Visuotinio žinių, daiktų ir pramogų pertekliaus (bene paneigsit?) laikais naujos idėjos kaip niekada anksčiau įgyja vis didesnę vertę. O žaviausia tai, kad šioje idėjų kovoje visi lygūs. Jei taip nemanot, greičiausiai dar nesusipažinot su minios finansavimo platformomis (angl. – crowdfunding). Tai – interneto tinklalapiai, kuriuose kiekvienas turi šansą pristatyti savo beprotiškiausias idėjas, o susidomėję jas gali paremti finansiškai.
Žinoma, mąstydamas apie pasaulį iš lietuviškos perspektyvos, galėtum į tokių platformų idėją pažvelgti gana skeptiškai: kas gi taip ims ir duos kelis šimtus ar tūkstančius kitam. Visgi mano minimose platformose žmonės iš viso pasaulio remia projektus, o geriausių idėjų autoriai kartais surenka net milijonines sumas savo idėjoms įgyvendinti!
Nuo padėkos laiško iki vakarėlio
Šiuo metu populiariausios crowdfundingo platformos – „Kickstarter“ ir „Indiegogo“ – buvo įkurtos maždaug prieš ketverius metus. Abiejų pagrindinė finansavimo mintis tokia: žmogus pristato idėją, nustato projektui įgyvendinti reikalingą pinigų sumą, o susidomėję remia idėją tiek, kiek nori. Už rėmimą projekto kūrėjai, priklausomai nuo paramos dydžio, kaip padėką siūlo visokių dovanų. Už 5 JAV dolerius (13 litų, o toliau skaičiuokite patys, dabartinis dolerio santykis su litu – 1:2,6) tai gali būti padėkos laiškas, už 20 dolerių – būsimas grupės CD, o už kelius tūkstančius – net ir picų vakarėlis tavo namuose su muzikos grupe ar galimybė padainuoti kaip pritariamajam vokalui.
Kasantis dar giliau, galima atrasti keletą skirtumų, dažnai nulemiančių vienos ar kitos platformos pasirinkimą. Kad iš „Kickstarter“ platformos gautum rėmėjų pinigų, per pasirinktą laiką (iki 60 dienų) turi surinkti visą užsibrėžtą sumą ar netgi daugiau. Priešingu atveju negausi nieko, o pinigai grįš atgal į rėmėjų kišenes. O „Indiegogo“ yra galimybė pasirinkti lakstesnį rėmimo modelį. Tai reiškia, kad gali gauti tiek, kiek tau pavyko surinkti. Abejojantys savo projekto sėkme renkasi būtent šią platformą. Beje, ji patogesnė ir dėl to, kad čia projektą gali pristatyti kiekvienas, turintis banko sąskaitą, o „Kickstarter“ – tik JAV ir Didžiosios Britanijos gyventojai. Žinoma, niekas nedraudžia pasinaudoti užsienyje gyvenančių draugų pagalba. Ir, nors „Indiegogo“ yra atviresnė pasauliui, didesnės pinigų sumos vaikšto „Kickstarter“. Čia buvo pristatyta idėja, kuri surinko daugiau kaip 10 mln. JAV dolerių! O į brangiausio konkurentų projekto kūrėjų sąskaitą subyrėjo per milijoną JAV dolerių.
Šmaikštus idėjų įpakavimas
Projektų idėjos dažniausiai pristatomos reklaminiu klipu. Kūrėjai juose dega entuziazmu, savo idėjas pateikia kaip unikaliausias ar inovatyviausias pasaulyje. Taip pat daugelyje sėkmingų projektų dažnai naudojami humoro elementai, kurie prideda nemažai šarmo pačiai idėjai ir jos kūrėjams. Kai kurie pristatymai – tarsi maži meno kūrinėliai. Be to, itin akcentuojamas profesionalumas, nes jei atrodysi nepatikimai (lyg girtuoklis, iškart pragersiantis gautus pinigus), mažai kas rems. Pristatoma darbo erdvė, komanda, ypač jei tai didesnis (ar su technologijomis susijęs) projektas.
Smagu, kad idėjas pateikia tiek profesionalai, tiek mėgėjai, norintys savo hobį paversti rimtu užsiėmimu. Kovoje dėl dėmesio abi pusės lygios – laimi idėja ir entuziazmas.
Taigi platformas trumpai drūtai pristačiau. Bet negaliu praleisti malonumo patyrinėti jas kiek įdėmiau. Šį kartą panagrinėkime Muzikos, Dizaino, Technologijų ir Maisto skyrius.
Panaršiusi muzikos skyriuje, greit pastebiu, kad dažniausiai paramos čia prašo grupės ar atlikėjai, norintys išleisti naują (neretai ir debiutinį) albumą, įrašyti naują dainą (dažnai – pirmąją), rečiau – norintys surengti koncertų turą.
Lengvai gali suprasti tuos jaunus, iš niekur atsiradusius žmones, apsėstus idėjos kurti muziką. Tokios platformos, be abejo, suteikia didelį šansą jų svajonėms išsipildyti. Bet dar įdomiau, kai aptinki žinomų (mažesniam ar didesniam klausytojų būriui) grupių. Pasirodo, naudodamosi platformomis jos tiesiog nori išsivaduoti iš leidybos įmonės gniaužtų ir leisti (kaip sako savo pristatymuose) DIY (Do it yourself, „Pasidaryk pats“ – angl.) albumus.
Kai esi menkai susipažinęs su muzikos pramone, gali atrodyti, jog tvirto leidėjų užnugario atsisakymas yra visiška nesąmonė, juolab kad jauni kūrėjai apie tokį tik ir svajoja. Ir visgi daugiau patirties turinčios grupės vis dažniau atskleidžia skausmingą priklausymo leidybos studijoms pusę. Štai, pavyzdžiui, dainininkė Amanda Palmer (gal geriau žinote jos grupę „The Dresden Dolls“?) iš „Kickstarter“ platformos prašo 100 tūkst. JAV dolerių albumui išleisti bei platinti, taip pat meninės knygos leidybai. Ji pasakoja, kad jei priklausytų leidėjui, vien išleisti albumą kainuotų dvigubai brangiau – 200 tūkst. dolerių, o rėmimas ir platinimas dar 300 tūkst. dolerių. Vokalistė reklaminiame klipe be galo džiaugiasi išsilaisvinusi iš leidėjų ir mano, kad pagaliau galės uždirbti iš savo kuriamos muzikos.
Dar aiškiau situaciją atskleidžia rokeriai „Protest the Hero“. Pasak jų, priklausydama leidybos įmonei grupė gauna avansą naujam albumui sukurti, o jį įrašiusi turi stengtis kuo geriau jį parduoti, kad leidėjas greičiau susigrąžintų į grupę investuotus pinigus ir dar užsidirbtų. Žinia, albumų pardavimas šiais laikais labai kritęs, tad grupėms kartais tenka ir savo honorarais už koncertus dalytis su leidėjais.
Matant tokią absurdišką situaciją kūrėjams kyla natūralus klausimas, kam apskritai reikia leidėjo? „Protest the Hero“ savo projekto filmuke samprotauja: „O gal būtų galima padaryti taip, kad gerbėjai galėtų finansuoti albumo kūrimą? Jie taptų tarsi virtualiais mūsų albumo akcininkais. Ar nebūtų klausytojui nuostabu žinoti tiesą, kur nueina jų pinigai, o ne naiviai tikėti, kad grupė kaip nors gauna tuos už albumą sumokėtus pinigus. Jei albumas neįmanomas be gerbėjų, jie galėtų būti tokie pat svarbūs kaip ir grupė. Gal tai muzikos ateitis?“ Skamba išties įkvepiančiai. Po tokių žodžių šimtai gerbėjų suvokia savo svarbą. Juolab kad projekto aprašyme žadama pateikti ir tikslias sąmatas, kuriose kaip tikriems akcininkams būtų atskleista, kaip naudojami jų suaukoti pinigai.
Gerbėjai – lyg akcininkai
DIY ateitimi tiki ir indie folk grupė „Bowerbirds“, neseniai gavusi 37,5 tūkst. JAV dolerių injekciją, kad galėtų miške įsirengti studiją ir ten įrašyti naująjį albumą. Beje, jų pristatomasis klipas ypač užkabina: jame gerbėjai savo mėgstamos muzikos kūrėjus gali pamatyti tokius buitiškai mielus – pievose puoduose verdančius sriubą, prie autobusiuko su ratais, kuriame sukūrė pirmą savo dainą, su plaktukais ir grąžtais rankose, stovinčius prie jau statomos svajonių įrašų studijos. Filmuką užbaigia žodžiai: „You can be a part of making the new „Bowerbirds“ album!“ („Tu gali prisidėti prie naujojo „Bowerbirds“ albumo kūrimo“ – angl.). Kaip gali atsisakyti padėti?
Vieni savo gerbėjus bando pavergti nuoširdumu ir graudindami sielas, o „Mindless Self Indulgence“ rėžia tiesiai: „If you want your „Mindless Self Indulgence“ record, you will have to pay for it, motherfuckers. IF WE DON’T REACH THIS GOAL, WE WILL NEVER RELEASE THIS NEW M$I RECORD EVER!!!“ Lietuviškai skambėtų maždaug taip: „Jei norit savo „Mindless Self Indulgence“ įrašo, turėsit sumokėti už tai, močkrušiai. JEI NEPASIEKSIM ŠITO TIKSLO, MES NIEKAD NEIŠLEISIM NAUJO M$I DISKO!!!“ Na, žinant išsišokėlišką grupės įvaizdį, toks tonas visai nestebina. O ir rezultatas nenuvylė – jie surinko daugiau kaip 220 tūkst. JAV dolerių vietoj prašytų 150 tūkst.
Čia gali rasti ir atlikėjų, kurie nepasiduoda viliojančiai perspektyvai būti laisviems nuo leidėjų, o crowdfundingo platformas pasitelkia savo nepriklausomiems sumanymams įgyvendinti. Štai „Of Montreal“ renka pinigus dokumentiniam filmui apie grupę sukurti, o buvęs „System of a Down“ vokalistas Seržas Tankianas nori įrašyti savo pirmąją klasikinę simfoniją.
Šautuvas… musėms
Šios sritys sulaukia daugiausia dėmesio ir, žinoma, daugiausia paramos. Pats populiariausias – išmanusis laikrodis „Pebble“, kuriam užbaigti prašyta 100 tūkst. JAV dolerių. Ši suma buvo surinkta vos per 2 valandas, o iš viso per visą paramos laiką sulaukė daugiau kaip 10 mln. JAV dolerių įplaukų. Išties išsižioti verčiantys masteliai. Be to, ir pats laikrodis neblogas: jį gali susieti su savo išmaniuoju telefonu, įsirašyti gausybę programėlių, leidžiančių matyti, kiek kilometrų nuvažiavai dviračiu ar ko parduotuvėje prašo nupirkti draugė. Dar išmaniųjų dalykų gerbėjai platformose gali rasti nuotraukų rėmelį, rodantį nuotraukas tiesiai iš „Instagram“, akinius, kurie filmuoja ir vaizdą siunčia tiesiai į feisbuką, ar išmanųjį dviratį. „The Good Night Lamp“ yra internetu sujungtų lempų komplektas – gali matyti, kai kur nors kitame pasaulio gale lempą užsidega tavo draugas. Smagu. O kaip jums šautuvas, skirtas šaudyti… musėms? Taip taip, būna ir tokių. Jis užtaisomas druska, nereikia jokių baterijų. Jo kūrėjas prašė 15 tūkst. dolerių, bet gavo daugiau kaip 577 tūkst., ir tai nestebina: visi juk nori pažaisti karą, kad ir su musėmis. Galim žaisti karą ir su nepatogia aplinka miegui, nes kūrėjai siūlo žavią miego kepurę, kurią vis dėlto vadina pagalve. O kur dar visokie „Apple“ gaminiams skirti dalykai, pavyzdžiui, „iPad“ klaviatūra, belaidės kolonėlės ar apsauginis dėklas išmaniajam telefonui, dėl kurio savo telefoną galėsi į valias trankyti į sieną ar mėtyti į vandenį.
Bet būtent čia, pristatant visokius žavius technikos stebuklus, susiduriama su tuo, apie ką labai neigiamai atsiliepia platformų kūrėjai, – prekių pirkimu, o ne rėmimu iš idėjos. Vis dėlto sunku atsispirti žmogiškajam veiksniui, nes projektui skirdamas 50 dolerių už paramą gauni produktą, kuris, pasak kūrėjų, vėliau kainuos 90 dolerių.
Pagerbs išradėją
Šiose platformose yra ir nekomercinių projektų, tokių kaip Nicolo Teslos muziejaus įkūrimas. Atsiranda vis daugiau manančių, kad būtent jis yra elektros išradėjas. Taip taip, mokykloje mokė, kad tai Thomas Edisonas, bet, deja, tiesa tokia, kad jis tik sujungė bei patobulino kitų išradėjų idėjas, sukūrė elektros lemputę ir sugalvojo, kaip tai parduoti. Jaunystėje N.Tesla dirbo Th.Edisonui, tačiau patobulinęs kažkokius elektros generatorius taip ir negavo žadėtų 1 mln. dolerių. Taigi kažkas nusprendė mūsų laikų didvyriui N.Teslai sugrąžinti šlovę. Beje, būtent šis projektas platformoje „Indiegogo“ surinko didžiausią sumą iš visų jame esančių – daugiau kaip 1,37 mln. dolerių.
Jeigu užeisite į Maisto skyrių, pamatysite, kad čia vyrauja kava ir prietaisai jai apdirbti, rankų darbo saldumynai, šokoladai, džemai, sūriai. Kai kurie projektai skirti grynai tam tikrai teritorijai – pavyzdžiui, autobusiukas, pristatantis šviežius vaisius ir daržoves Bostone. Suprantama, kad tokį projektą remia būtent šio miesto gyventojai. Taip pat pristatomi tokie projektai kaip naujo turgaus pastatymas, alaus ar kitų alkoholinių gėrimų gamyklėlių įkūrimas. Dar čia yra įmantrių išradimų. Ar norėtumėte prieskonių vazonėlio ir akvariumo hibrido? O gal prietaiso, leidžiančio įsirengti mažą darželį tiesiog namie ant palangės? Kaip sako šių daiktų kūrėjai, jų tikslas – įkvėpti kuo daugiau žmonių patiems auginti maistą.
(Dar ne) pabaiga
Šį kartą tiek įdomybių. O balandį idėjų išalkusių lauks menas, mada (ar kas nors panašaus), šokiai, filmai, fotografija ir leidyba, komiksai bei žaidimai. Ir, žinoma, pirmieji lietuvių žingsniai crowdfunding pasaulyje.
Rašė: Deimantė Tamutytė