Rašė: Karolis Vyšniauskas
Nuotraukos: Justės Urbonavičiūtės ir grupių archyvo
Rokas po diktatoriaus akimi
Kaip kurti laisvą muziką nelaisvės šalyje, esančioje čia pat, 40 km nuo Vilniaus? A) bandyti pakeisti režimą būnant politiškiems; b) bandyti išvengti režimo būnant apolitiškiems, c) palikti šalį. Trys skirtingo požiūrio Baltarusijos roko grupės, trys savaip teisingi atsakymai.
„Jaučiamės taip, tarsi mūsų rankos būtų surištos, užminta ant kojų pirštų, o ant kaklo užmauta kilpa. Kol kas nesame pakarti, bet negalime sakyti, kad gyvename“, – tai ištrauka iš į juodąjį sąrašą įtrauktų nepriklausomų Baltarusijos muzikantų atviro laiško, rašyto 2004 m.
Paskutinę minutę atšaukiami koncertai, neoficialus, bet praktiškai egzistuojantis draudimas „neteisingai mąstantiems“ muzikantams pasirodyti radijo ar televizijos eteryje, didžiulis muzikinį gyvenimą kontroliuojantis biurokratinis aparatas ir iš viso to išauganti baimė – tokių sąlygų negalėję daugiau kęsti Baltarusijos muzikantai kreipėsi į pasaulį. Tada prezidentas Aliaksandras Lukašenka minėjo dešimtuosius savo valdymo metus.
2010-aisiais vyko nauji prezidento rinkimai, ar bent jau jų imitacija. 80 proc. balsų gavęs nugalėtojas buvo tas pats.
„Po rinkimų dauguma atlikėjų davė aštrius interviu, pasisakė už tai, kad būtų paleisti politiniai kaliniai. To rezultatas – uždarytas radijas, kuris grojo šių atlikėjų dainas, likusioms radijo stotims buvo duotos griežtos rekomendacijos dėl eterio politikos ir leidžiamo repertuaro. Tas pats padaryta ir su muzikos klubais“, – interviu „37O“ prisimena Liavonas Volskis. Jis – vienos iš juodojo sąrašo grupių „Krambambulia“ lyderis, Baltarusijoje turintis maždaug tokį autoritetą kaip Lietuvoje Andrius Mamontovas.
Juodasis sąrašas niekada nebuvo viešas dokumentas, tačiau muzikantų bendruomenė gerai žinojo, kurie iš jų savo šalyje nepageidaujami. Sistema lig šiol veikia taip pat: norint surengti koncertą, visų pirma reikia gauti Kultūros ministerijos leidimą. O jo neduoti ministerija gali dėl bet kokių priežasčių. Dėl nepriimtino požiūrio į valdžią ir prezidentą – taip pat.
„Negalėti groti savo tėvynėje yra, švelniai tariant, laukinės sąlygos. Mums dėl to buvo skaudu“, – neslepia L.Volskis. Tačiau „Krambambulia“ nesustojo: grojo svetur, taip pat Lietuvoje – čia pernai surengė trijų koncertų turą. Grupei pavyko susitarti su Lietuvos ambasada Baltarusijoje, kad vizos į koncertą keliaujantiems Baltarusijos piliečiams nekainuotų įprastų 60 eurų (apie 210 litų), o būtų nemokamos. Palyginkime: vidutinis atlyginimas šalyje – vos apie 140 eurų (apie 485 litus). Visi trys koncertai buvo sausakimši grupės gerbėjų iš Baltarusijos, juose buvę draugai iš Lietuvos liko sužavėti: „Jausmas – kaip Sąjūdžio Lietuvoje.“
Laikinai pagerėjusi situacija
Šiandien Baltarusijos režimas vis dar tvirtai laiko pozicijas, tačiau muzikantų padėtis (bent jau iš pirmo žvilgsnio) šiek tiek pagerėjo. Rugpjūtį Minske „Krambambuliai“ pavyko surengti viešą koncertą 3 tūkst. žmonių, per jį gerbėjai skandavo opozicinį šūkį „Tegyvuoja Baltarusija“. Ir nieko – L.Volskis vis dar laisvai vaikšto Minsko gatvėmis.
Tačiau jis pats dėl to džiaugtis neskuba. Kitais metais Baltarusijoje vyks pasaulio ledo ritulio čempionatas. A.Lukašenka – didžiulis šio sporto gerbėjas. Tarptautinė bendruomenė su JAV prezidentu Baracku Obama priešakyje nepritaria tam, kad čempionatas vyktų šalyje, kurioje nuolat fiksuojama žmogaus teisių pažeidimų, o už politines pažiūras galima patekti į kalėjimą. Anot muzikanto, dabar Baltarusijos valdžia yra atleidusi vadžias, nes turi įrodyti, jog yra gana demokratiška, kad galėtų organizuoti šią sporto šventę.
Kas bus po čempionato, jis spėlioti nedrįsta. „Niekada nežinai, kada ir dėl ko pareigūnai pasibels į tavo duris. Žinau tik tiek, kad išliksiu ištikimas sau ir niekam nepataikausiu“, – sako muzikantas, šiuo metu dirbantis prie solinio albumo, kuriantis garso takelius filmams ir vedantis televizijos laidą vienintelėje nepriklausomoje Baltarusijos televizijoje.
Nėra politikos – nėra problemų
„Krambambulios“ dainų tekstai – ironiški ir pašiepiantys valdžią, o kiekvienas jų koncertas – potenciali maža revoliucija. Tačiau ne visa muzika turi būti politinė, net jei gyveni tokioje šalyje kaip šiandienė Baltarusija.
Rugsėjį vykusioje Vilniaus muzikos savaitėje dalyvavo kelios Baltarusijos grupės, kurios be problemų gauna leidimus groti savo šalyje. Viena jų – nuo 2008-ųjų grojanti trijulė „Akute“. Buvę pankrokeriai dabar kuria „Joy Division“, „The Cure“ ir kitų postpunk grupių įkvėptą indie roką. Pernai jie apšildė vienus savo herojų, britus „Placebo“, kai šie koncertavo Minske. Nuo to laiko grupės populiarumas nuolat auga, į jų koncertus Baltarusijoje susirenka keli šimtai žmonių.
„Nedainuojame apie politiką, mums tai neįdomu. Dėl to neturime problemų. Kai kurias mūsų dainas groja ir radijo stotys“, – po koncerto Vilniaus Lukiškių aikštėje kalbėjo grupės bosistas Romanas Žygarevas.
„Akute“ yra viena tų jaunų šalies grupių, kurios dainuoja baltarusiškai. Tai – didelis pranašumas jiems, patraukiant vietos klausytojų dėmesį. Tačiau grupė susiduria su kita bėda – nors Baltarusijoje gyventojų skaičius viršija 9 mln., besidominčių šiuolaikine gitarine muzika ten nedaug.
„Dėl to stengiamės kuo daugiau koncertuoti užsienyje, labai vertiname koncertus Lietuvoje“, – sako R.Žygarevas. „Akute“ pamažu prisijaukina Lietuvos publiką: čia grupė debiutavo 2010-aisiais, mūsų ir Baltarusijos melomanus suvienyti siekusiame festivalyje „Be2gether“. Po šiųmetės Vilniaus muzikos savaitės grupė surengė dar du koncertus Vilniuje.
Sėkmę rado Lenkijoje
Kuo daugiau koncertuoti užsienyje – vienintelis būdas Baltarusijos atlikėjams išvengti suvaržyto šalies muzikos verslo ir gyventi iš savo kūrybos. Garažinio roko grupės „The Toobes“ sėkmės istorija įrodo, kad tai įmanoma. Taip pat Vilniaus muzikos savaitėje dalyvavę vaikinai šią vasarą surengė per 30 koncertų Lenkijos klubuose ir muzikos festivaliuose. Jie yra dažniausiai užsienyje koncertuojanti Baltarusijos roko grupė ir bene vienintelė, taip dažnai pasirodanti Vakaruose, o ne Rytuose.
„Mes gimėme Minske, bet dabar ten negyvename. Netikime šalimis, sienomis. Esame viso pasaulio grupė“, – sako vokalistas Stasas Muraško, su grupe daugiausia laiko praleidžiantis Lenkijoje, o ne Baltarusijoje.
Išgarsėti Lenkijoje „The Toobes“ pavyko pernai po to, kai sudalyvavo muzikiniame televizijos šou ir savo be galo energingais šou apšildė „The Offspring“, „Franz Ferdinand“ ir „Deep Purple“ koncertus.
Baltarusijos jie neišsižada, bet savo ateities čia nemato. Grupės būgnininkas ir vokalistas Stasas Lomakinas neabejoja: „Baltarusijoje grupėms ateities tiesiog nėra. Jei ten būtume, turėtume kasdien eiti į darbą, nes kitaip neišgyventume. Baltarusijoje nėra muzikos industrijos. Jokio show-fu*king-business.“
Politika? „The Toobes“ nenori joje dalyvauti. Jiems rūpi tai, kas dedasi Baltarusijoje, bet patys į tai nesikiša: „Visi yra nusivylę politikais savo šalyje, ne tik baltarusiai. Mes tiesiog užmerkiame akis ir darome tai, ką darome. Fu*k politics.“
„Viskas bus super!“
Jaunų muzikantų laikyseną nesikišti į politiką „Krambambulia“ lyderis L.Volskis laiko kiekvieno pasirinkimo reikalu. Tačiau, anot jo, vidinis cenzorius egzistuoja net ir tuo atveju, jei savo dainose dainuoji tik apie meilę ar skausmą: „Net jei tavo muzika nepolitinė, užteks pasisakyti interviu apie politinius kalinius, mirties bausmę, vyriausybės darbą ar kitas aštresnes temas – ir bus reakcija.“
Vieno garsiausių Baltarusijos muzikantų manymu, šalies muzikos ateitis tiesiogiai priklauso nuo bendros Baltarusijos ateities ir jos politinės situacijos. O pokyčių politikoje šiandienos Baltarusijoje nematyti – kitais metais A.Lukašenka švęs prezidentavimo dvidešimtmetį, jo kadencija tęsis mažiausiai iki 2015-ųjų. Tikėtis, kad po kitų rinkimų įvyks svarbių pokyčių, pagrindo kol kas nėra.
Tačiau L.Volskis nepraranda tikėjimo: „Jeigu bus laisvė ir rinka, Baltarusijoje vystysis ir šiuolaikinė muzika. Jeigu bus cenzūra ir draudimai, tada muzika vis tiek vystysis, tik internete. Svarbiausia, kad puikių atlikėjų Baltarusijoje yra daug. Turiu omenyje ne gitaristus, labai greitai grojančius reikiamas natas, o žmones, turinčius dvasią, pasaulėžiūrą ir turtingą kūrybinę prigimtį. Todėl viskas bus super!“