Prieš 102 metus Paryžiuje dvidešimt vienerių metų prostitutė Camille Gabrielle pagimdė tokį Jeaną Genet. Ir septynerių mėnesių paliko. Jeanas buvo įsivaikintas, jo įtėviai persikėlė į provinciją. Jeanas buvo geras mokinys ir dainavo bažnyčios chore, bet taip pat mėgo vagiliauti ir vis taikydavosi pabėgti iš namų. Vėliau jį įvaikino kita pora – jo naujoji įmotė netrukus ėmė skųstis, kad Jeanas kažkur valkiojasi naktimis ir, negana to, pasidažęs. Būdamas penkiolikos, jis pirmąkart papuola į koloniją už vagystes. Devyniolikos įstoja į armiją ir atsiduria Sirijoje. Dvidešimt trejų leidžiasi klajoti po Europą, versdamasis prostitucija, vagystėmis ir elgetavimu. Pirmąją savo knygą „Gėlių Dievo motina“ Jeanas pradėjo rašyti 1942-aisiais kalėjime, į kurį sėdo už bandymą knygyne nugvelbti Marcelio Prousto knygą. 1943-aisiais knyga byvo išleista kukliu 350 egzempliorių tiražu ir padedant Jeanui Cocteau.
Lietuviškai pirmoji Jeano Genet knyga pasirodė tik 1997-aisiais. „Vagies dienoraštį“ vertė Galina Baužytė-Čepinskienė. 2011 metais „kitos knygos“ lietuviškai išleido „Gėlių Dievo motiną“ (vertė Dainius Gintalas).