Penki kursiokai (VDA grafikos katedros trečiakursiai) nusprendė prisistatyti neakademinei visuomenei surengdami šią parodą, kurioje skirtingais požiūriais į grafiką kalba apie tai, kas juos šiuo metu domina.
Miglė Pužaitė pateikia keletą darbų, atliktų monotipijos technika. Šie darbai atsirado kaip eksperimentas, kuris dar tęsiasi bandant tyrinėti formas, šešėlius. Darbuose vaizduojamos paskendusios, kartais pasineriančios į fono tamsumą figūros palieka vietos savai interpretacijai.
Gabijos Šerelytės „Koliažas nr. 1“ – tai bandymas apjungti įvairias medžiagas į vieną visumą. Naudojamos lipnios juostos, šilkografija, kartonas, markeriai suteikia kontrasto tarp rėmo ir pačio darbo.
Vladimirą Trachovą dažniausiai „veža“ ir nervina tai, ką mato ir jaučia aplink, o ypač žmonės. Jį džiugina, jeigu pavyksta dažais ar kita priemone sukurti plokštumoje kažką panašaus į tai, ką mato.
Milda ir Lina turi nedidelį pareiškimą tradiciniam grafiniam piešiniui, kurdamos tokiomis priemonėmis, (dažniausiai nurašomomomis ir nuvertinamomis) kaip markeriai ir flomasteriai. Įdomu tai, kad markeriai po kiek laiko išgaruos, išlįs giluminiai sluoksniai, pasikeis spalvos. Jų piešiniai dekoratyvūs, lyg iliustracijos, pateikiamos kaip paveikslai.
Milda Urbšytė mėgaujasi popieriaus tekstūra ir kuria vaizdą, kuris turi pretenzijų pavirsti svarbiu ir žiūrovui; svarsto apie piešinio laikinumą ir aktualumą. Piešia funk’ą iš galvos.
Lina Itagaki piešdama apie idėją daug negalvoja, jai įdomiau spontaniškas piešinio atsiradimas. Viskas dažniausiai prasideda nuo perskaitytos ar išgirstos frazės, ją užrašius, pradeda augti piešinys, kurio pradžioje ji visiškai nenutuokia, koks bus rezultatas. Tai lyg kasdieninių potyrių ir minčių koliažas, susikūręs po truputį, todėl galutinį rezultatą galima skaityti ne kaip vientisą mintį, o kaip istoriją.
Paroda atidaroma šiandien, lapkričio 19 d., 17 val. VDA galerijoje, Pilies g. 44/2)