Kalėdos ateis ir praeis. Iki jų daugelis mūsų tradiciškai suksime galvas dėl dovanų ir vaišių, pamiršę, kad dar visai neseniai svajojome vien tik sėdėti prie vieno stalo su artimaisiais ar draugais, nes keliai į kitus miestus buvo užtverti užkardais, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą.
Ne, jokiu būdu nenorime šito košmaro jums priminti. Juo labiau svarstyti, ar tokie drastiški suvaržymai buvo reikalingi. Ir be mūsų pakankamai tų kaltųjų beieškančių ir taip politinį kapitalą besikraunančių.
Priešingai, norime pasidžiaugti, kad pasauliui bendromis jėgomis pavyko suvaldyti pandemiją, siekiame akcentuoti, kad švenčių esmė – susitikimo su šeimos nariais ir draugais džiaugsmas. Ne taip svarbu, ką rasite ar padėsite po egle, kiek ir kokių patiekalų bus patiekta ant Kūčių ar Kalėdų stalo.
Įsisukę į šventinį šurmulį nepamirškime, kad visai netoli vyksta karas, kuris iš daugybės ukrainiečių vienaip ar kitaip atėmė susitikimo su brangiais žmonėmis džiaugsmą.
Pabūkime Kalėdų Seneliais (arba tiesiog draugais) po visą pasaulį karo košmaro išblaškytiems, artimųjų netekusiems Ukrainos žmonėms – nepavarkime aukoti, ištarti šilto palaikymo žodžio, galbūt pasikvieskime kartu švęsti.
Kalėdiniu laikotarpiu vyks daugybė renginių – šventinių koncertų, spektaklių, kino premjerų. Nusiveskime į juos Lietuvoje laikinai apsistojusius brolius ir seses iš Ukrainos, kad jie bent trumpam atitrauktų savo mintis nuo karo baisybių.
Susitikimų su artimaisiais ir draugais magiją puikiai suprato ir vienas garsiausių mūsų šalies menininkų Jonas Mekas, kuris per šias Kūčias būtų šventęs savo 100-mečio jubiliejų. 2019-aisiais Anapilin iškeliavęs avangardinio kino kūrėjas, kurio nuotrauka papuošėme viršelį, yra sakęs: „Aš buvau su draugais. Daug kartų buvome kartu, mano draugai, ir jautėme kažkokį bendrumą, kažką ypatingo, buvome pakylėti ir jautėmės, ak, jautėmės kaip Rojuje.“
Šiame numeryje dalijamės šypseną keliančiomis jo instrukcijomis draugams, surašytomis 1967 m. pradžioje, ir Metų pabaigos laišku draugams, kuriame jis fiksavo 2002 m. gruodį vyravusias nuotaikas.
Taip pat šiame numeryje rasite interviu su 9-ojo dešimtmečio įkvėpta muzikos autore ir atlikėja Rūta MUR (tikras vardas – Rūta Murinaitė), kuri Lietuvos popmuzikos scenoje išsiskiria unikalumu ir intelektualumu. „Mano muzika yra mano asmeninio augimo kelionė. Per ją stebiu, kaip keičiuosi. Ta Rūta, kuri rašė „Famous“, nėra ta pati, kuri rašė „Love Story Short“. Albumai yra tarsi mano fotoalbumas – įsijungiu senas dainas ir suvokiu, kaip toli nuėjau“, – sako neseniai trečiąjį albumą „Prime Time“ išleidusi dainininkė.
Jos kolegė, muzikos kūrėja ir atlikėja Goda Sasnauskaitė-Godo Yorke sako, kad jau pakankamai laukė ir dabar nori griebti jautį už ragų. Ir išties – lietuviškos alternatyvios muzikos atstovė džiaugiasi itin aktyvia pastarojo meto muzikine veikla. Praėjusiais metais Goda visą savo širdį sudėjo į puikiai kritikų ir klausytojų įvertintą debiutinį albumą „In Silence, In Sirens“, vasarą daug koncertavo, o dabar kuria antrąjį albumą. Godo Yorke balsas – spalvingai išskirtinis, kūryba – įdomiai kitokia, o mintys ir atsakymai į klausimus – atviri ir dažnai netikėti.
Kitas mūsų šio numerio herojus, šunų dresuotojas Karolis Grigaliūnas, ne tik per Kūčias, bet ir šiokiadieniais, atrodo, visai paprastai susišneka su gyvūnais, juos dresuoja ir netgi ruošia vaidinti filmuose ir serialuose.
Šiame numeryje rasite ir interviu su menininke Ara Radvile. Be tapybos, ši autorė dar kuria fotoaparatu, dėlioja skaitmeninius koliažus ir puošia spalvų išsiilgusius, žiemos nuojautos apimtus kaklus šilkinėmis skraistėmis.
Rasite knygų, muzikos albumų apžvalgų ir keturių naujų spektaklių recenzijas.
Gero skaitymo ir iki susitikimo… kitąmet!
Jūsų 370