„Despotin Fam“ – kas jie? Kaip per kelerius metus jiems pavyko repu sudominti itin margą auditoriją? Apie „Despotin Fam“ veiklą ir koncepciją „370“ kalbėjosi su vienu grupės narių Vaiperiu.
Prieš 10 metų susipažinę du jauni rimuotojai, Šmėkla ir Vaiperis, sujungę jėgas sukūrė debiutinį albumą. „Iš kitos ekrano pusės“ (2004 m.) tapo kultinis tarp Lietuvos hiphopo mėgėjų.
Vėliau keitėsi grupės skambesys, prisijungė naujų narių. Projektas gavo naują pavadinimą – „Despotin Fam“. 2010 m. vasarą pasirodė albumas „Odisėja 49“, jis sulaukė įvairesnių gerbėjų dėmesio. Netrukus keli „despotai“ išvyko gyventi į užsienį. Dabar grupė susirenka koncertuoti tik porąkart per metus, tačiau susidomėjimas ja tik didėja. Vasarą, kartu su „The Big Bang Band“ sudrebinę festivalius „Tamsta Muzika“ ir „Satta Outside“, „despotai“ pateisino savo vardą – tūkstantinės minios tarsi palieptos šoko ir kartojo tekstus. Šiuo metu grupė dirba prie naujų kūrinių.
Grupėje „Despotin Fam“ yra keturi repuojantys asmenys: Šmėkla, Vaiperis (kuris kartu su Serumu kuria muziką), Liežuvis ir Andrewla. Su grupe nuolat koncertuoja didžėjus Justas Fresh. Šiemet specialiai pasirodymams koncertuose buvo suburta muzikantų komanda „The Big Bang Band“. Taigi, scenoje pasirodo jau nebe duetas, o šešiolikos žmonių komanda.
– Kuo ypatingas „Despotin Fam“ skambesys?
– Sunku pasakyti. Manau, tai vis tiek yra repas. Tačiau mes labai plačiai žiūrime į muzikinį „užpildymą“. Bent jau tuo metu, kai įrašėme albumą, negalvojome, tai skambės kaip repas, ar – ne.
Visa tai, nuo ko pradėjome, buvo gryniausi repo pavyzdžiai. Per 10 metų spėjome atrasti kitokių dalykų, kurie įsėdo į muziką. Negali to atimti, perlipti per save darydamas ką nors, ko nejauti. Negali daryti to, ko galbūt kas nors iš tavęs tikisi.
– Kaip žmonės priėmė „Odisėją 49“?
– Buvo tokių, kurie tikėjosi, kad mūsų skambesys nepasikeis. Daug kas nusivylė. Net iki dabar sulaukiu komentarų, kad „jūs sugedot, pasikeitėt į kažkokį mainstreamą“. Norėjosi padaryti skoningai ir gerai pateiktą projektą su įvairių žanrų prieskoniais, kuris būtų skirtas platesnei auditorijai. Norėjau, kad jis būtų priimtinas ir įsimintinas.
Daugelis žmonių atranda dainas, kurios juos įkvepia arba palaiko tam tikrais gyvenimo atvejais. Visas albumas pilnas citatų. Manau, kad tikslas pasiektas.
– Ko siekėte šiuo albumu?
– Mūsų siekis buvo parodyti tam tikras vertybes žmonėms, kurie galbūt išvis nepripažįsta repo kaip saviraiškos priemonės. Pripažinkime, daugumai žmonių tai atrodo juokinga kultūra. Yra tam tikri, bet visiškai teisingi stereotipai. Jie negimė šiaip. Nesijaučiu jaukiai, kai mane priskiria tam stereotipui, nes aš taip nesijaučiu ir pasaulį suvokiu visiškai kitaip. Todėl ir mūsų muzika pasuko kita linkme, nes mes siekiame būti atviri pasauliui. Mūsų albumas ir skambesys yra būtent apie tai – apie atvirumą ir savianalizę, o ne buvimą bandoje.
Visi kūriniai kilo iš noro ir malonumo kurti. Visos idėjos kilo kaip idėjos, o ne kaip planas užkariauti kieno nors širdį. Visai kas kita – bendras skambesys, melodingumas. Visiškai nebandėme prisitaikyti. Mūsų tikslas buvo ne pasiekti daugiau žmonių ir kurti popmuziką, bet pasiekti tuos, kurie vertina gerą muziką, bet nuvertina hiphopą.
– Kokie yra „Despotin Fam“ klausytojai?
– Man norėtųsi juos vadinti tiesiog šeimos nariais. Jeigu jiems patinka mūsų muzika, ją siūlo draugams ir bando įsigilinti, jie yra šeimos nariai, pripažįstantys tas pačias gyvenimo vertybes. Manau, mūsų klausytojai yra jauni, ambicingi ir atviri pasauliui žmonės.
Pirmas albumas buvo paremtas klasikiniu repu. Suprantama, kad klausytojų buvo daug mažiau. Mūsų pasaulis smarkiai išsiplėtė. Jeigu aplink save buriame bendraminčius, natūralu, kad jie turi savitą veidą. Ir tai nebūtinai turi būti reperiai.
– Kaip atsirado „The Big Bang Band“?
– Idėja kilo „Messiah Goes Mad“ grupės būgnininkui Jonui. Jis subūrė grupę žmonių, su jais perkūrė mūsų kūrinių aranžuotes. Aš prisidėjau tik per repeticijas, kartu galvodamas, kaip viską pateikti.
Jausmas koncertuojant su šia didele kompanija yra visiškai kitoks, nei pasirodant su didžėjumi. Nuo tada, kai išleidom albumą, iki šių koncertų praėjo metai. Per tą laiką žmonės galėjo susipažinti su kūryba. Manau, todėl tiek žmonių ir susirinko į koncertus festivaliuose. Grįžtamasis ryšys yra daug daugiau negu albumo pardavimas.
– Nuolat groji Vilniuje, išvyksti groti į kitas šalis. Kaip vertini Vilniaus miesto muzikos kultūrą, palyginti su kitų miestų kultūra?
– Pacituosiu Vidį: Vilnių būtų galima drąsiai padaryti alternatyviąja šiaurės Ibisa, skirta rimtai elektroninei muzikai. Čia yra susiklosčiusi tikrai gera terpė atsiskleisti elektroninės muzikos kūrėjams, muzikantams, prodiuseriams ir didžėjams. Manau, ne vienas užsienietis atvažiavęs čia nustemba, kai randa tokį įdomų ir didelį muzikos pasirinkimą. Turėtume pasistengti, kad Vilnius kada nors taptų geros muzikos sostine. Visi šansai tam yra, tik per mažai pinigų sklaidai pasaulyje.
Manau, lietuviškos muzikos veidas po kurio laiko labai pasikeis. Yra masė žmonių, kuriems nepatinka įprasti būdai linksmintis ir įprasti muzikiniai reiškiniai Lietuvoje. Jie renkasi ir ieško alternatyvų. Manau, kuo toliau, tuo labiau kritinės masės daugės.
Vilnių būtų galima drąsiai padaryti alternatyviąja šiaurės Ibisa, skirta rimtai elektroninei muzikai.
– Jūsų grupė M.A.M.A. apdovanojimuose buvo nominuota geriausio hiphopo atlikėjo ar grupės kategorijoje. „Facebooke“ Šmėkla jau spėjo pasipiktinti tuo, kad „Despotin Fam“ yra įtraukti į šiuos apdovanojimus. Kaip vertinate faktą, kad patekote tarp nominantų?
– Iš esmės, pritariu Pauliui (Šmėklai) dėl visos tos „grietinėlės“. Tačiau tai, kad kitokios grupės pradeda po truputį eiti į „teliką“, jau šį tą reiškia. Galbūt atšilimą. Būčiau labai nustebęs, jei mūsų nebūtų tarp nominantų. Vis dėlto nuojauta kužda, kad kritiškai šiuos apdovanojimus vertinantys interneto komentatoriai yra teisūs.
Rašė: Kęstas Nevera
Fotografavo: Elijus Kniežauskas