Prieš 20 metų mirė japonų Kafka ir Beketas – rašytojas ir dramaturgas Kōbō Abe (tikrasis vardas – Kimifusa Abe). Jis gimė Tokijuje, bet vaikystę praleido Mandžiūrijoje, kur tėvas dirbo medicinos mokykloje. Vaikystėje Abe domisi matematika ir kolekcionuoja vabzdžius. Jis jautėsi nutolęs nuo Japonijos ir jos tuometinio kultūrinio gyvenimo (galbūt tai ir išėjo jam į naudą), skaitė Heideggerį, Jaspersą ir Nietzschę.
1943-aisiais Abe grįžta į Tokijų ir įstoja į medicinos fakulteta, bet prasimoko ten tik metus ir grįžta į Mandžiūriją. Nuo tarnybos armijoje buvo atleistas dėl bėdų su plaučiais. Gydytoju Abe būti nenori, bet 1948-aisiais baigia universitetą. Tiesa, gydytoju jis nepradirbo nė dienas, užsiėmė literatūra.
Jis tampa avangardinės menininkų grupės „Yoru no Kai“ (Nakties grupė) nariu. Jų avangardizmas buvo paprastas – siurrealistinių rašymo technikų ir marksizmo mišinys. Abe buvo ir japonų komunistų partijos narys, tiesa, vėliau buvo iš jos išmestas dėl protestų prieš sovietų invaziją į Vengriją.
1947-aisiais Abe savo lėšomis išleido poezijos knygelę, bet tikrasis jo rašytojo kelias prasidėjo nuo 1948-aisiais pasirodžiusio romano apie opijaus narkomaną.
Išgarsėja Abe 1951-aisiais, pasirodžius romanui „Siena. Karmos S. nusikaltimas“. Už ją jis pelnė aukščiausią Japonijos literatūrinį apdovnojimą – Akutagavos premiją.
Kōbō Abe reputaciją sutvirtina romanas „Ketvirtasis ledynmetis“ (1958) – fantastikos, detektyvo ir Vakarų Europos intelektualiojo romano mišinys. 1962-aisiais pasirodo „Moteris smėlynuose“, 1964-aisiais – „Svetimas veidas“.
Kobo Abe buvo ne tik prozininkas, jis puikiai išmanė klasikinę muziką, kalbotyrą, buvo geras fotografas.
Japonijoje Abe laikomas ir vienu svarbiausių šios šalies dramaturgų. Jo pjesės „Vyras, pavirtęs į lazdą“ ir „Vaiduokliai tarp mūsų“, išverstos į daugelį kalbų. Rašytojas vienuoliką metų (1969-1980) turėjo savo teatro studiją, keliavo su spektakliais po pasaulį.
Žmogus Abe buvo uždaras, nieko arti neprisileisdavo, draugų taip pat daug neturėjo. Gyveno kaip atsiskyrėlis. „Nemėgstu žmonių. Aš – vienas. Ir mano pranašumas tas, kad skirtingai nuo kitų, puikiai tai suprantu“, – yra sakęs Abe. Mirė jis sustojus širdžiai, rašydamas savo paskutinį romaną.
Moteris smėlynuose ; Svetimas veidas / iš rusų kalbos vertė Dalia Lenkauskienė. – 2-asis leid. – Vilnius : Vaga, 1987. – 299 p. [pirmas leidimas – 1968 m.]
Žmogus – dėžė : romanas / iš jap. k. vertė R. Bajarūnas. – Vilnius : Vaga, 1991. – 116 p.
Svetimas veidas : [romanas-alegorija] / iš rusų k. vertė Dalia Lenkauskienė. – Vilnius : Vaga, 1973. – 283 p.
Kengūros sąsiuvinis : [romanas] / iš prancūzų kalbos vertė Galina Baužytė-Čepinskienė. Vilnius : Versus aureus, 2005 (Vilnius : Vilniaus spauda). – 157 p.
Prieš 164 metus gimė švedų dramaturgas, prozininkas, ornitologas, tapytojas, fotografas, okultizmo žinovas Johanas Augustas Strindbergas. Pernai buvo minimos šimtosios jo mirties metinės.
Geriau nei šiame Zitos Mažeikaitės straipsnyje aš apie šį autorių nepapasakosiu, tad skaitykite jį: