Visi puikiai žinome, kad mados tendencijos, apsukusios kelių dešimtmečių laiko ratą, vis grįžta. Štai, pavyzdžiui, šią vasarą save madistais laikantys turėtų vilkėti neoninių spalvų drabužius. Vakaruose tokios spalvos buvo madingos ir 9-ajame dešimtmetyje.
Dizainerė Kristina Sviderskaitė, savo magistro darbe kaip tik nagrinėjusi 9-ojo dešimtmečio madą, teigė, kad po neonu ir blizgučiais vakariečiai slėpė savo nusivylimą, meilės ir taikos eros pabaigą, vertybinį išsikvėpimą.
Pasak jos, sovietų priespaudą kentusiems lietuviams šios problemos buvo svetimos, tačiau ryškios spalvos, kaip ir džinsai, buvo Vakarų simboliu. Tiesa, vakarietiškų madų vaikytis buvo nelengva dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia, sunku buvo su tomis tendencijomis susipažinti dėl cenzūros. Nepaisant to, kad 9-asis dešimtmetis buvo vienas liberaliausių per visą sovietmetį, vis dėlto ryškioms spalvoms šioje šalyje vietos nebuvo, nes visi turėjo būti pilkomis, iš minios neišsiskiriančiomis pelytėmis.
Iš tiesų ryškių spalvų drabužiai tapo prieinamesni jau atkūrus nepriklausomybę, t. y. 10-ajame dešimtmetyje, kai atsirado pirmosios antrų rankų parduotuvės. Tuo pat metu Lietuvoje svarbiausiu garderobo dalyku tapo treningai, dažnai taip pat ryškiaspalviai. Tikra laimė būdavo sumedžioti žinomų prekių ženklų treningus dėvėtų drabužių parduotuvėse, nes turguose galima buvo rasti tik padirbinių.
Sunku patikėti, bet panašios treningų medžioklės bent jau didžiuosiuose miestuose vyksta ir šiuo metu. Pasak treningų atgimimo fenomeną šiame numeryje pamėginusio nagrinėti rašytojo Marijaus Gailiaus, žinomame dėvėtų drabužių parduotuvių tinkle įvairūs spalvoti treningai iškabinami matomiausioje vietoje ir sudaro didžiąją asortimento dalį.
„Mada sukasi ratais, ciklais, todėl staiga ir populiarios parduotuvės pradėjo siūlyti vintažinį stilių. Jauni žmonės dabar laisvi, o devyniasdešimtiniai metai (omenyje turimas 10-asis dešimtmetis) irgi buvo laisvi – tada juk ir atsirado laisvė. Dabar irgi yra mūsų laisvės metai“, – savo pasirinkimą aiškino penkiolikametė miestietė Milda.
Tiesa, Marijaus kalbinta madų tendencijų tyrėja Marija Palaikytė primena, kad treningai anuomet visai nebuvo laisvės ar taikos simbolis, nes jie buvo mėgstami agresyviai nusiteikusių skustagalvių forsų: „Jiems atitinkamas treningas atliko ne tik funkciją, bet buvo ir statuso simbolis. Didesnis treningo juostelių skaičius rodydavo didesnį asmens šaunumą.“
Taigi, regis, nėra kuo stebėtis tokiu dideliu MO parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ populiarumu. Net ir ne pagal lietuvių kalbos taisykles sukonstruotas parodos pavadinimas buvo aiškiai orientuotas į nostalgiškai nusiteikusį jaunimą, kuriam kitaip veikiausiai būtų sunku atsiskaičiuoti, apie kurį dešimtmetį kalbama.
Nostalgija 10-ajam dešimtmečiui jaučiama ir mūsų autorės, rašytojos Jurgos Tumasonytės pirmajame romane „Remontas“. „…Ši nauja karta užaugo ir ėmė aiškintis, kas su ja atsitiko. Ankstesnės kartos taip pat masiškai kalbėdavo apie savo jaunystės ar vaikystės metus tam tikrais valstybės lūžio metais (tarkime, pokariu ar lengvai idealizuojamu tarpukariu)“, – taip šį fenomeną aiškino pati rašytoja, duodama interviu mūsų autoriui Dovydui.
Apie 10-ąjį dešimtmetį daugiausia kalbėjosi ir kiti du mūsų pašnekovai – režisierė Simona Žemaitytė ir parodų kuratorius bei rašytojas Valentinas Klimašauskas, aptardami filmą „Grįžtamasis ryšys“, kurį buvo galima pamatyti ŠMC parodoje „Galva su daug minčių“. Filme pasakojama apie melomaną Saulių Čemolonską – maištininką ir Kauno klubo „Senasis Trestas“ DJ, dar prieš Lietuvos nepriklausomybės atgavimą emigravusį iš Sovietų Sąjungos ir iki pat mirties 2017 m. gyvenusį bei kūrusį Londone.
Simboliška, kad šio numerio viršelis toks aformiškas, nepaisant to, kad priklauso „Cliché“ (turbūt nereikia aiškinti, kas yra klišė) serijai, kurią sukūrė Šiaulių menininkas Vilmantas Dambrauskas (interviu su juo rasite šiame numeryje). Turbūt reikėtų pridurti, kad aguonos, be kita ko, reiškia karą ir atmintį. „Black Lives Matter“ protestai, į kuriuos nukreiptas viso pasaulio dėmesys, irgi yra labiau ne apie karą, o apie taiką. Tegu į madą grįžusios ryškios spalvos reiškia naujos meilės ir taikos eros pradžią. Gero skaitymo, iki susitikimo liepą!
Jūsų „37O“
užmirštama){kind=link}