Kažkada kažkas neatsargiai ir ilgam sugadino visas mano būsimas atostogas garsiai samprotaudamas, kad kino festivaliai, kaip netradicinė poilsio forma, galėtų būti įtraukti į kelionių agentūrų pasiūlymus. Nuo tada tikrų atostogų išvykusi nebuvau. Naujausias sąraše – neseniai praūžęs 69-asis Venecijos tarptautinis filmų festivalis.
Apie festivalį kaip atostogų paketą
Tarkime, Venecijos tarptautinis filmų festivalis būtų reklamuojamas lyg atostogos Antalijoje. Pasiūlymas (,,all inclusive“) tikriausiai skambėtų taip: tvarkaraštyje – filmų žiūrėjimas, nesveikas, bet skanus maistas (dažniausiai – prancūziški rageliai ir espresas), o sutemus – itališkasis oranžinis „Spritz“ bei vakarėlių (jei aktualu – ir žvaigždžių) medžioklė. Lieka įkvėpti, iškvėpti ir pasinerti į visiškai kitokį gyvenimo ritmą. Bent savaitei.
Venecijos filmų miestelis vietomis šiek tiek priminė universitetą. Tarsi studentai prieš egzaminą kinomanai ir filmų pramonės profesionalai analizavo festivalio programą, kažką braukė užrašuose ir diskutavo po medžiais įrengtame bufete. Tačiau tai – tik viena festivalio miestelio pusė. Apėjus pirmą apžvalginį ratą paaiškėja, kad vos už kampo galima susidurti su keistai inkščiančia minia, atkakliai į kažką tiesiančia mobiliuosius telefonus su kameromis arba senoviškai – pieštuką ir užrašus. Tas kažkas – Pierce’as Brosnanas, atvykęs pristatyti naujausio savo filmo ,,Reikia tik meilės“ (,,All You Need is Love“). Toliau vis didesnė minia, prie kino salių besirikiuojantys festivalio svečiai, pirmą kartą festivalyje vykusi kino mugė ir, žinoma, raudonas kilimas. Vieną paskutinių vakarų įspūdžiais ilgai dalijomės su „Associated Press“ operatoriumi X. Jis vykstant festivaliui sakė nematęs nė vieno filmo, tačiau nufilmavęs visas festivalį aplankiusias žvaigždes nuo Roberto Redfordo, pristačiusio filmą „Tavo draugija“ (,,The Company You Keep“), iki Selenos Gomez. Bet kas ta Selena? Pradžioje nei aš, nei operatorius to nežinojome. Iš proto besikraustanti minia privertė pasidomėti: Selena – dainininko Justino Bieberio mergina ir juostos ,,Atostogautojai“ (,,Spring Breakers“) žvaigždė.
Apie festivalį kaip reginį
Naujasis Venecijos tarptautinio filmų festivalio vadovas Alberto Barbera (trejus metus vadovavęs aštuntajame dešimtmetyje) renginį lygino su sena ledi, kuriai reikia „pasipudruoti nosytę“. A.Barbera žadėjo mažiau blizgučių, daugiau prasmės ir dėmesio naujiems talentams. Atrodo, kad pažadą tesėjo, nors, palyginti su praėjusiais metais, festivalio programa ir sutrumpėjo. Įžymybių 69-ojo Venecijos tarptautinio filmų festivalio svečių ir komisijos sąraše buvo visas pulkas – nuo jau minėto aktoriaus P.Brosnano, režisierių R.Redfordo, Spike’o Lee, aktorių Willemo Dafoe ir Salmos Hayek, menininkės Marinos Abramović bei modelio Laetitios Castos, iki japonų mafijos dramų meistro Takeshi Kitano. Filmai, kurių labiausiai laukė kino kritikai ir kinomanai, – Terrence’o Malicko ,,Į Stebuklą“ (,,To The Wonder“), Izraelio režisierės Ramos Burshtein „Užpildyk Tuštumą“ („Fill the Void“), Paulo Thomo Andersono „Meistras“ („The Master“), Pietų Korėjos autorinio kino guru Kim Ki-duko ,,Pieta“, Takeshi Kitano yakuza dramos ,,Užribis“ (,,Outrage Beyond“), austrų režisieriaus Ulricho Seidlo religinės dramos ,,Rojus: tikėjimas“ (,,Paradise: Faith“) ir kiti. Vienos juostos nustebino, kitos, pavyzdžiui, naujausias T.Malicko filmas, – nuvylė. Atvykusius į šio režisieriaus, pernykščio Kanų festivalio laureato, filmą net apsaugos darbuotojai perspėjo: kritikų atsiliepimai – labai blogi.
Apie laimingus ir nelaimingus nesusipratimus
Pagrindiniu festivalio prizu žiuri nusprendė apdovanoti Korėjos režisieriaus Kim Ki-duko filmą ,,Pieta“. Drama pasakoja apie žiaurų vienišių, skolų išmušinėtoją, prie kurio durų vieną dieną pasirodo prieš metų metus dingusi motina. Sklinda kalbos, kad festivalio žiuri, vadovaujamas amerikiečių režisieriaus Michaelo Manno, ,,Auksinį liūtą“ turėjo įteikti P.Th.Andersono režisuotam filmui ,,Meistras“. Tačiau scientologijos kilmės pasakojimu paremta drama tebuvo įvertinta apdovanojimais už geriausią režisūrą bei vaidybą. Neva todėl, kad pagal festivalio taisykles vienas filmas negali pelnyti daugiau nei dviejų pagrindinių prizų. Bet P.Th.Andersonas dėl nepelnyto festivalio prizo ašarų neliejo: ,,Džiaugiuosi bet kuo, ką jie man duoda.“ Nesusipratimai ir paskutinės minutės pokyčiai žiuri priimant sprendimus Venecijos tarptautinio filmų festivalio istorijoje nėra naujas reiškinys. 2010-aisiais žiuri prezidentas Quentinas Tarantino buvo kritikuojamas už tai, kad daugumą festivalio prizų skyrė pažįstamiems režisieriams, tarp jų ir buvusiai merginai – Sofiai Coppolai. Panaši istorija nuskambėjo ir 2008-aisiais, kai dėl taisyklių žiuri ,,Auksiniu liūtu“ negalėjo apdovanoti Darreno Aronofsky ,,Imtynininko“ (,,The Wrestler“) ir kartu – pagrindinio filmo aktoriaus Mickey Rourke’o.
Rašė: Simona Žemaitytė
Nuotraukos: Simonos Žemaitytės