Rašė: Toma Vidugirytė
Lietuvoje vykstančių festivalių organizatoriai nemažai dėmesio skiria aplinkos, kurioje jie vyksta, švarai ir tvarkai palaikyti, tačiau tūkstančiai žmonių vienoje vietoje vis tiek palieka gana didelį pėdsaką ekologiniu požiūriu. Siekiant spręsti šią problemą, užsienyje vykstančiuose festivaliuose populiarėja aplinkai palankūs sprendimai, kuriuos po truputį pradeda įgyvendinti ir mūsų šalies festivalių rengėjai.
Yra iš ko pasimokyti
Lietuvoje nemažai festivalių organizatorių skatina į renginį vykti viešuoju transportu, taip pat jau turime daugkartinių bokalų sistemą įdiegusių festivalių ar kitų aplinkos taršą mažinančių iniciatyvų. Vis dėlto tobulėti tikrai yra kur.
Paimkime kaip pavyzdį festivalį „Lollapalooza“ JAV, kur šiukšliadėžės atliekoms perdirbti ir kompostui bei vandens stotelės visoje festivalio teritorijoje ne tik padeda palaikyti švarą ir tvarką, bet ir sumažinti plastiko naudojimą. Festivalio „Rock and Recycle“ programa skatina rinkti perdirbamas šiukšles mainais į festivalio atributiką. Kitų paprastai įgyvendinamų iniciatyvų pavyzdžiai galėtų būti įvairios diskusijos ar dirbtuvės ekologijos tema, apribotas popieriaus naudojimas ar „zero vaste“ (nešvaistymo) politika, kai po festivalio visi nebereikalingi daiktai ar likęs maistas aukojamas vietos paramos organizacijoms.
Yra festivalių, kurie, prieš paliekant festivalio teritoriją, kviečia pasodinti medį, taikomos specialios akcijos transportui į festivalio teritoriją, nenaudojami vienkartiniai plastikiniai indai ar atsiranda kitų aplinkai palankių sprendimų, padedant įvairiems partneriams – savivaldybėms, aplinkosaugos organizacijomis ar socialiai atsakingam verslui.
Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su miesto viešojo transporto tiekėju, galima užtikrinti nuolaidą viešajam transportui iki festivalio teritorijos. Tai reikš švaresnę aplinką ir mažesnes problemas festivalių lankytojams bei organizatoriams planuojant atvykimą ir automobilių stovėjimą. Taip pat yra aplinkosaugos ir kitų socialiai atsakingų organizacijų, kurios padėtų vykdyti švietėjišką veiklą ar net užtikrintų elektros energiją viso festivalio metu. Pavyzdžiui, „Pohoda“ festivalis Slovakijoje bendradarbiauja su viešojo transporto kompanija ir taip užtikrina specialius kelionės pasiūlymus festivalio dalyviams, o saulės elektrines namuose diegianti kompanija tiekia elektros energiją festivaliui.
Aplinkai palankių iniciatyvų sukuria ir patys lankytojai. Pavyzdžiui, festivalio „Burning Man“ lankytojų iniciatyva buvo įkurta ne pelno siekianti organizacija „Black Rock Solar“, kuri padėjo festivalyje pastatyti 30 kW saulės elektrinę. Ji yra padovanota netoliese įsikūrusiam miestui ir tiekia energiją bei yra paskata kitiems panašiems projektams, o ir pats festivalis nuo pat įsikūrimo laikosi vieno pagrindinių savo principų – „Leave no trace“ (po savęs nieko nepalikti).
„Sūpynės“ plastikui sako „ne“
Šiais metais vienas iš aplinkai palankias iniciatyvas ruošiančių Lietuvos festivalių yra „Sūpynės“. Festivalio organizatorė Milda Griežytė pasakoja, kad komanda palaiko aplinkai nekenkiančias idėjas ir jos festivalyje atsiranda palaipsniui, o jas įgyvendinti nėra taip paprasta: „Pernai visoje renginio teritorijoje buvo įrengti šiukšlių rūšiavimo konteineriai, kurie buvo labiau eksperimentas, nežinojome, kaip tai priims lankytojai. Sprendimas pasiteisino tik iš dalies, nes tamsiuoju paros metu konteineriai dažnai sumaišomi, ir, pavyzdžiui, plastikas ne visada patenka į tam skirtą konteinerį. Praėjusiais metais atsisakėme ir tradicinių popierinių lankstinukų-gidų. Šiemet dar svarstome, galbūt išleisime ribotą tiražą, nes dalis lankytojų juos nori turėti.“
M.Griežytė pasakoja ir apie kitas šių metų festivalio iniciatyvas: „Šiais metais išsikėlėme tikslą dar labiau sumažinti atliekų kiekį, prisidėti prie žmonių sąmoningumo didinimo ir gamtai nekenkiančiųų įpročių kūrimo. Didžioji dalis iniciatyvų skirtos mažinti plastiko sunaudojimą. Naudosime depozitinę daugkartinių bokalų grąžinimo sistemą, o prekybininkai festivalyje nenaudos vienkartinio plastiko – lėkščių, įrankių, šiaudelių ir t.t. Jis bus keičiamas kartoninėmis, medinėmis alternatyvomis, o kavos tiekėjai nenaudos dangtelių. Turėsime ir depozito už šiukšles rinkimo sistemą, kuri jau seniai naudojama festivaliuose, bet pastaraisiais metais tarsi primiršta. Atvykus į festivalį dalyviui bus duodamas šiukšlių maišas už numatytą depozitą, o pristačius jį pilną, depozitas grąžinamas. Stengėmės sumažinti plastiko ir mūsų atributikos pakuotėse – tam naudosime naujos kartos, aplinkai nekenkiančią kraft ir balto šilkinio popieriaus kombinaciją bei visai atsisakysime kai kurių prekių pakuočių. Pirmieji iš festivalių Lietuvoje pristatėme kokybiškų ir ilgaamžių gertuvių ir termosų liniją, taip skatindami žmones sunaudoti mažesnį plastiko kiekį ne tik festivalio metu, bet ir kasdieniame gyvenime. Ir, žinoma, festivalio dalyvius skatiname kooperuotis ir atvykti į festivalį, išnaudojant visas automobilio vietas. Negalime garantuoti, kad pasiteisins 100 proc., bet manau, kad svarbu bandyti. Ne visada pasiseka, bet geriau bent kiek padaryti gamtos labui, nei visai nedaryti.“
Festivaliai daugeliui yra vienas smagiausių vasaros atributų, tad puiku, kad rūpinamasi aplinka ir rengiamos tokios iniciatyvas. Nors jos reikalauja laiko ir pastangų, tačiau įgyvendinti tikrai verta, todėl norisi tikėti, kad jų tik daugės.
