„Gaila, kad nebuvau prieš veidrodį surepetavusi, kaip pozuoti ant raudonojo kilimo“,– nė kiek nejuokauja aktorė Gabrielė Malinauskaitė, kuri neseniai grįžo iš Madrido, kur sausio 20 d. vyko ispanų kino bendrovės „Alta Classics“ naujausio filmo „Silencio en la nieve“ („Tyla ant sniego“) premjera. Per renginį garsiai skambėjo ne tik Ispanijos kino dievukų vardai, bet ir Lietuvos pavadinimas bei neištariama Gabrielės pavardė.
Lietuviškai rusiška žiema
Filmo kūrybinė grupė Lietuvos žiemos fone dar praėjusiais metais filmavo istorinį karinį trilerį. O kur kitur, jeigu ne mūsų šalyje ieškoti geltonkasės aktorės vienam pagrindinių moters vaidmenų? Gabrielei reikėjo per atranką kaip nors nustebinti filmo režisierių Gerardo Herrero. „Mokykloje per rusų kalbos pamokas mokėmės daug eilėraščių ir dainų. Ispanai ieškojo aktorės, kuri galėtų suvaidinti rusaitę. Kadangi rusiškai ekspromtu nelabai būčiau pakalbėjusi, pamaniau, kad geriau padainuosiu. Per atranką sudainavau rusišką lopšinę, ir po kelių dienų pradžiugino skambutis – mane pakvietė vaidinti“, – priešistorę dėsto Gabrielė. O kas įdomiausia, režisierius nusprendė lietuvės rusiškai atliekamą lopšinę įtraukti ir į filmą. „Spėju, kad pats nesuprato nė vieno žodžio“, – juokiasi mergina.
Ir nors režisierius G.Herrero sykį jau yra apdovanotas „Oskaru“ (2010 m. apdovanojimą gavo už geriausią prodiuserio darbą), autoritarinis režimas filmavimo aikštelėje nebuvo įvestas. „Režisierius su visa kūrybine grupe tarėsi dėl daugelio scenų, leido aktoriams improvizuoti. Buvo padaryta daug skirtingų (ir iš visų pusių) vienos scenos kadrų, kad būtų galima išsirinkti geriausius“, – filmavimo užkulisius atskleidžia lietuvė aktorė.
Visą filmą nuo pradžių iki galo Gabrielė pamatė tik premjeros vakarą, tad net nežinojo ko tikėtis. Ir rezultatas nenuvylė: ir lietuviškai rusiška žiema nufilmuota labai gražiai, ir aktoriai savo darbą gerai atliko. „Po premjeros, dar būdama Ispanijoje, girdėjau komentarų dėl gero operatoriaus darbo. Be to, visi liaupsino Ispanijos žvaigždes, kurios atliko pagrindinius vaidmenis šiame filme“, – įspūdžiais iš premjeros dalijasi Gabrielė.
Susidraugavo su ispanų aktoriais
Daugiausia dėmesio teko pagrindinio vyro vaidmens atlikėjui Juanui Diego Botto, kuris šiuo metu yra visų Ispanijos merginų numylėtinis. „Po premjeros merginos stovėjo eilėje, kad galėtų su juo nusifotografuoti“, – juokiasi lietuvė, kuriai teko su šiuo aktoriumi vaidinti net keliose intymiose scenose. Vienoje jų lietuvė ir ispanas filmavosi praėjus vos 15 minučių nuo pažinties.
Gabrielė jaudintis dėl intymių siužetinės linijos vingių pradėjo vos perskaičiusi scenarijų. „Pakalbėjusi su režisieriumi supratau, kad ši scena bus nufilmuota gražiai, todėl sutikau“, – dabar jau su šypsena neįprastą patirtį prisimena Gabrielė.
Kiti du Ispanijos aktoriai Carmelo Gómezas ir Jordi Aguilaras, su kuriais teko kartu filmuotis, taip pat gerai žinomi savo šalyje. „Su šia kompanija ypač susidraugavome filmuodamiesi Alikantėje. Jie norėjo parodyti savo šalies svetingumą, tad buvau vaišinama įmantriausiais patiekalais ir visur vežiojama“, – apie atostogas primenantį darbą Ispanijoje pasakoja Gabrielė.
Iki šiol puikius santykius ji palaiko su J.Aguilaru, kuris žada atvykti ir į kovo mėnesį numatytą filmo premjerą Lietuvoje. „Ispanams labai patiko Lietuva, jie puikiai prisimena Vilnių ir su į premjerą susirinkusiais gerbėjais maloniai dalijosi įspūdžiais iš mūsų šalies“, – didžiuojasi Gabrielė.
Lietuvė aktorė pasidžiaugė, kad prieš kelias savaites viešėdama Madride ji pažiūrėjo ne tik filmo premjerą, bet ir spektaklį „Elling“, kuriame vaidina bičiuliu tapęs C.Gómezas.
Mokėsi iš vyresnių
Gabrielė ir pati savo ateitį labiau sieja su teatro scena, nes lietuviško kino kuriama nedaug: „Žinoma, filmuotis kine, ypač tarptautiniuose projektuose išties įdomu. Apie kiną pasvajoju, bet daug nesitikiu – juk Lietuvos kino pramonė vis dar apmirusi.“
O kol kas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aktorinio meistriškumo studijas baigusi aktorė susitelkusi į vaidmenis teatre, konkrečiau – į savo pirmąjį vaidmenį Nacionaliniame dramos teatre. Jono Vaitkaus režisuotame spektaklyje „Visuomenės priešas“ pasikeisdama su kolege ji vaidina pagrindinio herojaus dukrą Petrą.
„Vaidinti šiame spektaklyje mus, jaunus aktorius, pakvietė kurso vadovas J.Vaitkus. Dirbome visą vasarą. Tai neįkainojama patirtis, kai į vieną sceną lipame su vyresniais aktoriais. Lieka tik įtempus ausis klausytis tiek jų, tiek režisieriaus pastabų ir viską dėtis į galvą“, – apie pirmas, kiek nedrąsias repeticijas pasakoja jaunosios kartos aktorė.
„Nuo tos dienos, kai nusprendžiau stoti į J.Vaitkaus renkamą aktorių kursą, žinojau, kad tai didelis autoritetas ir geras mokytojas“, – prisimena Gabrielė. Tačiau, pasak jos, profesoriaus kurse nėra vietos tiems, kurie aktoriaus profesiją romantizuoja. „Labai džiaugiuosi galimybe dirbti su J.Vaitkumi. Jis tapo ne tik mūsų mokytoju, bet ir tikru kurso vadovu, todėl tariamės su juo dėl kiekvieno projekto, į kurį esame kviečiami.“
Aktorė neslepia, kad per tuos ketverius metus akademijoje teko nemažai paaukoti: „Susirinkdavome nuo ankstyvo ryto ir repetuodavome iki vėlaus vakaro, kol išvarydavo griežtas budėtojas. Nebuvo nei savaitgalių, nei laisvadienių.“
Susibūrė į trupę
Nenuostabu, kad su kurso draugais praleidę tiek laiko jie tapo draugais ir susibūrė į trupę. „Grupė 36″ – tai mūsų auditorijos akademijoje numeris, – aiškina Gabrielė. – Ketiname ir toliau kartu dirbti, kurti, vaidinti.“
Kodėl Gabrielės nematome televizijos serialuose ir šokių ar dainų projektuose? „Rolandas Skaisgirys (serialus kuriančios „Videometros“ vadovas – red. past.) nekviečia“, – juokiasi Gabrielė, tačiau į televiziją nespjauna. Mergina filmavosi laidoje „Naujienošana“, kurią kuria Algis Ramanauskas ir Justas Mamontovas. „Tai buvo savęs išbandymas ir nekasdienis projektas net ir mūsų televizijos ekranuose. Prajuokinti žmones kartais sunkiau nei pravirkdyti“ – seną tiesą pripažįsta mergina.
Paklausta apie jai svarbiausią vaidmenį, aktorė prisimena didžiausią praėjusių metų iššūkį – su kolegomis aktoriais pastatytą spektaklį „Geismas“ pagal Sarah Kane pjesę: „Baigėme studijas ir supratome, kad jei niekas nekviečia vaidinti, patys susikursime vaidmenis. Turėjome gerą medžiagą, kurios pagrindu labai norėjome pastatyti savo spektaklį.“
Perėję Menų spaustuvės projekto „Atvira erdvė“, skirto jauniesiems menininkams, atranką aktoriai ėmėsi darbo: „Parduota vasara – tik taip galima pavadinti praėjusią vasarą, kai teko aukoti atostogas ir visą laiką skirti repeticijoms.“
Aktorių kompanija (kartu vaidina Adelė Teresiūtė, Martynas Vaidotas, Dovydas Stončius) bandė derinti pramogas su darbu – repetavo Dovydo gimtinėje Klaipėdoje. Nors repeticijos pajūryje skamba neįtikimai, Gabrielė patikina, kad išties važiavo dirbti, o ne prie jūros pagulėti. Šiame spektaklyje jie patys ne tik vaidino, bet ir režisavo jį, kartu kūrė muziką, derino kostiumus ir scenografiją. Taigi, „Geismas“ tapo patiems autoriams labai svarbiu kūriniu. „Neturėdami režisieriaus, patys turėjome suderinti keturias, dažnai labai skirtingas nuomones dėl kiekvienos tekstinės ar judesio detalės scenoje. Juk iki šiol buvome įpratę, kad galutinį žodį taria režisierius, o šįkart jautėme didelę atsakomybę tiek sau, tiek žmonėms, patikėjusiems mūsų projektu“, – pasakoja pašnekovė.
Išbandę daug įvairių būsimo spektaklio versijų, aktoriai sakosi padarę viską, kad premjera būtų sėkminga, o dabar atliktą darbą lieka vertinti tik žiūrovams.
Neabejinga muzikai
Vaidyba Gabrielei – darbas, o muzika dabar jai – tik hobis: „Anksčiau daugiau dėmesio skyriau muzikai. Su ja ketinau susieti ateitį dar tada, kai dainavau „Tele bim-bam“. Tačiau dabar vis mažiau laiko lieka vien dainuoti. Kūryba liko tik malonus užsiėmimas.“
Dainų tekstai ir melodijos gula į stalčių ir galbūt ateis ta diena, kai ji vėl rengs koncertus. „Yra tekę dainuoti ir pankroką, ir „Dainų dainelėje“ dalyvauti. Šiuo metu, kai yra laiko, susiburiame su grupe „Atsitiko“ arba kuriu naujas dainas, kurias, tikiuosi, kada nors išgirs ne tik kambario draugės ir kaimynai“, – šypsosi muzikai neabejinga aktorė.
Praėjusiais metais netikėta žinia pačiai Gabrielei tapo tai, kad būtent jai buvo skirta vardinė Vytauto Kernagio stipendija. „Malonu, nes labai gerbiau šį menininką“, – netuščiažodžiauja mergina.
Gabrielė visada į komplimentus reaguoja santūriai: „Dar nesijaučiu turinti kuo pasigirti.“ Merginai maloniau, kai už ją kalba jos darbai.
„Stengiuosi kiekvieną darbą atlikti maksimaliai gerai, atiduodu visą save darbui ir imuosi kuo įvairesnių projektų, kad iš kiekvieno jų ką nors nauja išmokčiau“, – tokius tikslus sau kelia ji.
Tad vos nužengusi nuo raudonojo kilimo ir grįžusi į Lietuvą Gabrielė vėl ėmėsi kasdienių darbų. „Šiuo metu pradėjome ruoštis naujai režisieriaus Agniaus Jankevičiaus premjerai Nacionaliniame dramos teatre, be to, su kurso draugais vyksime į gastroles su spektakliu „Teateina visi pas mane“, – apie darbus nesustodama gali kalbėti Gabrielė.
Rašė: Agnė Tuskevičiūtė