Jiedu jau vedę, turi du vaikus ir vieną šunį. Jie – mums gerai pažįstami – Erica ir Jurgis. Abu dabar mažiau siautėja. Jurgis mums patvirtino: “Su “Inculto” tikrai rišau”. Jam norisi kažko naujo. Toli neieškojo. Griebė savo virtuvėje besisukiojančią dainingąją žmoną ir drauge miegamajame pradėjo kurti vadinamąją bedroom music. Jei pameni tokius duetas kaip Sony ir Cher, Johnny Cashas ir June Carter – tikrai suprasi apie ką aš kalbu.
Dabar jie iki balandžio mėnesio žiemą ir apsnigtą pavasario dalį leidžia Kolumbijoje. Ten tęsia savo bendrą kūrybą, tik kitame bedroom. Žadėjo grįžti su medžiaga albumui, kuris pasirodys apie vasaros pradžią. O kalbamės mes prieš pat kelionę į Bogotą.
Jurgi, Erica, kas iš jūsų ta grandinė, o kas sviedinys (bandome interpretuoti bendrą dueto pavadinimą)?
Erica: Manau, kad esu grandinė (Erica visą interviu kalbėjo lietuviškai, beje – aut. past.).
Jurgis: O aš sviedinys (juokiasi). Jei rimtai, šis terminas kilo iš kalėjimo slengo, kuris vėliau persimėtė į kasdienę žmonių kalbą. Tai kažkuria prasme reiškia įsipareigojimą, kai jau nebegali atsibusti svetimoje lovoje su bet kuo, turi šeimą ir visada žinai, kur privalai grįžti. Pavadinimas, taip ir gimė, kai kartą Ericą pavadinau mano ball&chain.
Tai bus intymios muzikos projektas, kaip suprantu. Kuo jis dar ypatingas?
J.: Įrašinėjame įvairius gyvus buities garsus – iš vaikų žaislų pasidarėme būgnus ir pan. Dar vaikštau po miestą ir įrašinėju netradicinius garsus. Pats nustebau, kiek netikėtų garsų jau įrašiau. Pavyzdžiui, vienas tokių – Ericos čiaukšiančių kablų aidas Čiaušesku rūmuose Rumunijoje.
Su “Ball&Chain” įvaizdžiu dirba ekscentriškasis scenografas Robertas Kalinkinas. Matau didelius pasikeitimus ir vizualiai.
E.: Taip, mūsų genijus, stilistas, scenografas Robertas pasirūpins, kad atrodytume gražiai, kažkiek kaip iš senovinių fotografijų. Iki šiol aš niekada neturėjau aiškaus įvaizdžio.
J.: Grįšim į tuos laikus, kai scena buvo gerbiama. Tikrai ant jos nelipsim su džinsais. Skirsim laiko atrodymui. Netgi savaitę prieš pasirodymus nevalgysiu (juokiasi). Norisi grąžinti pagarbą scenai. Taip pat norisi daugiau pasakyti.
Branda?
M… Na, taip, gal (juokiasi)… “The Ball&Chain” dainos senovinės, intymios, elegantiškos.
Tačiau lopšinių, tikiuosi, nebus.
(juokiasi) E. ir J.: Ne ne, tikrai nebus.
Kaip vaikai vertina jūsų muzikinius eksperimentus?
E.: Su “The Ball&Chain” kūryba jie dar nėra susipažinę. Tačiau “Skamp” ir “Inculto” dainas žino atmintinai. Pranas atsisėdęs į automobilį sako: “Play papa’s music”.
Vaikai suvokia, kad jų tėvai yra muzikantai ir gerai žinomi?
J.: Ne (pagalvoja kiek ilgiau, – aut. past.), šito dar jie nesuvokia. Matyti televizoriuje ką nors iš mūsų jiems yra normalu.
Lyg visų tėvus rodytų per TV.
J.: Cha, taip. Mūsų mažas Antanas, per Kalėdas pamatė Ericą per teliką ir pradėjo glostyti ekraną.
Kas dar kuria šeimomis, kurie jau turi vaikus, šunį…
J.: Tarasovai (juokiasi).
E.: Yra tokių nemažai: Johnny Cashas ir June, Sony ir Cher. O mūsų įkvėpimai yra ir “Simon&Garfunkel”, Leonardas Cohenas, Frankas Sinatra ir pan.
J.: Mano visų laikų mėgstamiausias albumas Stan Getz ir Charlie Byrd “Jazz Samba”. Tik gaila, kad turiu jį plokštelėje – nespėji pasimylėti, nes reikia pakeisti plokštelės pusę (juokas visame bare).
ŠIO GABALO PREMJERA ĮVYKO VAKAR.
Dont think twice by theballandchain
Tai jūsų muzikiniai skoniai, norite pasakyti, sutampa?
E.: Jie greičiau išsiskiria ties aštuntuoju dešimtmečiu. Aš tada jau krypstu į hip hopą, jis – labiau į indie. O iki aštuntojo dešimtmečio daugiau mažiau sutampa.
J.: Na, tiesą pasakius, labai siauroje vietoje sutampa. Tai, ką grojame su “The Ball&Chain”, tiek ir sutampa. Ne daugiau (vėl juokas).
Taigi sukate galvas atgal, į praeitį. Iš kur tas, jūsų nuomone, daugumos noras grįžti atgal?
E.: Per toli nuėjome su savo vartotojiškumu. Jei kažkas nepatinka, neišeina, išmetame, atsikratome ir nekvaišiname sau galvos. Taip yra ir su drabužiais, ir su santykiais, ir su buities daiktais ir pan. Tačiau dalis žmonių jau suprato, kad taip negalima. Dėl to senesnės vertybės, kai viskas buvo labiau puoselėjama, ir grįžta.
J.: Į priekį mes nebeiname, todėl arba galime sulįsti į tą vartotojišką mėsmalę, arba sustoti ir šiek tiek grįžti atgal, prie laiko patikrintų dalykų.
