Rašė Andrzej Bong
Ambient (aplinkos, supantis) – ko gero, vienas iš sudėtingiausiai prisijaukinamų žanrų, po free jazz ir black metal. Kartu reikalaujantis iš klausytojo tam tikro lygio muzikinės empatijos ir intelekto. Tad dėsninga, kad ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje ši kryptis kartais laikoma savotišku elitizmu, gerbėjų gretos – muzikaliai išprususios, bet ne itin gausios: aukštos prabos, inovatyvių kūrėjų – vienetai. Smagu, kad pagaliau turime progą pamatyti ir išgirsti Vilniuje net tris iš didžiųjų žanro atlikėjų sąrašo.
Iš apibrėžimo seka, kad ambient nėra ypač šviesi ar pasilinksminimams skirta muzika. O savaitgalį „Kalblyje“ koncertavę Sietlo sunkiasvoriai „Sunn O)))“ atstovauja gerokai tamsesnei žanro pusei – atitinkamai jų kūryba apibūdinama dark ambient, drone metal, avant-garde epitetais. Garso stiprintuvus gaminusios kompanijos vardu pasivadinusi (ir naudojanti tą patį logotipą) grupė gitaromis generuoja masyvias garso sienas. Lėta, intensyvėjanti atmosfera yra būdinga daugeliui kolektyvų nuo „Earth“ iki „Swans“, tačiau kiekvienas žaidėjas ambient abstrakcijas interpretuoja savaip. Daugiau nei 20 metų patirties turinčioje „Sunn O)))“ garso filosofijoje terminai prisotinimas, iškraipymas, grįžtamasis aidas ar rezonansas nėra tušti žodžiai. Atitinkama jų kombinacija sukuria unikalias spalvas.
Kitas skiriamasis bruožas – garsumas. „Sunn O)))“ koncertai svyruoja ties 120 dB riba, siekiant panardinti klausytoją į maksimalų garsinį potyrį. Tad spalio 13 d. sekmadieninėms mišioms (egzorcizmo seansui?) ausų kamšteliai buvo būtini.
Kanadietis Tim Hecker puikiai atitinka „geriau vieną kartą išgirsti, nei šimtą kartų perskaityti“ liaudies išmintį. Praktiškai visi dešimt jo išleistų albumų yra labai skirtingi, tačiau tarsi sujungti nematomu raudonu siūlu. Timo muzika kupina prieštaravimų: ji fragmentuota ir kartu kurianti tam tikrą visumą, šaiži/kampuota ir melodinga, konfrontuojanti ir guodžianti. Todėl abstract, experimentinal, drone, glitch etiketės nelabai padės tinkamai suvokti patirtį, kai kūnas skendi šios muzikos ir rūko bangose (beje, ne ką tylesnėse nei „Sunn O)))“).
T.Heckeris – neabejotinas savo amato meistras. Apsilankymas jo koncerte – galimybė patirti modernios kompozicijos poveikio galią ir pasinerti į (savi)refleksijas. Verta apsibraukti spalio 23-iąją kalendoriuje.
Daugiau nei 50 metų gyvuojantys „Tangerine Dream“ yra vieni kosmische musik pradininkų ir pelnytai laikomi legendomis. Jų indėlis į muzikos istoriją yra akivaizdus ir nenuginčijamas. Kolektyvo sudėtis daug kartų keitėsi, dabartiniai ilgalaikiai grupės nariai, sąmoningai suvokdami atsakomybės naštą, su derama pagarba tęsia įkūrėjo Edgaro Froese vizijas. Jų gyvai atliekama muzika išlieka tokia pat erdvi, pulsuojanti ir gal kiek vaikiškai pasakiška. Grupė su savimi žada atsigabenti kalną įrangos, o garsinę patirtį papildys dideliame ekrane projektuojami vaizdai. Susitiksime su jais spalio 29 d.
Galimybė per dvi savaites pamatyti šiuos tris pasirodymus net dabar atrodo sunkiai įtikinama (maždaug kaip „Metallica“, AC/DC ir „Pink Floyd“ tą patį mėnesį „Siemens“ ar „Žalgirio“ arenose). Skirtumas tas, kad šie ambient atstovai nėra ant praeities nuopelnų bagažo jojantys dinozaurai, o šiandien aktualūs atlikėjai, pristatantys 2019 m. pasirodžiusius (ir dar tik pasirodysiančius) albumus.
