Rašė Sandra Kliukaitė
Ištisus metus visa Lietuva emociškai bus apsvaigusi nuo savo 100-ojo gimtadienio, tad ant lentynos nešame eksponatus, dedikuotus šimtmečiui: Lietuvos prezidentai, lietuviškos pančiakos, FLUXUS „mafijos“ krikštatėvis, Lietuvos pasas su kiečiausiais lietuviais abipus Atlanto, mediena, paversta modernaus interjero hitais, ir pasimatymas su Valstybės pažinimo muziejumi. Čin čin, Lietuva.
Atvirlaiškių rinkinys „Šimtmečio prezidentai“
LIETUVA
Diz. EZCO komanda ir Justinas Žilinskas
www.ezco.lt/simtmecio-prezidentai
ŠIMTMEČIO PREZIDENTAI – tai dizainerių komandos EZCO projektas, skirtas priminti žmones, dariusius įtaką ir kūrusius Lietuvos istoriją pastaruosius 100 metų: nuo Antano Smetonos, tyčia prezidentu įskaityto Vytauto Landsbergio iki Dalios Grybauskaitės, čia patekusios į „Google“ logotipą. Apie žmones prezidentus, tokius svarbius, ryškius, įdomius ir kartais netobulus kaip ir mes visi, kaip mūsų Lietuva, kaip mūsų pastarųjų 100 metų istorija. Rinkinyje – devyni atvirlaiškiai su devyniais Lietuvos prezidentais ir jų prezidentavimo laikotarpį žyminčiais istorijos faktais ir, žinoma, kultine lietuvių bambėjimo fraze: „Prie xxxx buvo… (geriau).“
EZCO nuotr.
LIETUVA
Diz. Zita Inčirauskienė, Kazimieras Inčirauskas
Pagal dzūkišką slengą pasivadinusios kojinės „Pančiakos“ pristato savo pirmąją riboto kiekio kojinių kolekciją „O jūs, vaikai, taip darykit“. Pasitelkus naują mediją, prikelti seną. Ar atvirkščiai? Ši dviejų klasikų – lietuviškų XIX a. audinių motyvų ir XX a. 9-ojo dešimtmečio vaizdo žaidimų – sintezė, tai vizualus pasvarstymas šia tema. Super Mario dar niekada nėra buvęs ant tikrų dzūkiškų pančiakų, o kiekvienam „Nintendo“ darbuotojui dabar būtų garbė nešioti tokias menininkų sukurtas kojines.
„Pančiakos“ nuotr.
Vizualinis identitetas „Valstybės pažinimo centras“
LIETUVA
Diz. Akvilė Paukštytė, Sasha Rogovets, Denis Kuchta, Danutė Kairytė / DADADA studio
Pirmą kartą ant mūsų lentynos – muziejus, o dar ir projekto iniciatorė – pati šalies Prezidentė! „Gero dizaino“ prizą pernai gavęs Valstybės pažinimo centras paremtas taktilinių technologijų, interaktyvių užsiėmimų ir grafinių sprendimų deriniu. Kurdami muziejaus vizualinį identitetą „DADADA studio“ dizaineriai didelį dėmesį skyrė spalvų paletei išgryninti, piktogramų, veikiančių „call to action“ principu, kūrybai ir geometrinių figūrų raštams. Ir rezultatas išėjo kaip nuobodžių klasikinių muziejų, kur nieko negalima liesti kontrataka. Čia viską liesti privalu.
„DADADA studio“ nuotr.
Paveikslas „Šulinys ir asfaltas“ ir stalas „Grand Mesa“
LIETUVA
Diz. Dominykas Gutauskas, Juozas Songaila
FB: Dominykas Gutauskas, www.jotjot.com
Tas atvejis, kai viename kadre telpa du lietuviški hitai, puikiai papildantys vienas kitą. Lyg meilužiai. Jaunas menininkas Dominykas Gutauskas reanimavo sovietmečiu Lietuvoje populiarią medžio asambliažo techniką ir sukūrė modernistinį paveikslą, o dizainerio Juozas Songaila, dizainerio kelią pradėjęs dar tada, kai sceną drebino roko muzikantai „Guns N’ Roses“, nepriekaištingai išdirbo modernų rašomąjį stalą, kuris 2016 m. buvo apdovanotas auksu „A’Design Award“ apdovanojimuose Italijoje. Kažkam iš Olandijos žiauriai pasisekė, nes dabar šie du kūriniai kaip geri ginklai ir rožės puošia apartamentus Amsterdame.
„Jot Jot“ nuotr.
Pašto ženklas ir posteris-ikona „U.S.A. Surpasses All the Genocide Records!“
JAV / LIETUVA
Diz. Jurgis Mačiūnas, Tomas Dragūnas
Niujorko kaunietis Jurgis Mačiūnas – vienas kiečiausių šimtmečio Lietuvos menininkų, FLUXUS „mafijos“ krikštatėvis ir dar daugybės kitų epitetų nusipelnęs kūrėjas ir po mirties juda po pasaulį – pašto ženklo, sukurto dailininko Tomo Dragūno (ne, ne Egio iš SEL) pavidalu. Kartu juda ir jo paties sukurti darbai, pavyzdžiui, kaip plakatai. Štai vienas žymiausių originalų, su kuriuo fotkinosi ir Johnas Lenonas su Yoko Ono, ir kurį dabar gali pamatyti „MoMA“. Plakatą-protestą J.Mačiūnas sukūrė 1966 m., Amerikos vėliavą jis pavertė pasaulinių žudynių skaičiavimo mašinėle ir kvietė rašyti į anoniminę pašto dėžutę Niujorke, bet iš tiesų P.D. 180 buvo oficialus FLUXUS pašto adresas.
„Lietuvos paštas“, „The idea of the book“ nuotr.
LIETUVA
Aut. Kęstutis Pikūnas
Čia Lietuvos pasas, kurį rodyti reikia visiems atvykstantiesiems. Kaip sako autoriai, tai Lietuvą pristatanti mozaika – šalies sėkmės istorija. Išskirtinio turinio ir dizaino leidinys anglų kalba į Lietuvą pasižiūri nauju rakursu. Inspiruojantys interviu, fotografijų pasakojimai, apžvalgos ir esė nenuobodžiai sujungia žmogaus ir Lietuvos istorijas. „Paso“ herojai – patys įvairiausi: Oskaras Koršunovas, Dalia Ibelhauptaitė, Valdas Adamkus, Andrius Mamontovas, Rūta Meilutytė, Vytautas Landsbergis ir, žinoma, ant viršelio vienas garsiausių visų laikų Lietuvos menininkų emigrantų – Jonas Mekas.
„PASSPORT Journal“ nuotr.