizz Air“ bilietus pirmyn ir atgal – be bagažo ir be jokios suplanuotos nakvynės. Nusprendžiau, kad tiek sudeginti tikrai galiu sau leisti, net jei bilieto į koncertą gauti ir nepavyktų.
2025 m. rugsėjo 28 d. prie Vemblio stadiono praleidau beveik visą dieną – nuo maždaug 10 iki 18 val., tai šviečiant saulei, tai lyjant. Buvau pavargusi, sušlapusi ir beveik praradusi viltį, kad pavyks patekti į koncertą.
Tačiau po ilgų laukimo valandų man nusišypsojo sėkmė – Kevinas iš Glazgo planavo į koncertą eiti su draugu iš Edinburgo, tačiau išvakarėse Londone abu taip atšventė, kad jo bičiulis atsibudo savo namuose Škotijoje ir Kevinui liko atliekamas bilietas. Jis man jį pardavė už įprastą bilieto kainą, tad pavyko ir antrą koncertą išvysti nepermokant.
Į Vemblio stadioną patekome prieš pat scenoje pasirodant Richardui Ashcroftui, buvusiam grupės „The Verve“ vokalistui ir ilgamečiam „Oasis“ bičiuliui. Buvo labai daug džiaugsmo. Koncerto pabaigoje Liamas atsisveikino taręs: „Susitiksime kitąmet.“
2026 m. grupės turo taip ir nesulaukėme. Tačiau Londone įvyko filmo premjera, į kurią, padedant platintojams „Du Kine“, pavyko nuvykti ir man.
O dabar teliko sulaukti 2027 m. rugsėjo 26 d. – būtent tada keliausiu į Nebverte vyksiantį paskutinį turo „Live’27“ koncertą. Taip, sėkmė mane ir vėl aplankė – pavyko gauti bilietus!
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
