Prieš 47 metus mirė britų rašytojas ir dramaturgas Williamas Somersetas Maughamas. Jis Heidelbergo universitete studijavo literatūrą ir filosofiją, vėliau studjavo mediciną. Ją tebestudijuodamas, 1897-aisiais parašė savo pirmąjį romaną „Liza iš Lambeto“ (Liza of Lambeth’s). Romanas buvo žaibiškai išparduotas, o autorius metė mediciną ir atsidėjo vien rašymui. Pirmojo Pasaulinio karo metu tarnavo „Raudonajame kryžiuje“, vėliau dirbo britų žvalgyboje. Moemas mirė Nicoje, jo pelenai išbarstyti Kenterberyje.
Prieš 84 metus Čikagoje gimė vizionierius, ekscentrikas, mokslinės fantastikos genijus, akosminis panenteistas Philipas K. Dickas. Pagrindinė jo kūrinių tema – šios ir apskritai tikrovės kvestionavimas, alternatyvios tikrovės ir pasauliai, autoritarinės valstybės ir monopolinės korporacijos. Įkvėpimo Philipas dažnai semdavosi iš jį kamavusios paranojos, šizofrenijos, narkotinių haliucinacijų (dažnai rašydavo degindamas save amfetaminais) ir transcendentinių potyrių.
„Aš noriu rašyti apie žmones, kuriuos myliu, ir apgyvendinti juos išgalvotame pasaulyje, nuaustame mano proto, o ne tikrajame pasaulyje, nes tikrasis pasaulis neatitinka mano reikalavimų. Savo kūriniuose aš kvestionuoju Visatą, garsiai klausiu, ar ji tikra, ar mes visi esame tikri“, – apie savo kūrybą sako autorius. Daugelis jo kūrinių ekranizuota: „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ (Blade runner), „Viską prisiminti“ (Total Recall), „Neįžvelgiamas pasaulis“ (A Scanner Darkly) ir taip toliau. Lietuviškai jo išversta, deja, visai nedaug: „Ubikas“, „Ar androidai sapnuoja elektrines avis“ ir „Žmogus aukštoje pilyje“.
Prieš 237 metus Stiventono miestelyje, Hampšyro grafystėje gimė viena garsiausių ir iki šiol viena labiausiai skaitomų anglų rašytojų Jane Austen. Ji buvo viena jauniausių šeimoje, turėjo šešis brolius ir vieną seserį. Artimiausiai jai buvo
brolis Henry, nevykęs bankininkas, vėliau tapęs jos literatūriniu agentu ir sesuo Cassandra – artimiausia bičiulė ir patikėtinė. Jane rašyti pradėjo anksti, manoma, kad nuo trylikos, rašė eilėraščius, pjeses, apsakymus, vėliau pati įrišo 29 savo ankstyvuosius kūrinius į tris sqsiuvinius. Literatūrinės šlovės romanai Jane neatnešė, nes buvo skelbiami ne jos vardu, o iš tikrųjų garsia figūra ji tapo tik 20 amžiuje (nors ir 19 amžiuje turėjo ištikimų gerbėjų būrį).
Tokia proga, tokiu bjauriu oru ir dar sekmadienį, turbūt nieko geriau ir nesugalvosi, negu atsiversti Jane Austin tomelį.
Prieš 95 metus Mainhede, Somerseto grafystėje Anglijoje gimė žmogus, kuriam šovė į galvą palydovinių komunikacijos sistemų idėja, asmuo, išpranašavęs kosminių keltų ir itin greitų kompiuterių atsiradimą – seras Arthuras C. Clarke’as, mokslinės fantastikos klasikas, „2001 metų kosminės odisėjos“ autorius.
Antrojo pasaulinio karo metu rašytojas tarnavo Karališkosiose oro pajėgose radarų instruktoriumi ir techniku. Jis yra gavęs UNESCO apdovanojimą už mokslo populiarinimą, o 1994-aisiais nominuotas Nobelio taikos premijai.
1956-aisiais Clarke’as persikėlė į Šri Lanką, kur ir gyveno iki savo mirties. Pirmasis jo apsakymas buvi išspausdintas 1946-aisiais.Nuotraukoje – Arthuras Clarke’as ir Stanley Kubrickas „2001 metų kosminės odisėjos“ filmavimo metu.