Kalbino Toma Vidugirytė
Nuotraukos Elenos Krukonytės, Anetos Urbonaitės, Nat Arts Photography
Elektroninės muzikos kompozitorė, prodiuserė ir vokalistė Miglė Palkevičiūtė, arba Migluma, savo kūriniuose derina elektroninę muziką, chorines harmonijas ir lietuviško folkloro elementus. Kompozicijose Migluma pasitelkia savo unikalų balso tembrą – manipuliuodama ir apdorodama jį, kuria išskirtinius kūrinius. 2023 m. vasarį pasirodė jos debiutinis EP „Nebula“. Šis leidinys įkvėptas Islandijos gamtos ir antropoceno epochos – jame atsispindi jaunos kūrėjos visatos suvokimas.
Tarp jos kūrinių – „Vilnija Vilnia“, dedikuotas Vilniaus miestui ir skirtas atlikti chorui.
Miglė savo muzika panardina mus į kinematografišką, eksperimentinę, eterinę visatą. Visgi su ja kalbėjomės apie labai žemiškus dalykus: kūrybą, Islandijos ir Lietuvos įtaką, muziką ir kitus gražius dalykus.
– Vaikystėje grojai pianinu, susipažinai su klasikine muzika, bet studijuoti akademijoje pasirinkai elektroninę muziką. Kuo ji patraukė? Ar galvojai, kodėl ne džiazas ar klasika?
– Augdama mokiausi klasikinės muzikos subtilybių, paauglystėje – džiazo, tačiau visgi širdį pavergė elektroninė muzika. Mane be galo žavėjo jos tembrai ir beribės garso apdorojimo galimybės – čia vienintelės ribos yra tavo paties fantazija.
Kadangi mano pagrindinis instrumentas – balsas, norėjau jį pati apdoroti, sluoksniuoti, atrasti naujų jo panaudojimo būdų. Taip pasinėriau į savito garso paieškas.
Anetos Urbonaitės nuotr.
– Kurį laiką studijavai Islandijoje ir ši šalis tikrai tave įkvėpė. Kodėl norėjai ten studijuoti? Kuo ji pakerėjo?
– Prieš atvykdama girdėjau, kad Islandijoje kas trečias žmogus groja kokiu nors instrumentu. Šiuo metu viešiu Reikjavike – po valandos eisiu į pirmą repeticiją, kur būtina groti instrumentu, kuriuo nemoki arba groji labai mažai. Bent pusė draugų, kurie eis kartu, nėra profesionalūs muzikantai… Manau, gerai praleisime laiką.
Mane įkvepia ne tik čia gyvenantys žmonės, bet ir gamta. Žiemą danguje nuolat šoka pašvaistė, o dabar beveik nenusileidžia saulė. Čia nėra miškų, stūkso didžiuliai kalnai, gaudžia vėjai, veržiasi ugnikalniai… Islandijos gamtoje pasijunti mažas, beveik nereikšmingas. Ji tave hipnotizuoja ir leidžia susilieti su ja. Gyvenimas šioje saloje leido į pasaulį pažvelgti naujai.
– Esi sakiusi, kad Islandijoje išsilaisvinai kūrybiškai. Kas padėjo atrasti save kaip kūrėją?
– Iš islandų galima pasimokyti būti autentiškam. Jie palaiko vieni kitus, yra labai tolerantiški, – nebaisu klysti. Tai suteikė man drąsos. Draugų ir dėstytojų paskatinta, būtent Reikjavike surengiau pirmuosius solinius koncertus, pradėjau dalytis savo kūryba.
– Migluma gimė Islandijoje. Koks buvo jos formavimosi kelias?
– Manau, tai viso gyvenimo kelias. Miglumos projektas vystėsi nuo vaikystės – nuo muzikos ir dailės mokyklų, vaidybos ir šokių pamokų iki kompozicijos studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Čia susijungia muzika, vizualieji menai, šokis. Kadangi esu nepriklausoma menininkė, tenka mokytis ir vadybos, rinkodaros, kitų dalykū. Po truputį auga pasitikėjimas savimi ir savo vizija. Džiaugiuosi, kad mano veikla tokia įvairialypė – mane lydi ne tik kūrybos laisvė, bet ir asmenybę auginantys iššūkiai.
– „Nebula“ yra tavo pirmasis mini albumas. Jame naudoji visatos, kosmoso, planetų naratyvus, palieti ekologijos temą ir, kaip pati sakei interviu, jį užbaigi distopine gaida… Kuo tuo metu žavėjo šios temos, kad paskyrei visą EP?
– Elektroninę muziką pradėjau kurti per karantiną, kai pasaulis buvo paskendęs distopijoje – naujienose mirgėjo Australijos gaisrai, ir pirmą kartą jis man pasirodė trapus. Norėjau daugiau sužinoti apie mūsų planetą ir ieškojau būdų ją saugoti. Laikui bėgant nerimas dėl ateities tik augo, todėl ir EP pabaiga – kupina distopinių garsų – vis dar labai aktuali.
Anetos Urbonaitės nuotr.
– 2024 m. pasirodė „Moth“. Kuo šis mini albumas kitoks?
– Tai buvo tapatybės paieškos. Bandžiau suvokti, kas daro didžiausią įtaką mano kūrybai. Albumą kūriau naudodama vien tik savo balsą. Albume daug lietuvių liaudies, džiazo ir elektroninės avangardinės muzikos motyvų. Jis prasideda liaudies muzikos įkvėptu kūriniu „Vilnija Vilnia“ ir baigiasi vakarietiškos, populiariosios ir avangardinės muzikos inspiruotu kūriniu „Fluxus“.
– Kaip dabar matai savo darbus ir pažangą?
– Migluma nuolat auga ir keičiasi. Kiekvienas albumas – vis kitoks. Nenoriu prisirišti prie vieno žanro, bet jau ryškėja Miglumos skambesio elementai – lietuvių liaudies, eterinės elektronikos motyvai, nostalgiškas ir sakralus skambesys. Kartais klausydama savo kūrinių net nesuprantu, kaip man pavyko juos sukurti, – nebūčiau pajėgi atkartoti.
– Kaip keitėsi tavo įtakos, atlikėjai, kuriais žaviesi?
– Daugeliu jų vis dar žaviuosi. Keičiasi tik kryptis, kuria šiuo metu einu. Dabar domiuosi latin beats, UK garage ir trance muzika – tai visiškai priešinga mano pastarajam albumui, kurtam vien balsu. Daug dėmesio skiriu moterų kuriamai muzikai. Nuo 2023 m. esu „Radio Vilnius“ rezidentė – vedu laidą „Equalized“, kurioje pristatau moterų prodiuserių ir kompozitorių kūrybą, kalbinu jas. Mūsų dar nedaug, todėl tokios platformos gali įkvėpti ir padrąsinti moteris aktyviau reikštis muzikoje.
– Prie kokio žanro norėtum prisiliesti ateityje? Su kuo norėtum bendradarbiauti?
– Yra tikrai nemažai prodiuserių ir atlikėjų, su kuriais norėčiau padirbėti. Tarp jų – Sega Bodega, Arca, Grimes, DJ Koze, Marina Herlop, Koreless, Skrillex ir daugelis kitų.
– Tavo kūryboje girdime tiek Islandijos, tiek lietuviškumo motyvų. Kuo tau svarbūs folkloro elementai?
– Man natūralu dainuoti atviro balso nustatymu, o liaudies motyvai, atrodo, užkoduoti mano genuose. Specialiai jų nesistengiu naudoti – kuriu tai, ką jaučia mano kūnas. Sutartinės žavi nuo seno, ypač jų disonansiniai sekundiniai sąskambiai. Harmonizuoti ir sluoksniuoti balsus man yra malonumas – šiuos elementus plačiai naudoju savo kūryboje.
– Dabar vis daugiau kūrėjų naudoja folkloro elementus, kuria lietuvių kalba… Ką apie tai manai?
– Mūsų savitumas slypi liaudies muzikoje. Įtraukdami jos motyvus į šiuolaikinę kūrybą, galime išsiskirti pasaulyje ir parodyti savo kultūrą. Man patinka, kai atlikėjai įpina savitų dermių, balso nustatymo ypatybių – tai ne tik praturtina muziką, bet ir žadina klausytojų smalsumą.
– Dalyvavai „Primavera Sound“ ir „Iceland Airwaves“. Ką davė šie festivaliai?
– Dalyvavimas tokiuose festivaliuose kaip „Primavera Sound“ ar „Iceland Airwaves“ buvo svarbus etapas ne tik kaip menininkei, bet ir kaip mažos, bet labai kūrybingos šalies atstovei. Galėjau ne tik pristatyti savo muziką platesnei auditorijai, bet ir susipažinti su kitais muzikos profesionalais ir kūrėjais iš įvairių šalių. Be to, išmokau daug naujo apie pačią industriją – kaip ji veikia, kokie procesai svarbūs, kas tikrai praplečia akiratį.
Lietuvoje daug talentingų ir originalių kūrėjų, galinčių sudominti tarptautinę auditoriją, tačiau vis dar trūksta nuoseklaus įdirbio eksporto srityje – dažnai stokojame žinių ir patirties, kaip tai daryti efektyviai. Užsienio profesionalai, lankydamiesi mūsų renginiuose, stebisi scenos įvairove.
Man svarbu būti ten, kur vyksta veiksmas, – pažinti žmones, dalytis savo kūryba. Tikiu, kad su laiku alternatyvi Lietuvos scena atras savo vietą pasaulyje.
– Kokios svajonės ir artimiausi planai?
– Svajonių ir planų daug – šiuo metu dirbu prie naujo albumo, laukia ypatingi darbai su kitais kūrėjais. Šią vasarą bus koncertų Lietuvoje, Vokietijoje ir Islandijoje. Norisi dalytis patirtimi – jei yra jaunų kūrėjų, kuriems įdomu, kviečiu susisiekti. Galime pasikalbėti ir pažiūrėti, kaip galėčiau padėti.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
