Rašė: Mantas Balčiūnas
Nuotraukos: „Skalvijos“ archyvo
„Mirtini nuodai – štai, kas ta meilė“, – dainavo moterų numylėtinis ir provokatorius Serge’as Gainsbourg’as. Pavadinimą savo debiutiniam filmui iš jo pasiskolino jauna prancūzų režisierė Katell Quillévéré. O kartu su juo, matyt, ir sėkmę.
Kino kritikai jos filmui „Meilė kaip nuodai“ (pranc. – „Un poison violent“) negaili žvaigždučių, išskiria kaip vieną asmeniškiausių pastarojo meto Prancūzijos kino pasakojimų apie tapimą suaugusiu – jautrų ir pažeidžiamą, balansuojantį ant bedugnės krašto.
Tą ribą tarp paauglės ir jau beveik suaugusios moters išgyvena 14-metė Ana, žavi ugniaplaukė mergina. Tikinti, Sutvirtinimo sakramentui besiruošianti paauglė grįžta vasaros atostogų iš katalikiškos internatinės mokyklos.
Čia jos laukia vasara, per kurią ji suaugs, o tiksliau – motina, ką tik išsiskyrusi su Anos tėvu, senelis, savo laiku ėmęs iš gyvenimo viską, kas įmanoma, ir dar norintis juo kiek pasimėgauti, kaimo dvasininkas, akivaizdžiai neabejingas jos motinai ir …Pjero, smulkus kuklus bendraamžis, su kuriuo jie smalsiai tyrinės savo kūnus.
Bundančio seksualumo, tapatybės, santykių su kitais temos ir tikėjimo tiesų permąstymas – neišvengiamas.
Filmo heroję Aną (akt. Clara Augarde) režisierė atrinko iš kelių šimtų merginų: „Ieškojome merginos rusvais kaštoniniais plaukais, kol vieną dieną aikštelėje pasirodė ugninių plaukų mergina. Ji turėjo veidą, kuriame galėjai rasti visą emocijų spektrą; ji buvo tarsi ant ribos – dar ne saugusiojo, bet jau ir ne vaiko veidu. Be to, tai buvo stipri asmenybė, kurioje branda dera su nekaltumu.“
Abejonių, kam turi tekti šis vaidmuo, neliko, kaip ir dėl filmo pavadinimo. Meilė kaip nuodai. Jo nereikėtų traktuoti vienareikšmiškai, kaip sunaikinimo ar susinaikinimo priemonės. Atvirkščiai. Šiuo junginiu K.Quillévéré vadina visa, kas mums leidžia jaustis gyviems. Taip pat ir tai, kas sukelia kančias.
„Anai nuodai yra santykis su laisve, kurią ji patirs, laisve, kuri iš prigimties yra vienatvės forma“, – aiškino kūrėja.
Kas dar? Filmas meistriškai nufilmuotas, jo montažas pateikia ne vieną staigmeną. Ausys maloniai gaudo garso takeliui pasirinktą chorinę muziką ir „ScalaPer & Kolacny Brothers“ pergrotą „Radiohead“ koverį „Creep“, o akys mėgaujasi melancholišku Prancūzijos miestelio grožiu.
„Meilė kaip nuodai“ Skalvijos ekraną pasieks sausio 18 d.