Rašė: Simona Žemaitytė
Nuotraukos: herojų asmeninio archyvo
Neseniai internete pasirodė Jungtinėje Karalystėje gyvenančio australo Joelio Sarakulos dainos vaizdo klipas su devintojo dešimtmečio Kauno vaizdais. Kas tas australas ir kaip jo dainos vaizdo klipe atsirado Kaunas? Dėl to iš dalies kaltas Saulius Čemolonskas: muzikantas, garsų kolekcionierius, buvęs (ir esantis) maištautojas, kadaise suklastotais dokumentais iš sovietinės Lietuvos pabėgęs į Izraelį ir galiausiai atsidūręs Londone.
Apie Joelį: pirmasis Joelio koncertas įvyko, kai jam buvo trylika. Nuo to laiko jis grojo įvairiose Australijos grupėse, išleido keletą albumų, kūrė muzikines kompozicijas trumpiems filmams, apkeliavo nemažai pasaulio. Gyvenimui užsidirbdavo grodamas žinomų dainų koverius Europos ir Amerikos turtuolių kruizuose. Iki tos dienos, kol vienoje Karibų salų buvo pasikėsinta į jo gyvybę. „Kai į smilkinį man įrėmė pistoletą, žinojau, kad išgyventi beveik nėra galimybių. Persmelkė baisi mintis, kad ant mano antkapio bus užrašyta: „Čia ilsisi koverių atlikėjas Joelis Sarakula.“. Užpuolikai Joelio nenušovė, tik atėmė kredito korteles ir pinigus. Mintis apie antkapį privertė muzikantą iš esmės pakeisti muzikinę karjerą. Jis persikėlė į Londoną, pradėjo solinę karjerą ir koncertuoti su grupe „The Girls“. Nuo tada jo dainos skamba BBC radijuje, o koncertai vyksta įvairiuose festivaliuose.
– Kas yra J.Sarakula?
– Dainininkas ir muzikos tekstų kūrėjas. Groju įvairiais instrumentais.
– Ką J.Sarakula ir S.Čemolonskas turi ir ko neturi bendra?
– Saulius yra kūrėjas ir muzikantas. Jis taip pat groja įvairiais instrumentais, nors stilistiškai – visai kitokią muziką. Man patinka pop melodijos, nes jos užkabina klausytoją. Per tekstus bandau papasakoti istorijas ir gauti emocinį atsaką. Saulius kuria kitaip. Tai – avangardas. Man atrodo, kad jis yra nuotykių ieškotojas. Tačiau mūsų tikslai panašūs – per muziką pasiekti žmones.
– Kaip tu susijęs su Rytų Europa?
– Mano seneliai buvo ukrainiečiai. Jie emigravo į Australiją 1949-aisiais. Tikriausiai galima sakyti, kad aš – pusiau ukrainietis.
– Kaip įsivaizduoji Lietuvą devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose, kokius jausmus tau kelia ši epocha?
– Iki išsilaisvinimo iš Sovietų Sąjungos visuomenė buvo smarkiai kontroliuojama. Galiu tik įsivaizduoti bendras žmonių mintis ir svajones, kai turi tiek daug pasakyti, bet negali to daryti atvirai. Mada, muzika ir kiti menai vystėsi nepriklausomai nuo to, kas vyko Vakaruose. Lietuviai norėjo būti Vakarų dalis, tačiau jaučiu, kad, nepaisydami izoliacijos, sugebėjo sukurti ką nors, kas buvo nepriklausoma ir meniškai unikalu. Tuomet atėjo laisvės metai, o su ja – ir globalizacija, bet čia jau kita diskusija. Devintasis ir dešimtasis dešimtmečiai… Dievinu šią erą dėl daugelio priežasčių: meninių, istorinių, politinių. Nemažai mano mėgstamiausių filmų ir muzikos buvo sukurta būtent tada. Tai – vaikystės metai.
– Kodėl savo dainai pasirinkai vaizdus iš devintojo dešimtmečio Kauno? Kas bendro tarp dainos ir vaizdo?
– Manau, garsas ir vaizdas yra istoriškai panašios stilistikos. Norėjau, kad vokalas ir gitara skambėtų panašiai kaip tuomet. Aš svajingųjų devintojo dešimtmečio popgrupių fanas – tokių kaip „Cocteau Twins“, „The Smiths“, „This Mortal Coil“. Daina „Matchstick Girl“ melancholiška tiek muzikos, tiek teksto požiūriu – apie neišsipildžiusias svajones. Manau, joje yra šis tas jauno ir naivaus…
– Kokia dainos istorija?
– Dainą parašiau Sidnėjuje prieš keletą metų. Pakeliui į koncertą raudonųjų žibintų kvartale mane sustabdė mergina ir pasiūlė nusipirkti cigaretę už 2 dolerius. Kaip už cigaretę tai nemažai. Mačiau, kad jai reikia pinigų, o man reikėjo kaip nors prastumti laiką. Praleidome kelias valandas gerdami kavą. Jos gyvenimo teorija ir filosofija buvo fantastiška. Daugelis žmonių jas tikriausiai būtų praleidę pro ausis. Bet man tas pokalbis įstrigo.
– Su muzika nuolat keliauji. Ar sutiktum koncertuoti Lietuvoje?
– Mano gyvenimas nuolatinis judesys. Dažnai koncertuoju Vokietijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose. Taip, mielai sutikčiau groti Lietuvoje. Mane žavi vien idėja ten apsilankyti. Koncertas būtų visiška fantastika.
– Ką apie tave turėtume žinoti ir ko ne?
– Man patinka naktinis gyvenimas, menas ir muzika, mėgstu kiną, gerti gėrimus ir stebėti žmones. Manau, kiekvienas turi ką papasakoti. Stengiuosi neteisti ir esu atviras skirtingoms kultūroms, rasėms bei amžiui. Mane žavi tai, kokius drabužius pasirenka žmonės. Šiuo metu stebiu žmones Vokietijoje.
Apie Saulių: Sauliui buvo apie dvidešimt, kai Kaune, tuomečiame „Treste“, ėmė rengti vakarietiškos muzikos diskotekas. Tačiau sovietų Lietuvoje tokie pankai nebuvo itin mėgstami. Jis buvo persekiojamas ne tik už nepriimtinos muzikos populiarinimą, draudžiamų vinilinių plokštelių laikymą, bet ir už ilgus plaukus, netradicinę aprangą. Neištvėręs laisvės ir nuomonės suvaržymų, Saulius su suklastotais dokumentais pabėgo į Izraelį. Ten kurį laiką dirbo šaldytuvų fabrike ir susitaupė pinigų, kuriuos atvykęs į Londoną iškart pametė. Beje, netoli bažnyčios. Jo gyvenimas Londone prasidėjo nuo Portobelo kelio turgaus šurmulio, ten sutiktų žmonių ir anglų kalbos „mokymosi“ kino teatre, kur rodydavo Andrejaus Tarkovskio filmus. Baigęs studijas Saulius pasinėrė į vienos pirmųjų interneto radijo stočių „Last.fm“ kūrimą. Penkerius metus jis praleido skaitmenindamas sendaikčių turguje supirktas plokšteles ir kasetes. Šiandien jis rengia pogrindinius pasirodymus ir muzikinius performansus Londone. Jam nepatinka bendrauti su žiniasklaida. Apie save jis kalba su daug nutylėjimų…
Saulius į klausimus atsakė raštu, pusiau anglų, pusiau lietuvių kalba. Nenoriai. Sakė, kad jam tai – galvosūkiai. Tikėjosi, kad vėliau į svečius užsuksiantis draugas padės atsakyti. Čia viskas, ką pavyko išgauti.
– Kas yra Saulius?
– Mane užveda priešybės. Juoda – balta, lietuvis – vokietis, silence–noise (tyla–garsas). Kūryba, kad ir kas tai būtų, mane laiko gyvą. SSRS palikau, nes negalėjau kurti… tokio gyvenimo, kokio norėjau.
– Kas jums yra ir tada buvo Lietuva?
– Taip, Lietuva, aš norėčiau būti ten kremuotas.
– Ką turėtume apie jus žinoti?
– Mane domina muzika ir įvairūs garsai…
– Kaip sutikote Joelį?
– Joelį sutikau Londone. Londone sutinki visą pasaulį. Joelis yra labai kūrybingas.
Paskui Saulius parašė: „Net nežinau, stengiuosi, bet matau, kad nekas man čia išeina. Nesurandu laisvos minutes grįžti prie tų klausimų, tikiuosi ką nors sukursit…“
J.Sarakulos vaizdo klipas „Matchstick Girl“:
){kind=link}