Prieš penkerius metus pradėję tradiciją koncertais pažymėti laiką, kai dienos ir nakties svarstyklės išsilygina, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ ją tęsia. Ir ne tik tęsia, bet ir kviečia bendraminčius prisijungti prie šios gražios šventės ne tik Vilniuje, bet ir Kaune.
Rudens ir pavasario lygiadienių pažymėjimui skirti koncertai nuo kitų atlikėjos ir grupės pasirodymų skiriasi pakylėta, gražioje erdvėje sklandančia nuotaika, subtiliai atsiskleidžiančiu klausytojų pamėgtų dainų repertuaru. Vakarą spalvomis pripildo ir bendrą visumą kuria meniškas apšvietimas bei kokybiškas garsas. Kaskart pasitikdami lygiadienius, muzikantai klausytojams ruošia ir naujų kūrinių bei siekia kitaip paįvairinti programą – po Kotrynos skliautais pasitiktas jau ne vienas lygiadienis, o štai Kaune toks koncertas bus pirmą kartą. Grupė „Skylė“ kauniečius ir miesto svečius kviečia į Šv. Jurgio bažnyčią. Ši bažnyčia buvo viena iš pirmųjų pastatytų Kauno senamiestyje ir nors per karus ji labai nukentėjo, savitas jos stilius išliko iki šių dienų…
Visi lygiadienio koncertai yra ypatingi: ir specialiai koncertui paruoštais naujais kūriniais, ir subtiliais grupės siurprizais, ir pakilia nuotaika, ir apšvietėjo Mariaus Selevičiaus neišsenkančios fantazijos vaisiais, ir tobulais Valdo Karpuškos garso sprendimais – visa apimanti muzikos šventė sugeba kaskart užburti ir nustebinti…
Rudens lygiadienio koncertuose – programa, paįvairinta dainomis-istorijomis iš albumų „Sapnų trofėjai“, „Povandeninės kronikos“, „Babilonas“, „Lukiškių pieva“, roko operos „Jūratė ir Kastytis“. Atėjusieji išgirs dainų iš grupės projekto „Broliai“, skirto partizaniniam Lietuvos laisvės kovų judėjimui. Šiuo metu grupė ieško naujo kūrybinio impulso bei įkvepiančios temos, ir repetuoja visiškai naujas dainas. Koncertų metu po abiejų bažnyčių skliautais klausytojams bus galimybė pirmiesiems keletą jų išgirsti. Pasitikime rudens lygiadienį kartu…
„Artėja diena, lygi nakčiai, ir mes jau gyvename rudens lygiadienio koncertų nuotaikomis šios savaitės koncertuose Kaune (pirmąkart!) ir Vilniuje grosime naujas ir laiko patikrintas dainas.
Vasarą Mėnuliškėse grupės vyrai vėl rinkosi į kūrybinę stovyklą ir klojo pamatus naujam mūsų albumui. Bandėme užčiuopti, kokie atraminiai taškai-raktai-žodžiai kabintųsi vienas su kitu. Pastangos aplinkui gyvuojančius pasaulius, iš pažiūros skirtingus, suvokti kaip vienį ir „surišti juos mazgu“ – tokia galėtų būti viena iš kuriamo albumo pagrindinių minčių.
Naujos dainos – „Vilko vartai“, kur basas žengiančio pro vartus kojas kerta vilkdalgiai, lyg nakties blakstienos sukibę į vieną „Švelnumo“ nešami kūnai, „Mėnuo – katino vyzdys“, stebintis išdavusio save žmogaus norą atkurti ištrupėjusias savo dalis. Žemaitiška ir pasiruošusi mus pagirdyti Aistės „Upelė“ ir Roko „Devynios baltos upės“ – kaip mums iki jų „ant rankų savo žemę nešt ir dangų“?..