Klausinėjo Giedrė Ivanova
Viktorijos Orlovaitės asmeninio archyvo nuotr.
Kad ir kokie įdomūs ar nuobodūs būtų klausimai, visuomet didesnis dėmesys skiriamas atsakymams. Atsakydamas (ir klausdamas, žinoma, bet šįkart ne apie tai) žmogus tarytum išsiduoda – jis beveik visuomet įsileidžia į savo vidų, pasako daug daugiau, negu tik atsako į tai, ko buvo paklaustas. Gali, pavyzdžiui, klausti, kokia jo ar jos mėgstamiausia spalva, ir čia staiga išners skaitytos knygos, savivertės laipsnis, savitas požiūris (į klausimą, klausiantį ir apskritai gyvenimą), tapybos žinios, dabartinė nuotaika, užgniaužtos svajonės, malonus ar nelabai praeities įvykis, humoro jausmas, net kokios nors ne visuomet akivaizdžios charakterio savybės. Dar įstabiau, kad kitas pašnekovas galbūt atsakys ir pasakys visai kitus dalykus. Gal pasakys tą patį – net nežinau, kaip iš tiesų įdomiau. Ir čia tik vienas klausimas! O jei jų būtų, tarkime, 28? Būtent į tiek vienodų klausimų pakviečiau atsakyti dvylika įvairių kultūros ir meno sričių atstovų – po pašnekovą kas mėnesį. Šį kartą į tuos pačius klausimus atsako Lotynų Amerikos ir Karibų šokių šokėja, šokių mokytoja Viktorija Orlovaitė.
- Labas! Kaip tau sekasi? Ar sekasi? Ir apskritai – kiek svarbi sėkmė gyvenime?
Laba! Ačiū, sekasi labai įvairiai – kokiu kampu pažiūrėsi. Plačiau pamąsčius, manau, labai gerai, nes esu laiminga gyvendama tą gyvenimą, kurį kuriu kasdien.
- Kas (tau) yra laimė?
Laimė – kai supranti, kad šalia tavęs mylimi žmonės, esi sveikas ir gali būti naudingas.
- Jei reikėtų rinktis – būtum labai labai didelė ar labai labai maža?
Būčiau maža.
- Su kuo svajotum papietauti?
Su jau išėjusiu tėčiu.
- Didžiausias melas pasaulyje, kuris, ačiū Dievui, egzistuoja.
Dar neteko susipažinti su melu, kurio egzistavimu džiaugčiausi.
- Atvyko traukinys į praeitį. Būtina lipti, bet galima rinktis, kur išlipti. Kur keliausi?
Labai paprasta – mielai grįžčiau į savo vaikystės idiliškas dienas. Grįžčiau vasaros atostogų pas prosenelę į kaimą. Vėl rinktume braškes, aš skanaučiau jų, o ji sakytų: „Vozmi terbu, poidžem do turgaus.“ Vėliau ji man nupirktų ledų ir mes ilgai šnekučiuotumės!
- Keista, kad vis dar nesukurta, nors taip reikalinga…
Laiko mašina.
- Kur ir kam geriausia leisti pinigus?
Išsilavinimui ir patyrimams.
- Kokia didžiausia žmogaus stiprybė?
Tikėjimas.
- Kokio dar bent vieno dalyko turėtų mokyti mokykloje?
Laiko planavimo.
- Kiekvieną mielą dieną tau yra būtina…
Apkabinti savo vaikus.
- Sako: jei gali sukurti (knygą, dainą, filmą, spektaklį, drabužį ir t. t.), sukurk. Tačiau taip pat sako: jei gali nekurti – nekurk. Kaip sakai tu?
Savo vaikams dažnai sakau: jei gali gyventi be muzikos, be šokio – gyvenk, nesimokyk šių dalykų, tik tada nebūsi ir viso to stebuklo dalis.
- Kaip rekomenduotum ilsėtis, kad iš tiesų pailsėtum?
Pirmiausia atlik tuos darbus, kurie tau neduoda ramybės, o tada bet koks poilsis bus daug efektyvesnis.
- Jei būtų galima pakeisti žmogaus kūną, ką pridėtum ar atimtum?
Nieko. Mūsų kūnai yra netobulai tobuli.
- Geriausias visų laikų Jamesas Bondas yra…
Kiekvienas jų skirtingas, nelyginu – kaip ir realių žmonių.
- Patarimas sau kūrybinio kelio / karjeros pradžioje.
Negalvoti, ką kiti pagalvos.
- Didžiausias paprasčiausias tavo pastarųjų metų atradimas.
Suvokimas, kokia stipri yra žodžio galia.
- Jei turėtum visą mėnesį klausyti vienos tos pačios dainos, tai būtų…
Jūros arba miško ošimas. Žmogaus atliktus kūrinius tausoju ir klausau tik pagal emocinį ar darbo poreikį. Kitu atveju net nuostabiausia muzika įgrįsta. Tik gamtos garsai, ko gero, negali pabosti. Vis dėlto turiu vieną, pagal kurią ilgą laiką kas rytą keldavausi, kuri gelbėjo ypač sunkiais tamsiais ir neišmiegotais rytais – „Alceu Valença e Orquestra Ouro Preto“ La Belle De Jour / Girassol.
- Skaniausias patiekalas, kurio nemoki gaminti.
Visi žuvies patiekalai.
- Aksesuaras ar daiktas, be kurio dažniausiai nekeli kojos iš namų.
Sidabriniai auskarai. Visada esu su tais pačiais ir juos nešioju tol, kol pametu vieną.
- Kas tau yra sunkiausia?
Savikritiškumas ir gailėjimas.
- Gražiausias žodis yra…
Pasiilgau.
- Kokiam realiam žmogui (o gal personažui) trūksta paminklo ir kur?
Ko gero, sunkiausias klausimas. Visi svarbiausi paminklai valdovams, politikams, rašytojams ir meno atstovams jau yra. Manau, Vilniaus senamiestyje būtų šaunu matyti Rožytės paminklą. Taip pat patiktų smagus meno kūrinys: mėgstu paminklus gyvūnams, kurie buvo vienos ar kitos vietos tikri simboliai, arba galėtų būti kurios nors populiarios lietuviškos pasakos personažai.
- Jei galėtum, kokio filmo ar serialo pabaigą pakeistum? Nekeisčiau jokio, nes filmus priimu kaip autorių kūrinius, kurie turi likti tokie, kokie yra kuriami.
- Pati nuostabiausia vieta Lietuvoje yra…
Kuršių nerija.
- Jei žmogui nereikėtų miegoti, kam skirtum tas papildomas valandas?
Mokymuisi, skaitymui, augalams, kūrybai.
- Tiesiog būtina bent vieną kartą gyvenime perskaityti…
Antoine’o de Saint-Exupéry „Mažąjį princą“.
- Klaida, kurią mielai pakartotum.
Visos klaidos, kurias kartočiau, yra ne klaidos. Tikrų klaidų nekartočiau.