Rašė: Tautė Bernotaitė
Gana pranešimų spaudai tipo žinių apie madą, gana mados žurnalistikos lyg tai būtų buhalterijos išrašai, kaip sako mados ir stiliaus dienoraščio FMAG redaktorė. Per pastaruosius trejus ketverius metus tokių tinklalapių – besilaikančių panašių maksimų, artimesnių gatvės madistei, jaukių ir savų lyg boyfriend shirt – sėkmingai prisistatė net keli. Su trimis jų supažindiname: tai internetinis FMAG bei įvairiais pavidalais pasirodantys „SwO“ bei Infashion.lt. Visų jų mados, gražaus gyvenimo, įkvėpimo poreikis juntamas individualiai.
SwO: kuriame madą per miesto kultūros prizmę
„SwO“ vardą reikėtų sieti net su keliais žiniasklaidos vaisiais. Vienas – tai trejus metus veikiantis portalas, prisistatantis kaip „pašėlusiai madingas elektroninis žurnalas“. Kitas – pusmetinis žurnalas „SwO magazine“. Galiausiai – dvimėnesinis „SwO street“. Beveik magnatai! Be mados, „SwO“ leidinių grupėje nemažą pyrago dalį gauna ir kitos temos: muzikos įvykiai, vakarėliai, naktinio gyvenimo liudijimai. Nesunku įsivaizduoti didmiesčio metro, kuriame visa eilė būtų nusėsta skaitančių naują „SwO street“ numerį. Nežinau, kiek apibūdinimas „pašėlusiai madingas“ tinka mūsų troleibusams, turbūt labiau verokaifinams, bet, šiaip ar taip, „SwO“ orientacija – miestas, kuris yra gražus, gyvybingas, įkvėptas.
– Kokia buvo pradžia: kodėl kūrėte šį žurnalą, kokia buvo komanda?
– Viskas prasidėjo nuo klubo „Woo“, kurį su ilgesiu turbūt prisimena daugelis vilniečių. Taip susikalbėjus keliems bendraminčiams, 2009-aisiais atsirado portalas www.swo.lt, apžvelgiantis pasaulio ir vietos mados naujienas. Jis išskirtinis buvo tuo, kad kiekvieną mėnesį turėdavo internetinį ,,viršelį“. Tiesa, tuo metu portalo pavadinimas buvo ,,Switched-On“, lietuviškai – įsijungęs, užsivedęs, madingas. Aš prisijungiau beveik po metų, dar studijuodama Dailės akademijoje. Žinote, kad dažniausiai ne kas kitas, o disciplina skatina ir net provokuoja kūrybiškumą? Su dabartine kūrybos direktore (abi mes augom tais metais, kai ,,Pravda“ dar buvo kokybiškas popierinis deficitas, kurio bėgdavom su draugais į „Skalviją“, o neradę skolindavomės vieni iš kitų ir skaitydavome krūvoj po pamokų) supratome, kad nebetelpame į portalą, ir nusprendėme: pats metas plėsti naujos kartos leidinių Lietuvoje kultūrą. Taip vos po kelių mėnesių, kai prisijungiau, ėmiau kurti popierinį leidinį. „SwO magazine“ sukūrė du žmonės, pasitelkę kelis rašytojus, fotografus ir modelius.
– Kokią viziją matėte?
– ,,Switched-On“ pavadinimui nubraukėme kelias raides, liko „SwO“. Dabar tai – prekės ženklo vardas, greitai dienos šviesą išvys e. parduotuvė „SwO store“, kurioje tiesiogiai bus galima įsigyti ir žurnalą. Planuose turime ir kitų projektų, tačiau, manau, kalbėti apie darbų rezultatus verta tik tuomet, kai jie viena koja jau viešumoje. Mūsų vizija – skleisti madą, formuoti ją ir kurti patiems per miesto bei kultūros prizmę.
– Kaip aiškinate tokią mados leidinių gausą Lietuvoje?
– Manau, vizijos ir idėjos (ne tik spaudos bei leidybos), sklaidančios kituose regionuose, anksčiau ar vėliau atslenka ir į Lietuvą – kalbu apie nepriklausomus dizaino ir mados žurnalus, tokius kaip Londono „Tank“, ispanų „Metal“, libaniečių „Plastic“ ir t. t. Galbūt pavėluotai, tai tiesa, bet ko norėti – mes turime ir gana sunkų istorinį bagažą. Mados spauda Lietuvoje savamokslė. Kita vertus, būtų tiesiog nelogiška, jei Lietuvoje būtų prabangos prekių ženklų vadybos, asmeninio stilisto, mados kritiko ar panašios studijos – mes per jauna šalis, mados pramonė čia iškreipta, be to, dar prieš dvidešimt metų drabužius reikėdavo tiesiog persidurstyti!
Grįžtu prie klausimo: dėl leidinių gausos tik smagiau – jie neleidžia užmigti, pristato savo požiūrius ir turiningai okupuoja skaitytojo laisvalaikį. Stebiu, kaip auga „SwO“ publika, reaguoja nuolatiniai skaitytojai. Jie domisi, žino ir seka jaunosios kartos mados žurnalus bei portalus. Dabar Lietuvos gatvėse matau daugybę stilingų žmonių, žinių, saviraiškos (kuri neretai atgimsta asmeniniame stiliuje) poreikį ir norą, atvirumą svetimoms įtakoms. Žmonės nuolat keliauja, prisigaudo idėjų – pastebėkite, kaip kasmet pavasarį atsinaujina Vilniaus gatvė: miestiečiai ne tik skolinasi kitų pasaulio didmiesčių madas bei kultūros tendencijas, bet ir savaip suplaka jas į stilingą Vilniaus kokteilį, kartu išlaikydami lietuvišką santūrumą ir proto ribas.
– Kokius pagrindinius savo bruožus įvardytumėte?
– „SwO“ žurnaluose nėra komercinio turinio, kurį diktuotų reklamos užsakovai. Atrenkame ir pateikiame mados pramonės sėkmės istorijas, analizuojame jas, ieškome naujų talentų ir patys režisuojame mados fotosesijas.
– Ko skaitytojas gali tikėtis būtent iš jūsų?
– „SwO“ informuoja, provokuoja ir įkvepia būsimus profesionalus, kolegas ir visus, besidominčius mada.
– Kodėl jums reikia ir popierinio varianto?
– Todėl, kad popieriuje atgyjantis žurnalo turinys, mados fotosesijos ir visa mūsų kūryba turi išliekamąją vertę.
– Kas jūsų redakcijai yra mada?
– Nepasakyčiau, kad esu kada apie tai galvojusi ar bandžiusi apibrėžti mados ribas redakcijos tvarkaraštyje. Mada – tai komponentas, kuris darbą sulieja su laisvalaikiu, tai ir malonumas, ir kančia, paskutinę naktį virkaujant prie maketo. Man asmeniškai mada – realybės, fantazijos, grožio (medžiagų ir spalvų), istorijos, aktualių socialinių aspektų, kultūrų, kelionių ir bendravimo mišinys. Taip pat tai sritis, kurioje darbas sunkus, bet niekada – nenuobodus. Redakcijoje net juokaujame, kad dirbame visą parą: pamėginkite antrą nakties parašyti žinutę, pristatančią savo talentingą kaimyną, – dažniausiai iškart gausite atsakymą!
Faktiškai
Portalo pradžia: 2009 m.
Popierinio pusmetinio žurnalo pradžia: 2011-ųjų vasara.
Dvimėnesinio „SwO street“ pradžia: nuo 2012 m. kovo.
„Facebook“ gerbėjų: 3312 (lapkričio pabaigoje).
Nesupainiosi: „Savaitės rekomendacijų“ pirmadieniais, provokuojančių fotosesijų, smalsumo, naktinio būdravimo.
Redaktorė: Akvilė Lesauskaitė
Redaktorės profilis: „SwO“ aš dirbu prie turinio ir koncepcijos: kuruoju du žurnalus – pusmetinį „SwO magazine“ (apie pusantro šimto puslapių apimties) bei kas du mėnesius pasirodantį nemokamą urban leidinį „SwO street“ (jį galima skaityti ir internete). Esu baigusi tapybos bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje, mokiausi Milano Breros akademijoje grafinio dizaino ir vizualiųjų menų, o šiuo metu studijuoju verslo vadybos magistrą. Be nuolatinio darbo SwO, dar kartais iliustruoju knygas vaikams.
INFASHION.LT: norime būti nuomonės žurnalas
Iš visų pristatomų leidinių Infashion.lt, matyt, rimčiausas ar bent – mažiausiai lengvabūdiškas. Gal todėl, kad turi dvi skirtingo žvilgsnio redaktores? O gal ir todėl, kad priklauso pirmojo specializuoto dizaino ir architektūros žurnalo Lietuvoje „Centras“ šeimai? Gabrielė ir Katia, pagrindinės Infashion.lt plunksnos, neslepia, kad vakarėliai į jų smalsumo zoną nelabai patenka. Infashion.lt portalas gyvuoja trejus metus. O praėjus metams, kai buvo įkurtas portalas, sulaukė ir popierinio brolio. Popierinė versija tuo pačiu vardu išsiskiria mados istorijos apžvalgomis, pasižymi labai maloniu dizainu ir… siūlais. Jais rištas žurnalas šiek tiek primena knygą – tą irgi nevakarėlišką popierinę giminaitę.
– Kokia buvo pradžia: kodėl kūrėte šį žurnalą?
– Infashion.lt atsirado lyg ir natūraliai. Kai viskas prasidėjo, populiarūs buvo visokie blogai, o norėjosi ko nors kitokio, todėl ir sukūrėme tinklalapį, kuriame buvo ne tik gražių mergaičių nuotraukų, bet ir šiek tiek gilesnių įžvalgų. Žurnalo atsiradimo priežastis yra beveik tokia pati, tik prie jos prisidėjo begalinė meilė tokiems leidiniams kaip „Purple fashion magazine“ bei „Love“ ir noras sukurti ką nors, kas būtų labai kokybiška, bet prieinama visiems besidomintiems. Pirminis tikslas buvo parodyti, kad Lietuvoje pilna talentingų žmonių ir Paryžius gali mirti iš pavydo.
– Kokią viziją matėte?
– Kokybė, artimumas skaitytojui, stereotipų niekinimas. Norėjome būti nuomonės žurnalas, priversti žmones galvoti ir gilintis.
– Kaip aiškinate tokią mados leidinių gausą Lietuvoje?
– Įvairių tinklalapių ir informacijos šaltinių atsiranda vis daugiau, ir tai normalu, nes gyvename visuomenėje, kuri labai greitai ryja informaciją, todėl jos poreikis tikrai didelis. Bet mes nemanome, kad Lietuvoje labai pagausėjo mados leidinių, nes vieni ateina, kiti išeina.
– Kokius pagrindinius savo bruožus įvardytumėte?
– Pasiekiamumas. Mes pranešame, kur mus galima rasti ir ką mes veikiame. Mes visada noriai bendraujame su kūrėjais ir skaitytojais. Esame linkę diskutuoti ir mėgautis kritika bei bendravimu. Rašykite mums.
Dažnai sakome „ne“. Mūsų nelabai domina vakarėliai, mados renginiai ir t. t., jei tai nėra susiję su gryna kūryba. Sakome „ne“ nekokybei, ir tai liečia visus Infashion.lt gyvenimo aspektus.
Svajotojai. Naiviai tikime, kad grožis išgelbės pasaulį, o geras skonis Lietuvoje taps norma.
Rock’n’roll. Nebijome keistų sprendimų ir rizikos, nebijome suveltų plaukų ir visada viską spėjame, kad ir kaip neturime niekam laiko.
Būname ir rimti. Infashion.lt platinamas ne tik nemokamai mieste, bet ir su dideliu, storu žurnalu „Centras“.
– Ko skaitytojas gali tikėtis būtent iš jūsų?
– VISKO.
– Kodėl jums reikia ir popierinio varianto?
– Mūsų atveju klausimas turėtų skambėti kitaip: kodėl mes turime ir internetinį variantą?
– Kas jūsų redakcijai yra mada?
– Mes pačios ieškome atsakymo į šį klausimą, klausinėjame visų, o pačios atsakyti nepajėgiame arba bijome. Bet nujaučiame, kad tai yra menas.
Faktiškai
Internetinė versija: nuo žvarbaus 2009 m. lapkričio ryto.
Popierinis žurnalas: nuo 2011 m. vasario.
„Facebook“ gerbėjų: 3832 (lapkričio pabaigoje).
Nesupainiosi: jų naujo numerio mieste, skilties „Stalčiai“, giminystės su dizaino ir architektūros žurnalu „Centras“, angažuotumo mados istorijai, analitinių tekstų.
Redaktorė 1: Gabrielė Vaitkutė
Redaktorė 2: Katia Merežnikova
Redakcijos profilis: Mes – Gabrielė ir Katia. Esame mažos (pagal ūgį), tačiau šiuo metu dirbame visai ne per mažą atstumą. Katia gyvena ir studijuoja Prancūzijos pašonėje, Gabrielė gyvena ir dirba Vilniuje. Mūsų santykiai su mada skirtingi, tačiau požiūris į estetiką, grožį, kavą ir gyvenimą beveik visada sutampa. Mokame bendrauti be žodžių, labiau telepatiškai. Tušti žodžiai nėra mūsų darbas, mūsų darbas yra mada.
INFASHION.LT kolegoms
Giriame
„SwO“: operatyvumą, greitį ir žurnalistinį objektyvų požiūrį bei kokybiškas nuotraukas iš pasaulio mados renginių.
FMAG: įvairiapusiškumą, reguliarumą, atkaklumą, organizuotumą, gebėjimą ir norą bendradarbiauti.
Dovanų atneštume
„SwO“: popieriaus ir dažų – kad popierinis žurnalas būtų sėkmingai leidžiamas, nes mums įdomu būti ne vieniems madingiems ir nemokamiems.
FMAG: oro linijų bendrovę – kad būtų dar daugiau naujienų iš viso pasaulio.
FMAG: rafinuotiems mados narkomanams
f ir taškas! Mada, mada, mada – ją FMAG redaktorė Agnė Skripkinaitė myli, dievina, šlovina, jos ieško, siekia, dėvi ją ir rašo apie ją. Simbolis f, kuriuo papuoštas FMAG profilis, – ne Nacionalinės filharmonijos logotipas, bet beveik orkestras, prieš ketverius metus įkurtas tam, kad mada aidėtų plačiai. Jau metus jam diriguoja Agnė – labiausiai iš visų aptariamų mados portalų į viešumą besiveržianti redaktorė, lyg kokia Anna Wintour išsiskirianti nesupainiojamais įvaizdžio elementais. Tik Agnės elementai žaismingi – katės akių formos akiniai ir ekstravagantiški lankeliai, puošti įvairiausiomis aukštomis detalėmis. Mada FMAG rūpi gyvenimo manierų požiūriu.
– Kokia buvo pradžia: kodėl kūrėte FMAG, kaip rinkote komandą?
– FMAG projektas gimė iš idėjos parodyti pasaulinę, ne pranešimų spaudai tipo madą. Tikslas – rašyti, ką iš tiesų norime, kaip patys matome ir suvokiame madą: nepataikaujant, lipant iš normų, konservatyvaus požiūrio ir lietuviškų štampų.
Kadangi projektas buvo pradėtas iš meilės ir nuo pat pirmų dienų pakrautas gera aura, jis tęsiasi iki šiol. Pradžioje komandos neieškojome, visi rašantys susirado mus, panorę būti FMAG dalimi. Jokio spaudimo, jokių ribojimų ar pažadų – tik emocinis orgazmas.
– Kokią viziją matėte?
– Pagrindinė FMAG siekiamybė buvo ir yra – išsiskirti kitoniškumu. Mes norėjome būti ryškūs, drąsūs, stilingi ir novatoriški. Norėjome tapti tikrosios mados portalu, kurio nevaržytų Lietuvos rėmai.
– Kaip aiškini tokią mados leidinių gausą Lietuvoje?
– Tai labai normalus procesas, kuris vyksta dėl įstabiojo interneto. Praėjo laikai, kai žurnalai buvo leidžiami tik spaustuvėse. Dabar kiekvienas norintis ir sugebantis gali kurti mados žurnalą ar tinklaraštį, skleisti savo filosofiją ir perspektyvą mados atžvilgiu, netgi neturėdamas jokio piniginio kapitalo. Kaip prisirinkti skaitytojų ir juos išlaikyti – tai jau kita tema. Mano nuomone, internetinių mados žurnalų alternatyva įprastiems tradiciniams mados žurnalams neįkainojama, tai skatina sveiką konkurenciją ir kelia kokybės lygį abiejose barikadų pusėse. Net neabejoju, kad internetinių žurnalų banga į Lietuvą dar neatėjo, tačiau ji jau artinasi. Teks pasitempti dar labiau.
– Kokius pagrindinius FMAG skiriamuosius bruožus įvardytum?
– FMAG visuomet buvo žinomas kaip rafinuotas ir elegantiškas leidinys jo buvusios redaktorės Aušros Žilovaitės dėka. Praėjo jau metai, kai visą savo laisvą laiką, energiją, mintis ir svajas FMAG žurnalui skiriu aš. Pagrindinis uždavinys, kurį išsikėliau tapusi FMAG redaktore, tai išlaikyti žurnalo rafinuotumą ir lengvumą. Kad ir kaip būtų, keičiantis redaktoriams, keičiasi ir žurnalo veidas. Be visų minėtų bruožų, FMAG įgavo žaismingumo, ekstravagancijos ir lengvos ironijos. Visada prašau žurnalistų į kiekvieną straipsnio temą pažvelgti neįprastai, nebijoti subjektyvumo ir kritiško požiūrio. Užtenka vesti nuo realybės atitolusią žurnalistinę buhalteriją… Mes keliaujame po mados savaites, bendradarbiaujame su užsienio fotografais, rašome apie pasaulinę madą pagal pasaulinius standartus, neiname į kiekvieną vakarėlį, į kurį esame kviečiami, – taip, esame išrankūs, tačiau turime puikią stiliaus nuovoką. Mūsų tikslas – tobulėti kasdien. O, kad jūs žinotumėte, kokių planų mes turime…
– Ko skaitytojas gali tikėtis būtent iš FMAG?
– FMAG – tai estetikos, mados ir grožio dozė mados narkomanui.
– Kas jūsų redakcijai yra MADA?
– Mada yra tai, kas skiria šiandieną nuo rytojaus.
Faktiškai
Pradžia: FMAG mados dienoraštis rašomas nuo 2008 m. lapkričio 14 d.
„Facebook“ gerbėjų: 7399 (lapkričio pabaigoje).
Nesupainiosi: redaktorės asmenybės ir stiliaus, portalo įdirbio ir tarptautiškumo.
Redaktorė: Agnė Skripkinaitė.
Redaktorės profilis: Jau šešerius metus, nuo devyniolikos, gyvena Kopenhagoje. Šiuo metu vykdo keturis svarbius projektus: „Esu visiškai pasiaukojusi FMAG žurnalui, studijuoju Roskildės universitete komunikacijų ir kultūros studijas, dirbu laisvai samdoma mados rašytoja. Na, o ketvirtas mano projektas – tai dilema, apie kurią mąstau kiekvieną dieną. Ar pabaigus studijas grįžti į Lietuvą?“ – svarsto Agnė.
Nebūtina informacija, bet FMAG juk narkomanams: „Kiek save prisimenu, visada svajojau būti žurnaliste, dirbti mados žurnaluose. Mama pasakojo, kad mėgstamiausia mano veikla kūdikystėje būdavo plėšyti laikraščius. Suplėšydavau juos iki mažiausių skutelių. Apskritai, jau nuo pat paauglystės būdavau nuolatinis svečias prie namų esančioje bibliotekoje, iš kurios tempdavau ne tik knygas, bet ir krūvas žurnalų. Pamenu, bibliotekininkės sakydavo: „Agnyte, gal neimk visų žurnalų, perskaityk kelis, o tada pasiimsi likusius, juk kiti neturės ką skaityti.“ Bet aš norėdavau jų visų. Pabaigusi mokyklą planavau stoti į Klaipėdos universitetą studijuoti žurnalistikos, tačiau atsiradau Danijoje. Gyvenimas Kopenhagoje ir mokslai Roskildės universitete suformavo mano kitonišką ir liberalų požiūrį, kuris man itin praverčia siekiant užsibrėžtų tikslų. Na, o mada mano namuose buvo visada. Ir tik mano mamos dėka. Džiaugiuosi savo drąsa kalbėti apie svajones garsiai. Būtent tai man atvėrė galimybę prieš trejus metus atsirasti FMAG, praėjus dvejiems metams, tapau jo redaktore. Kartais atrodo, kad aš nesirinkau mados, ji pati mane pasirinko. Visada mėgau puoštis, dievinau madingus drabužėlius, alpdavau parduotuvėje pamačiusi kokį madingą „riešutėlį“. Dabar, žinoma, daug mažiau galvoju apie drabužius, jų perku itin retai, tikriausiai per daug į juos atsižiūriu… Dabar mada mane labiau žavi kaip filosofija“, – rašo Agnė.
FMAG kolegoms
Giriame
Infashion.lt: idėją kalbėti apie lietuvišką madą.
„SwO“: naująjį žurnalo dizainą.
Linkime
Tiek Infashion.lt , tiek „SwO“ linkime kuo daugiau mada besidominčių lietuvaičių ir potencialių skaitytojų. Juk nuo jų priklauso žurnalų gyvastis.