Rašė: Sandra Kliukaitė
Šių metų rugpjūtis į vietos mados ir dizaino rinkos istoriją įeis kaip mėnuo, kai Lietuvą (tiksliau Vilnių) okupavo du švedų industrinės mados ir dizaino gigantai: H&M ir „Ikea“. Dar net neatsidarius jų parduotuvėms, pasigirdo apokaliptinių prognozių, kad Lietuvos dizaineriams ir baldų gamintojams atėjo sunkūs laikai, kad juos ištiks dinozaurų likimas arba tiesiog GALAS. Tačiau ar tikrai visame pasaulyje superpopuliarių švedų fast fashion ir fast design (greitosios mados ir greitojo dizaino – angl.) gigantų atėjimas į Marijos žemę yra blogis, o lietuvių dizaineriams laikas nešti iš čia kudašių arba keisti profesiją?
„Made in Sweden“
Kai Vilniaus gatvių reklaminiai stendai ir kone kas antra troleibusų, greitųjų ir lėtųjų autobusų stotelė buvo nuklijuota parduotuvių H&M ir „Ikea“ atidarymą skelbiančiais plakatais, o vilniečių pašto dėžutes užpildė šviežutėliai į lietuvių kalbą ne itin sklandžiai išversti „Ikeos“ 2013–2014 m. katalogai su puikiomis fotografijomis ir švedų dizainerių bei stilistų dalijamais patarimais, vienintelis Lietuvoje padorus dizaino publicistas Vaidas Norkus savo kasdieniame tinklaraštyje www.dizainika.lt pateikė įdomių įžvalgų, jis svarstė, kodėl „Ikea“ neišmokys lietuvio stilingai gyventi, ir palygino švedų atėjimą su „McDonald’s“ įžengimu į Lietuvą prieš daugelį metų.
„Tai toks pat greitojo maisto restoranas, tik jame vietoj hamburgerių ir skrudintų bulvyčių siūlomi ne mažiau kaloringi daiktai. Jie yra gana estetiški, nebrangūs ir jau vien dėl šios priežasties jų norėsis dar ir dar. Ši kompanija tobulai numalšina momentinį vartotojo alkį ir sukuria iliuziją, kad lengvojo automobilio bagažinėje į savo namus galima parsivežti skandinavišką interjero stilių ir gyvenimo būdą. Ir dar patiems nesunkiai jį susirinkti“, – taikliai rašė Vaidas. Taip, „Ikea“ neišmokys gyventi skandinaviškai (o ir jų misija visai ne tokia), tačiau juk konkurencija skatina tobulėti, o ne atvirkščiai, tad ko taip bijo kai kurie Lietuvos baldų dizaineriai ar gamintojai?.. Pasitempti?..
Taigi, kol Vaidas smagiai rašė straipsnį apie lietuvių tykančias „grėsmes“ iš didžiausios baldų gamintojos pasaulyje, įkurtos dar1943 m. tokio švedo Ingvaro Kamprado per patį Antrojo pasaulinio karo įkarštį, mes išsiruošėme kelionėn į pačią Švediją. Tiesiai į H&M būstinę ir dizainerių dirbtuves Stokholme tam, kad iš labai arti susipažintume su neegzistuojančiu lietuvių dizainerių priešu iš Šiaurės.
Čia susitikome su krūva H&M dirbančių dizainerių, rinkodaros bei medijos specų ir net spaudėm ranką svarbiausiai H&M personai – Karlui Johanui Perssonui, H&M prezidentui, kurio senelis Erlingas Perssonas, žiauriai mėgęs žaisti golfą ir žvejoti, 1947 m. su draugu įkūrė mados bendrovę „Hennes & Mauritz“ (H&M). Tiesą sakant, buvo metas, kai H&M tiesiog prekiavo žvejų apranga ir megztiniais, o dabar jie turi beveik 3 tūkst. greitosios mados parduotuvių tinklą visame pasaulyje, net tokiuose karštuosiuose pasaulio taškuose kaip Libanas.
Kodėl H&M nėra mados dizainerių tykantis blogis?
Vargu ar H&M kaip nors galėtų sužlugdyti nors vieno jaunojo dizainerio karjerą ar atimti potencialius klientus iš jau dirbančių mados kūrėjų, kaip kad teko išgirsti nuogąstaujant kai kuriuos Lietuvos dizainerius… Juk tai visai kitas targetas, tad dėl to rūpintis mažų mažiausiai kvailoka. H&M yra bendradarbiavusi su tokiais kultiniais dizaineriais kaip Karlas Lagerfeldas, Maisonas Martinas Margiela, Stella McCartney, mados namais „Comme Des Garçons“, „Givenchy“, „Lanvin“, „Viktor & Rolf“ bei daugybe kitų aukščiausio kalibro mados kūrėjų namų ir dar nė vienų iki šiol nesužlugdė. Greičiau priešingai, paprasti šių mados kūrėjų gerbėjai tik gavo progą už prieinamą kainą pagaliau nusipirkti mėgstamo dizainerio sukurtų daiktų. Antai, pernai M.M.Margielos su H&M sukurtus batus per išpardavimą buvo galima įsigyti vos už10 svarų sterlingų…
Be to, H&M kasmet bendradarbiauja ir su jaunaisiais dizaineriais bei menininkais iš viso pasaulio, pavyzdžiui, kiekvienais metais rengia „H&M Design Award“ konkursą, kuriame kviečia dalyvauti jaunuosius mados dizainerius, o laimėtojui skiria 50 tūkst. eurų premiją ir galimybę savo kūrybą pademonstruoti Stokholmo mados savaitėje, kaip kad nutiko Minju Kim iš Belgijos, šiemet laimėjusiai šį konkursą. Dar kiekvienas konkurse dalyvaujantis jaunasis mados talentas gali pretenduoti laimėti tokį prizą kaip stažuotė pas kultinį škotų mados dizainerį Jonathaną Saundersą Londone… Na, o apie prastesnius dizainerių tykančius prizus iš H&M jau nekalbėsime, tik užsiminsime, kad jei esate žiauriai kietas iliustratorius, galite susisiekti su H&M vyriausiąja dizainere Ann Sofie Johansson (arba su jos asistentais) ir galbūt jūsų piešiniai atsidurs ant jų pardavinėjamų marškinėlių, o jūs už tai dar ir pinigų gal gausite… Juk tas tikrai neblogai, tiesa?
Atvirkštiniai procesai
Tiesą sakant, pažiūrėję, kaip ir kokiomis sąlygomis vyksta darbas pačiuose H&M kūrybos viduriuose, ir pamatę su kokiais kietais žmonėmis jiems tektų dirbti, turbūt į Stokhomą emigruotų ne vienas mūsų dizaineris… Ir nors Lietuvoje gyvenantys vartotojai H&M mados ir „Ikeos“ dizaino Vilniuje laukė beveik kaip išganymo, o mados dizaineriai bei nestandartinių baldų gamintojai purkštavo ir į visa tai žiūrėjo, kaip į meteoritų nukritimą ant Šeškinės „Akropolio“ bei prestižinio Kirtimų rajono, kilo retorinis klausimas: kodėl patys lietuvių dizaineriai labai dažnai važiuoja į Skandinavijos šalis studijuoti šiaurietiško dizaino ar net dirbti skandinavų dizaino bendrovėse?
Pavyzdžiui, VDA industrinio dizaino studentai pagal mainų programas gali kasmet keliauti pasipraktikuoti į Laplandiją Suomijoje (studijuoti dizaino, o ne pas Kalėdų Senelį!), suomių telekomunikacijų milžinės „Nokia“ išmaniųjų telefonų dizainą kuria ten dirbantis lietuvių dizaineris Tomas Ivaškevičius, o Norvegijoje madą kuria „Mados infekcijoje“ kolekcijas pristatanti lietuvė dizainerė Kristina Vikøren. Didžiausias paradoksas tas, kad rugpjūčio antroje pusėje, per pačią minėtų dviejų švedų parduotuvių atidarymo Vilniuje kampaniją, žinomiausi Lietuvos daiktų dizaineriai: Rasa Baradinskienė, Dovilė Gudačiauskaitė, Rūta Kiškytė, Aistė Nesterovaitė bei Gediminas Šiaulys, buvo anapus Baltijos jūros ir Stokholme, „Formex“ dizaino mugėje, pristatė savo sukurtus lietuviškus daiktus tarptautinei publikai! Ką tuo norėjome pasakyti, tikriausiai ir taip aišku…
Apie nacionalinį pasididžiavimą
Iš tiesų, skandinavai faini tuo, kad nėra pasikėlę žmonės, jie tiesiog mėgsta dizainą ir madą, moka gaminti gražius daiktus ir gražiai gyventi, be to, negaili tam pinigų, kitaip nei dauguma lietuvių. Aišku, truputį juokinga, kai išgirsti, kad net Švedijos princas Carlas Philipas, karaliaus Karolio XVI Gustavo sūnus, nori sukurti kolekciją drabužių tinklui H&M… Supraskite teisingai, lietuviai irgi mėgsta gerai rengtis bei stilingai gyventi, bet tikrai nekeičia savo baldų kas kelerius metus, kaip tai daro norvegai, danai, suomiai ar švedai…
Nors svarbiausia yra visai ne tai, kas kiek laiko tavo namuose keičiasi baldų kolekcijos ar kokios parduotuvės (ar dizainerio) drabužiai kabo ant pakabų tavo spintoje. Svarbiausia yra tai, kad skandinavai, kitaip nei lietuviai, labai didžiuojasi savo nacionaliniu šiaurietišku dizainu ir visur, kur įmanoma, jį naudoja. Jei jau esame H&M būstinėje, tai, žinoma, kad sėdime ant Skandinavijoje gamintų kėdžių, kavą geriame iš švedų dizainerių sukurtų puodelių, o vandenį mums atneša švediškuose ąsočiuose… Ar bent vienoje rimtoje lietuviškoje bendrovėje, užsukę į jos biurą, esate matę kokių nors šiuolaikinių lietuvių dizainerių pagamintų daiktų??? Atsakymas aidi toli tyruose…