Kalbino Toma Vidugirytė
Nuotraukos Evelinos Deveikaitės, Lino Žemgulio, Joanos Suslavičiūtės
Ritmenbliuzo muziką kurianti ir šį žanrą Lietuvoje puoselėjanti Angelou (tikrasis vardas – Andželika Petrauskaitė) pristato savo antrąjį albumą „Rodeo“. Kaip sako kūrėja, „Rodeo“ – ne tik muzikinis darbas, bet ir asmeninė kelionė, kupina ieškojimų, iššūkių ir savęs pažinimo. Intensyviai ruošdamasi koncertui Vilniaus botanikos sode, atlikėja rado laiko pokalbiui apie kūrybos procesą, muzikos verslą, įkvėpimus ir ateities vizijas.
– Albumą kūrei apie dvejus metus, tiesa? Kaip atrodė kūrybos procesas? Gal gali atskleisti, kokiomis taisyklėmis vadovaujiesi kurdama?
– Taip, kūrybos procesas truko apie dvejus metus. Pirmus metus buvau užsidariusi studijoje ir daugiau dirbau viena – norėjau atrasti skambesį, kurį girdėjau galvoje, ir perteikti jį demonstracinėse versijose. Vėliau prisijungė Benas Kukenys ir Vaiperis. Tuomet albumas pamažu pradėjo formuotis kartu su jais. Tikriausiai sunkiausia dalis buvo pabaigti jį – tam reikėjo daugiausia pastangų. Viena iš pagrindinių taisyklių, kurios stengiausi laikytis, buvo tokia – jau žinomos formulės ir struktūros neturėtų užgožti jausmo, kurį noriu perteikti. Siekiau, kad logika neužgožtų emocijos.
– Ar išgyveni kūrybos blokų periodus? Kaip juos įveiki?
– Tikrai taip. Dažniausiai sunkumų kyla rašant dainų tekstus. Kartais ties viena eilute įstringi visai dienai ir pradedi abejoti, ar apskritai pavyks užbaigti dainą. Kartais bandai save versti likti studijoje, kol pavyks pabaigti, bet ta eilutė ateina tiesiog grįžtant namo. Pastebėjau, kad kartais kūrybos bloko metu geriausia trumpam atsitraukti.
– Kokių įtakų galima pajusti klausantis albumo? Kas labiausiai paveikė jo garsą ir temas?
– Kuriant „Rodeo“ žiūrėjau labai daug filmų. Jaučiu, kad kinas turėjo didelės įtakos tiek skambesiui, tiek kūrybos procesui. Be abejo, nemažai įkvėpimo sėmiausi ir iš asmeninių, aplinkos patirčių.
– Ką šis albumas reiškia tavo kūrybos kelyje?
– Tai žingsnis į gylį, į skambesio paieškas. Norėjau išmėginti save ir kaip prodiuserę – ieškoti pirminių idėjų, konstruoti skambesį nuo nulio. „Rodeo“ man yra paieškų etapas – eksperimentinis ir labai savas.
– Albumą kūrei su B. Kukeniu ir Vaiperiu. Kaip sekėsi dirbti kartu?
– Ir Benas, ir Vaiperis labai prisidėjo kuriant „Rodeo“. Nors mus vienija daug dalykų, kurie patinka muzikoje ar kūryboje, bet visi trys esame ir ganėtinai skirtingi – pavyzdžiui, skiriasi mūsų klausoma muzika. Labai smagu, kad visi į albumą įnešėme dalelę savo pasaulio ir spalvų. Visas procesas buvo labai įdomus ir jaučiu, kad vieni iš kitų daug išmokome.
– Kas tau buvo svarbiausia kuriant albumą? Kam skyrei daugiausia dėmesio?
– Man buvo svarbu labiau pasigilinti ir atrasti albumo skambesį – savo muzikos kalbą. Norėjosi eiti gilyn ne tik tekstais, bet ir muzika. Daug dėmesio skyriau detalėms ir dainos emocijai, atmosferai perteikti. Labai norėjau rasti tinkamą pusiausvyrą tarp intensyvumo ir subtilumo. Norėjau, kad albumas skambėtų subtiliai, bet kartu ir intensyviai.
– Kuo „Rodeo“ skiriasi nuo ankstesnių tavo darbų?
– Jis tamsesnis, intensyvesnis ir aštresnis. Vokalas čia yra ne pagrindinis dainos elementas, o labiau dalis ir tekstūra, papildanti bendrą dainos atmosferą ir nuotaiką.
– Kaip dabar vertini savo ankstesnius darbus?
– Jaučiu, kad jie visi atspindi laiką, kuriame buvau. Žiūriu į juos su dėkingumu ir gerais atsiminimais. Visi buvę etapai atvedė iki dabartinio taško. Kiekviename iš jų daug ko išmokau, pasisėmiau ir dėl to labai jais džiaugiuosi.
– Kokie atlikėjai tave įkvepia?
– Tai keičiasi priklausomai nuo laikotarpio. Pastaruoju metu įkvėpimo semiuosi iš atlikėjų, kurie yra ne tik puikūs vokalistai, bet ir prodiuseriai, kūrėjai. Jų muzika man padeda suprasti, kaip emociją galima perteikti ne tik tekstu ar melodija, bet ir garsu, struktūra ar tyla. Pastaruoju metu nemažai klausiau JMSN, Ama, Montell Fish, Doechii, Mk.gee.
– Studijavai rinkodarą Didžiojoje Britanijoje. Ar tai padeda dabar karjeroje?
– Studijos Birmingame davė vertingų žinių. Nors jos nebuvo tiesiogiai susijusios su muzikos verslu, daugelį dalykų natūraliai pritaikau ir savo veikloje. Iš pradžių galvojau, kad gal geriau būčiau studijavusi ką nors tiesiogiai susijusio su muzika, bet dabar džiaugiuosi, kad turėjau galimybę mokytis verslo srities subtilybių ir įgyti naujų žinių.
– Kaip matai savo auditoriją? Kiek tau svarbi auditorija ir įvaizdis?
– Manau, kad mano auditorija yra gana įvairi. Labai džiaugiuosi, kad su jais labai šiltas, gražus ryšys. Po koncertų be galo malonu gyvai pabendrauti ar susirašyti. Šį ryšį labai vertinu.
Stengiuosi kurti muziką, kuri man artima. Lygiai taip pat jaučiuosi ir dėl įvaizdžio ar vizualių dalykų – visų pirma stengiuosi išlikti nuoširdi sau, kad tai būtų tikra ir man artima. Taip pat noriu, kad viskas būtų natūralus muzikoje gimusio pasaulio tęsinys.
– Kaip manai, kokį savo įvaizdį sąmoningai ar nesąmoningai pavyko susikurti?
– Atrodo, kad sąmoningai įvaizdžio nebandžiau sukurti. Man visada buvo svarbiausia kurti tai, kas artima ir tikra. Noriu, kad kūryba atspindėtų tai, kokiame emociniame ar kūrybos kelyje esu. Manau, kad įvaizdis formuojasi ne per planavimą, o per jausmą, kurį transliuoju dainomis scenoje ar vizualika.
– Kaip sekasi tvarkytis su muzikos verslo puse?
– Nors verslo pusė ir muzikos kūryba kartais atrodo kaip visiškai skirtingi pasauliai, stengiuosi juos abu suprasti ir suderinti. Svarbu suprasti ir verslo, ir organizavimo aspektus, todėl man visada buvo svarbu žingsnis po žingsnio mokytis pačiai ir gilinti žinias, kad galėčiau geriau suprasti, kaip kas vyksta.
– Pasirodžius duetui su Benu teko ir nemalonaus žiniasklaidos dėmesio. Kaip su tuo pavyksta susitvarkyti?
– Stengiuosi dėmesį ir energiją skirti kūrybai ir naujam albumui, kuriuo be galo džiaugiuosi, ir pasiruošimui jo pristatymo koncertams.
– Ko dar norėtum išmokti? Gal norėtum išbandyti ką nors netikėto?
– Norėčiau išmokti groti daugiau instrumentų. Tai atvertų dar daugiau galimybių improvizuoti ir leistų geriau išreikšti save kūryboje. Jau kurį laiką esu pažadėjusi sau išmokti groti gitara, bet vis to pažado neištesiu. Būtų smagu kada nors savo koncertuose groti instrumentais… Dar labai norėčiau daugiau bendradarbiauti su kitais. Tačiau dabar norisi šiek tiek atsitraukti, įsikvėpti ir tada vėl grįžti prie kūrybos.
– Gal norėtum save išbandyti ir kituose žanruose?
– Kokio nors konkretaus žanro mintyse neturiu. Rašydama muziką mažai galvoju apie žanrą. Stengiuosi labiau vadovautis nuojauta, kur veda pati daina. Man labiau patinka maišyti žanrus ar subžanrus ir jų elementus, iš jų ko nors pasisemiant kurti sintezės pasaulį.
– Kaip manai, kur toliau kryps tavo kūryba? Kokia artimiausių etapų vizija?
– Turiu keletą minčių dėl tolesnės kūrybos. Jos pradėjo rastis dar baigiant „Rodeo“ albumą. Tačiau dabar sąmoningai leidžiu sau šiek tiek kitaip pagyventi – noriu ramiai pakvėpuoti, atsitraukti ir leisti toms mintims išsigryninti. Esu tikra, kad kita kūryba skambesiu bus jau kitokia nei „Rodeo“, tad ir pati nekantrauju versti šitą naują puslapį. (Šypsosi.)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
