Rašė Jurga Klimaitė-Riebling
Liepos 26–27 d. Palūšėje, Meironių lygumose, vyks festivalis „Galapagai 2019“. Nepaisant kraustynių iš ilgus metus eksploatuotų Zarasų, šis muzikinis judėjimas charakterio nepraranda, o kaip tik toliau demonstruoja šaunų muzikinį skonį ir skleidžia gerą vaibą. „37O“ jau apžvelgė pirmojo „Galapagų“ vakaro atlikėjus, tai – ir IMDDB, ir Tommy Cash, ba., Free Finga, Junior A ir daugelis kitų. Šįkart susipažinkite su tais, kuriems festivalio scenos priklausys šeštadienio vakarą.
Liepos 27 d., šeštadienis
Daddy Was A Milkman
Tiesą sakant, tėvelis jau senokai nebe pienininkas. Tie laikai – praeitis. Dabar Igno Pociūno, žinomo kaip Daddy was Milkman, reikia arenoms. Jo žvaigždė – pačiame zenite, nepaisant to, atlikėjas lig šiol bendrauja taip pat šiltai, lyg būtų tas paprastas vaikinas iš antro aukšto, kuris reumato kamuojamai kaimynei visuomet užneš ryšulius, iškels iš medžio išsigandusį katinėlį ir, lietui pliaupiant, padės pasikeisti subliūškusią padangą nepažįstamajam.
Kita vertus, tai yra vienas paslaptingiausių lietuvių scenos žiburių, kurio net vaizdo klipuose nepamatysi. Naujausiame Daddy Was A Milkman dainos „Swingin‘ tonight“ vaizdo klipe herojus pagaliau nusiima gobtuvą, bet net ir tada lieka be veido. Be galvos. Ir tai tik sustiprina nuojautą, kad šio atlikėjo balsas ateina iš visatos gilumos, kartu į elektronų gniūžtę įvyniodamas visas buvusias ir būsimas patirtis.
Tiesa, koncertuose Daddy Was A Milkman galima pamatyti gyvai, jis nesislapsto po kaukėmis. O tie koncertai – anšlaginiai, kad ir kur vyktų, – Trakų pilyje, „Compensos“ koncertų salėje ar didžiausiose arenose Lietuvoje ir Latvijoje. Daddy Was A Milkman yra vienas iš nedaugelio mūsų šalies atlikėjų, kurie sėkmės sulaukė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Atlikėjo dainas dažnai transliuoja užsienio radijo stotys, jis reguliariai rengia sėkmingus pasirodymus Rygos klube „Palladium“ ir „Arena Riga“ arenoje.
Lietuviškų apdovanojimų M.A.M.A kolekciją sukaupęs Daddy Was A Milkman jau dukart grojo didžiausiame Baltijos šalių festivalyje „Positivus“. Per savo karjerą apšildė britų žvaigždę Johną Newmaną ir elektroninės muzikos legendą „Royksopp“. Atėjo laikas festivaliui „Galapagai“.
„Lilas ir Innomine“
Kitados jie yra sakę, kad jei ne „G&G Sindikatas“, tai galbūt šiandien „Lilas ir Innomine“ grotų roką. Taigi, ačiū „Sindikatui“ (kuris taip pat šiemet pasirodys „Galapaguose“) – jau dešimt metų klausomės sėkmingai gyvuojančio dueto „Lilas ir Innomine“.
Konstantino Kiverio-Lilo ir Rolando Venckio-Innomine šlovę liudija reguliariai gaunami Lietuvos hiphopo ir M.A.M.A apdovanojimai. Jų koncertuose rankas į viršų kelia tūkstančiai. Jiems meldžiasi arenos. „Lilas ir Innomine“ padeda festivalio organizatoriams lengviau suskaičiuoti apsilankiusiųjų statistiką, nes per jų pasirodymą prie didžiosios scenos susiburia visi.
Lilas juokauja, kad „Galapagų“ užkulisiuose įsirengs burbuliuojančią sūkurinę vonią, atsiveš didžiulę komandą, vietnamietį virėją ir panašiai. Tačiau iš tiesų toks popsinis statuso įreikšminimas, suprantama, jiems nerūpi. Reperiams iš tiesų rūpi kokybė.
Šis unikalus kolektyvas lietuviškos muzikos scenoje išgarsėjo savitu stiliumi – sad dance, kuris sujungė sintezatorius ir asmenines istorijas, sodrią elektroninę sintetiką ir gyvus instrumentus.
Įsitvirtinęs vietinėje scenoje, „Solo Ansamblis“ vis dažniau pasirodo tarptautiniuose muzikos festivaliuose, tarp kurių „Eurosonic“, „Reeperbahn“, „Nouvelle Prague“ ir kiti. Šiuo metu grupė aktyviai dirba prie antrojo albumo garsų. Paskutinieji ieškojimų atspalviai juntami naujausiame kūrinyje „Dansingas“.
Kūrinio tekstą sudaro 27 atskiri žodžiai. Dainoje jie virsta elektroninėmis ritmo mašinomis ir gitaromis apipintais kodais, globaliais simboliais, kurie gali būti suprantami bet kurioje pasaulio vietoje. Tačiau įdomiausia, kad tas atradimo ir mazgų išrišimo džiaugsmas paliekamas kiekvienam klausytojui individualiai: „Solo Ansamblis“ ne iš tų, kurie aiškintų, kuri anekdoto vieta yra juokinga ir kodėl.
Tomas Sinickis
Palūšėje išgirsti dainuojantį Tomą Sinickį yra ne šiaip išskirtinė proga, o apskritai – įvykis, žinant, kokie reti, bet užtikrintai galingi yra jo koncertai.
Emocingi autoriniai kūriniai, fundamentalūs T.Sinickio pasaulio pažinimo pamokslai ar intelektualiu grotesku perlieti rašiniai, tampantys dienos skaitomiausiais, – visa tai leidžia pajusti jo asmeninį rokenrolą. Tomas sutvertas „Galapagams“. Arba – „Galapagai“ sutverti tokiems kaip jis.
„Mane šokiravo kvietimas dalyvauti festivalyje, nes aš nemanau, kad esu tipinis festivalinis atlikėjas. Neturiu dainos „39“ ir nekviečiu kelti rankų aukštyn arba judinti kojų. Iš pradžių galvojau, kad reikia stand-up‘o, tik paskui sužinojau, kad reikės ir groti. Viliuosi, kad organizatoriai žino, ką daro. Bet bala nematė. Labai norėjo. Atvažiuosiu. Pasitikrinsim. Gal ir man patiks“, – savo maniera kalbėjo T.Sinickis.
„Humoro klubas“
Už stand-up‘us „Galapaguose“ bus atsakingi kiti. Konkrečiai – „Humoro klubo“ ketvertas: Paulius Ambrazevičius, Mantas Bartuševičius, Dominykas Klajumas ir Vaidotas Šiožinis. Jiems patikėta sukurti „Galapagų“ antrojo ryto nuotaiką per veido raumenų mankštą.
Vargu ar M.Bartuševičius ten pakartos savo mirtiną sporto programą „Kritogramai“ (kurį laiką jis internete stipriai rizikavo dešimčia kilogramų, kad įrodytų visiems, jog vasara gali būti kūdesnė). Bet reikalų bus: Bartuševičius, Klajumas, Šiožinis ir Ambrazevičius kuria šių dienų Lietuvos humoro turinį (nepamirštame padėkoti Pauliui dar ir už tai, kad mūsų šalies arenose atsiranda ir pasaulio humoro turinio), ir dešimtys tūkstančių žmonių laimingi žiūri jiems į burną. Prenumeruoja jų naujus juokus.
„Humoro klubo“ herojai gal ir negali pasigirti, kad sustoję rajono krautuvėje visada gauna dovanų dešros, o pastaruosius penkerius metus nebuvo ryto, kad į jų telefonus nedūsautų nepažįstamos mergaitės. Nepaisant šitų nišinių populiarumo rodiklių, išlieka tvirtas faktas, kad „Humoro klubo“ kreivė nepaliaujamai kyla į viršų. O kad geri stand-up‘ai visuomet teisingai perskaitomi „Galapaguose“ – irgi yra įrodyta gyvenimu.
Be kita ko, festivalyje įvyks ir „Kitokie pasikalbėjimai“ su Mantu Katleriu – to paties „Humoro klubo“ išeiviu.
Jazzu
Ar ją sutiktum kažkur Filipinuose, ar Anykščiuose – Jazzu bus tokia pati: įsimylėjusi savo žmones ir muziką, besidžiaugianti atradimais ir strazdanomis. Jei kovojanti, kvatojanti ar pykstanti – tai nuoširdžiai iki pirštų galiukų.
Gerbėjus uždega jos drąsa būti savimi, intymiai apsinuoginti prieš minią, pasidalyti su jais jautriausiais dalykais. Būti savo klausytojo sielos natomis, jo draugu, jo seniuku. Būti po jo oda, būti kartu tame pačiame dumble. Būti laukiniame vakarėlyje. Būti basomis.
Londono studijose šiuo metu daug dirbančiai Jazzu muzikos prodiuseris Anthony Marshallas įdavė į rankas iki beprotybės puikią muzikantų komandą.
„Sveiki atvykę į mano naują pasaulį“, – sakė Jazzu, su kolegomis britais išsirengusi į savo solinį turą „Welcome“, kurio metu vėl pasitvirtino savo pozicijas Lietuvos scenoje ir neišsemiamą publikos meilę.
Atlikėjos romanas su „Galapagais“ taip pat tęsiasi jau daug metų. Todėl ir paskutinį liepos savaitgalį Jazzu dainuos Palūšėje. Ir ji, ir „Galapagai“ bus kaip naujai gimę: nauja muzika – naujoje erdvėje.
„Manau, festivalio publika ir organizatoriai, jų požiūris į muziką, laisvę ir vienas kitą tiesiog sutampa. Todėl „Galapaguose“ visuomet būna magiška, ar tai vyktų Palūšėje, ar Mėnulyje – visada būna kosmiškai gerai!“ – kalba Jazzu.
Valtinė ir jurtos
Ne, tai nėra naujos hipsterių grupės pavadinimas (geriau už „Bjelle ir Peru“ jau niekas nepasivadins). Tai – šių metų festivalio „Galapagai“ naujienos.
Pirma, festivaliui atsikrausčius į Palūšę, buvo imtasi transformuoti „Palūšės valtinę“, kuri dabar jau rizikuoja virsti mėgstamiausiu savaitgalio baru.
„Galapagų“ dienomis visi naujos ir stilingos „Valtinės“ gero vaibo ir muzikos čiaupai bus atsukti iki 22 val. Laikas, praleistas toje romantiškoje krantinėje, neabejotinai konkuruos su didžiąja festivalio pieva, kurioje išaugs pagrindinės scenos.
Teritorijoje išdygs ir daugiau įdomių naujų dalykų: „Galapagų“ kempinge šiemet atsiras VIP jurtos, skirtos tiems, kurie į gamtą mėgsta grįžti komfortiškais lizinginiais automobiliais, o miegą po atviru dangumi geriausiai generuoja patogioje lovoje. Jurtos – keturvietės.
Tai tik dalis festivalio naujienų, staigmenų ir muzikos grupių – kitame „370“ tęsime festivalio „Galapagai“ apžvalgą.
Pirma dalis čia:
Festivalyje „Galapagai 2019“ – aktualiausia jaunosios kartos muzika