Rašė: Grėtė Kaulinytė
Nuotraukos: organizatorių archyvo
Birželio pradžia oficialiai žymi kasmetį miestų tuštėjimo metą, kai saulės, alaus ir šokių basomis ištroškęs jaunimas savaitgaliais išsibarsto po festivalius. Pirmas jų jau įvyko ir ne bet kur, o būtent ant asfalto, t. y. mieste. Taip, mes čia apie „Loftą Fest“, kur taip pat buvome, alų be midaus gėrėme, o rytais pas mamą blynus valgėme. Vis dėlto paūžti su sava kompanija kur nors gamtoje noras nepradingo. Kad nepasiklystume neapsakomoje tokių renginių gausybėje (Lietuva – festivalių kraštas!), siūlome perversti (o gal net ant sienos prisikalti) mūsų parengtą lietuviškų vasaros festivalių kalendorių, kurį suskirstėme į tris dalis kiekvienam pagal pomėgius.
Reivas
Mūsų maža šalis – didžėjų kraštas, kiekvieną savaitgalį siūlantis ne po vieną dėmesio vertą šokių muzikos renginį. Kyla klausimas: kaip nepasimesti tarp visų ką tik užgimusių ar jau mirštančių reivų? Kur važiuoti, kad patiktų?
Kad jums padėtume, trumpai apžvelgsime kelis didžiausius vasarotojų traukos objektus: „Sūpynes“, „Tundrą“, „Yagą“, „Sattą Outside“ ir šiemet pirmąkart rengiamą jungle ir bass mėgėjams skirtą „Revolution Festival“ bei dar vienus naujokus – STRCAMP.
Metas išsiaiškinti, kaip kiekvienas savo lankytojus vilios šiemet. Na, ir ko tikėtis, jei visgi negali priskirti savęs prie dorų reiverių ir nelabai žinai, kuo tie festivaliai vienas nuo kito skiriasi.
„Revolution Festival“ (birželio 14–16 d.): tikėkis daug hardcore, bass ir jungle. Reikia pripažinti, kad pirmąkart vyksiančio festivalio programa skamba drąsiai: nors iš geriau žinomų vardų renginyje pasirodys vos keli – daugiausia senbuviai lietuviai (Daimon, ST, X-Ray) ir grupelė svečių iš užsienio (Krumble The Discobreaker, J Man, Jamin Nimjah), atlikėjų skaičius, organizatorių užsidegimas ir pati idėja nuteikia gerai. Juolab kad festivalis jau greit, todėl pagaliau galima iš kampo traukti metus dūlėjusias palapines, pasirūpinti purškalais nuo uodų ir laukti šokių.
„Sūpynės“ (birželio 21–24 d.): tikėkis, kad paklysi miškuose. Ne tiek romantikos slypi šiuose žodžiuose, kiek tiesos: į Pakretuonės apylinkėse įsikursiantį festivalį šiaip sau užklysti neįmanoma, tačiau būtent tai „Sūpynėms“ leidžia išlaikyti saugią, jaukią, kone stebuklingą atmosferą. Festivalis plečiasi nuolat, pamažu ir labai kruopščiai atrinkdamas muzikinę programą bei derindamas vis didėjantį lankytojų skaičių su ištikimybe minimal kultūrai.
Šiemet „Sūpynių“ programoje vėl figūruoja žinomiausi Lietuvos minimal didžėjai ir keli užsienio vardai: Boiler Room svečias Levon Vincent, industrial atstovai Vatican Shadow, dubsteperis Thelem, techno atradimas Tom More. Na, o vienu labiausiai intriguojančių pasirodymų turėtų tapti švedų Natten. Rudenį Lietuvoje jau buvusi grupė, į festivalį atvežama „Aghartos“ renginių organizatorių, turbūt niekur kitur taip netinka kaip „Sūpynėse“ – gamtos mistiką ir industrinius garsus derinantys jų pasirodymai sunkiai įžengiamuose Pakretuonės miškuose turėtų suskambėti magiškai.
„Tundra“ (liepos 11–14 d.): tikėkis elektroninės muzikos enciklopedijos. Juk „Tundra“ – tai festivalis, aprėpiantis beveik visas alternatyviosios elektronikos kryptis. Todėl jei kokį nors žmogų tektų pirmąkart supažindinti su reivais, manau, verta jį vežti būtent ten, – tarp keturių scenų (Bass, Techno, Psy Trance ir Chill Out) tikrai galės išsirinkti tą stilių, kuris labiausiai patinka.
Didžiausias elektroninės muzikos festivalis Baltijos šalyse šiemet gali pasigirti tuo, kad švenčia dešimtąjį gimtadienį ir ta proga į Lietuvą atveža šūsnį aukščiausio lygio atlikėjų. Kol kas programoje labiausiai džiugina techno scena. Pasistengta iš peties: liepos viduryje festivalį aplankys techno klasikai Tobias Schmidt, Deadbeat, Perc ir ambient house pradininkai The Orb, kuriuos drąsiai galima įrašyti į „būtina pamatyti bent vienąkart gyvenime“ atlikėjų sąrašą.
STRCAMP (liepos 12–14 d.): tikėkis keistos elektronikos ir pionieriškos dvasios. Tą patį savaitgalį kaip „Tundra“ startuoja kitas unikalus renginys – STRCAMP. Nors imk ir persiplėšk, nes šis jaukus, masiniu reiškiniu veikiausiai netapsiantis festivalis atveža post punk gerbėjų pamėgtus Lebanon Hanover. „Ereliuko“ pionierių stovykla, kurią kai kurie jau žino dėl prieš porą metų ten vykusio festivalio „The Lift“, porai dienų taps new jazz, new wave, kiek kvaištelėjusios elektronikos ir kitokių muzikinių eksperimentų scena. Prie STRCAMP organizavimo nagus prikišti taip pat žada eksperimentinės muzikos populiarintojas Agharta, tad netikėtumų grojaraštyje numatoma daug. Lieka tik palaikyti žavią idėją į gamtą pagaliau ištraukti industrinėse erdvėse besiglaudžiančius kreivos (ir gausiai sintezatoriais pagardintos) muzikos mėgėjus bei tikėti, kad STRCAMP Lietuvos muzikos scenoje taps nuolatiniu reiškiniu.
„Yaga“ (liepos 25–29 d.): tikėkis, kad iš sapno pabusi, kai festivalis jau bus pasibaigęs. „Yaga“ turbūt yra vienintelis festivalis, apie kurį kalbant nereikia pulti vardyti būsimų hedlainerių. Šokių muzika čia suvokiama kitaip, nes „Yaga“ – tai daugiau bendruomenės susibūrimas, kur muzika atlieka tik vieną pagrindinių vaidmenų, o kiti atitenka mokymams, menininkų dirbtuvėlėms ir pasirodymams. „Yagoje“ stebina laisvė, draugiškumas ir spalvingų dekoracijų gausa, todėl vienąkart šiuo festivaliu susižavėjęs žmogus į jį važiuos kasmet.
„Satta“ (rugpjūčio 8–11 d.): tikėkis masovkės. Pasipuošk, pasiruošk, susitik bendrakursius, bendraklasius ir greičiausiai kelis linksmesnius kaimynus iš gretimo kiemo. Didžiausias Lietuvos festivalis gali pasigirti tuo, kad 2013-aisiais šoks ant smėlio ir vėl pasiūlys pamatyti tuos atlikėjus, kurių šiemet atsidėjęs klausėsi tipinis vilnietis. Preliminarioje programoje figūruoja dubsteperis Phaeleh, tech-funk atlikėjas Icicle, viešnia iš Norvegijos Cashmere Cat bei stileiva FrenchFries. Na, o pirmuoju smuiku, rodos, gros Machinedrum ir !K7 įrašų bendrovės kuruojamo Jimmy Edgar duetas. Reivas kaip reikiant, bet kiekvienam suprantamas.