Baigiant spalio numerį visko vyko labai daug: kažkas pasveikino Kremliaus vadovą 70-mečio proga pasprogdindamas jo brangiausią (visomis prasmėmis) projektą – Rusiją ir Krymą sujungusį Kerčės tiltą. Prieš tai Rusija atšventė fiktyvų Ukrainos teritorijų prijungimą prie savo teritorijų ir dar kartą pasauliui pagrasino branduolinėmis raketomis, o kad patvirtintų savo ketinimų rimtumą – vėl apšaudė gyvenamuosius rajonus daugybėje miestų.
Tačiau grįžkime iš karo apkasų į mūsų kultūros lauką, kuriame taip pat verda svarbūs mūšiai. Rugsėjo viduryje Kultūros ministerija paskelbė, kad Rusų dramos teatras pervardijamas į Vilniaus senąjį teatrą. Diskusijos apie būtinybę pakeisti pakeitimą prasidėjo iš karto po vasario 24-osios (šią datą visi įsiminsime ne prasčiau nei Žalgirio mūšio) ir jos netyla kultūros ministrui Simonui Kairiui pasirašius įsakymą dėl pervardijimo.
Tiesa, užsukę į šios įstaigos svetainę vis dar matome užrašą „Lietuvos rusų dramos teatras“. Tačiau dėl to negali pykti: naujam logotipui sukurti reikia laiko. Turime duoti laiko persitvarkyti ir pačiam teatrui.
Neabejoju, kad daugelis mūsų jaunesnių skaitytojų šio teatro privengė vien todėl, kad jau nebemoka rusų kalbos. Reikia tikėtis, kad nuo šiol ši kalba čia bus mažiau akcentuojama.
Juolab kad ir šio teatro vadovė Olga Polevikova, komentuodama Kultūros ministerijos sprendimą, akcentavo: „Naująjį, jau 77-ąjį, mūsų teatro sezoną dėmesio ir galimybių pasireikšti, kaip ir iki šiol, sulauks visos tautinės mažumos. Joks pavadinimas man, kaip teatro vadovei, nesutrukdys susieti skirtingų kultūrų ir padaryti teatro meninį turinį ryškų ir įdomų. Pavadinimo pakeitimas teatrui gali būti atsinaujinimo prielaida, suteikti naujų galimybių.“
Regis, rusams, net ir „geriesiems“, teatro pervardijimas kirto per patriotinius jausmus. Štai poetas, vertėjas ir publicistas Georgijus Jefremovas, kuris buvo vienas iš visuomeninio politinio judėjimo „Sąjūdis“ pradininkų Lietuvoje, nesusilaikė ir lrt.lt pareiškė, kad jam tai primena „vaikų darželio ir beprotnamio mišinį“.
Po šių jo žodžių jau neatlaikė istorikė, rašytoja, lietuviškų bestselerių autorė Kristina Sabaliauskaitė, kuri prieš tai gana diplomatiškai kalbėjo apie nusigręžimą nuo rusų kultūros. Rekomenduojame susirasti lrt.lt itin argumentuotą ir stiprų jos atsakymą G.Jefremovui, kuris puikiai papildys jūsų istorijos žinias tiek apie teatrą, tiek apie patį Vilnių, tiek apie Lietuvos kultūrą.
„Juk tai rusai ir jų steigtas Rusų teatras naikino ir perkrikštijo vilnietišką teatro istoriją, su NKVD persekiojo ir kankino vilniškius aktorius, o vėliau vykdė akivaizdžią kultūrinę kolonijinę politiką, kuri, laimei, ne itin prigijo“, – savo komentare rašė K.Sabaliauskaitė.
Kol laukiame buvusio Rusų dramos teatro virsmo Vilniaus senuoju teatru, pasidairykime po kitus Lietuvos teatrus. Šiame numeryje publikuojame interviu su Roku Lažaunyku – jaunosios kartos teatro aktoriumi, režisieriumi, scenografu, kuriančiu Kauno valstybiniame lėlių teatre (KVLT). Roko kūryba išsiskiria tuo, kad jis pats kuria lėlių teatro teoriją ir savo idėjas išbando teatro scenoje.
Iš teatro scenos persikelkime į kino teatrus, kuriuose šiuo metu itin karšta: premjera veja premjerą, festivalis – festivalį.
Šiame numeryje skelbiame filmų „Vesper“ ir „Geras gyvenimas“ recenzijas, „Scanoramos“ organizatorių parengtas filmų rekomendacijas, interviu su vienu iš galimų šio festivalio svečių – Ukrainos režisieriumi Maksimu Nakonečnu, kurio filmą „Drugelio žvilgsniu“ pamatysime šio renginio ekranuose. Publikuojame interviu su Ainiu Storpirščiu, kuris pasakoja apie savo patirtis kuriant prokuroro, atvykusio į ramų ir idilišką miestelį tirti kraupių žmogžudysčių, vaidmenį naujame Emilio Vėlyvio filme „Piktųjų karta“.
Rasite interviu su šiemet itin daug nuveikusios, tačiau ir toliau stabdžių nespaudžiančios grupės „ba.“ nariais, su viena įdomiausių ir labiausiai sėkmės lydimų mūsų šalies kūrėjų Migle Anušauskaite, puikiai įvaldžiusia komikso žanrą. Dar vienas mūsų pašnekovas – Dylanas Calderis, Didžiojoje Britanijoje įkūręs jau dvyliktus metus skaičiuojančią nacionalinę literatūros agentūrą „Pop Up Projects“, kurios tikslas – keisti gyvenimus pasitelkiant literatūrą.
Gero skaitymo ir iki susitikimo lapkritį!
Jūsų „370“