Rašė: Justinas Dūdėnas ir Kotryna Valiukevičiūtė
Nuotraukos: Matas Šiupšinskas ir Ieva Cicėnaitė
Trys jauni architektai Karilė Nefaitė, Urtė Rimšaitė ir Matas Šiupšinskas per pastaruosius trejus metus dalyvavo olandiškoje kalbėjimo apie miestą virtuvėje – atliko praktiką žurnale „Volume“ („Archis Foundation“, Olandija). Ruošdamiesi Vilniaus knygų festivalio architektūrai ir urbanistikai skirtiems renginiams Karilę, Urtę bei Matą apie miestą, skaitymą, rašymą ir miesto erdvių aptarimo kultūrą Lietuvoje kalbina Justinas Dūdėnas ir Kotryna Valiukevičiūtė.
– Ką žiūrite, skaitote ar klausote?
Karilė: – Iš lietuviškų seku „Archatą“ ir „Pilotą“, iš užsienio – įprastus „Archdaily“ ar „Dezeen“ katalogus ir dizainą su vaizduojamaisiais menais maišančius žurnalus bei blogus. Tarp draugų architektų aktualijų pulsas visuomet tvinksi. Ką nors paskaitėm, ką nors pamatėm – susitinkam, pasiginčijam. Gyvose diskusijose suformuoju nuomonę. Smagus pats mąstymas apie erdvę, miestą. Taip, jam reikia informacijos, žinių, tačiau be proceso, diskusijos jis taip ir liktų kažkur anapus – popieriuje.
Matas: – Aš labiau linkęs ieškoti specifinio turinio ir rinkti informaciją, nei sekti naujienas. Vis dažniau atsiverčiu tik nuorodas į straipsnius, kai jos pasimaišo feisbuke ar tviteryje. Epizodiškai seku vieną kitą žurnalą ar blogą, bet jų sąrašas nuolat kinta ir priklauso nuo veiklos. Iš naujausių žiūrėtų: „Failed architecture“, „Volume project“, „Strelka“, „Oase journal“, ir, aišku, archdailiai, dezeenai. Mane itin domina gyvensenos modeliai ir kaip politinis, ekonominis kontekstas keičia požiūrį į būstą, gyvenamąją aplinką. Kai imu domėtis nauja tema, užtinku įdomų šaltinį, jį visą keliais prisėdimais išsiurbiu ir migruoju tolyn. Tarkim, kai rinkau informaciją apie skirtingas tipologijas, nemažai laiko praleidau „Housing prototypes“ ir „Spatial agency“ puslapiuose.
– Urte, „Volume“ redakcijoje tyrei žurnalų kontekstą. Pasidalyk savo pastebėjimais.
Urtė: – Rengiant numerį apie architektūros kritiką bandžiau apibendrinti ir vizualizuoti nedidelių tiražų architektūrinių leidinių padėtį ir jos kitimą pastarąjį dešimtmetį. Atspirties taškas buvo „Archizines“ projektas – kuratoriaus Elio Redstone’o visame pasaulyje surinkta žurnalų kolekcija. Joje galima rasti siaurai architektūrą nagrinėjančių ir tarpdisciplinių leidinių. Kai kurie žurnalai teminiai: kalba apie mažiau žinomus architektus, praktikas ar architektūrinio rašymo periferiją, gilinasi į architektūros ir kapitalizmo santykį ar pateikia mintis apie erdvę ne iš architekto perspektyvos. Mane domino tiražų kiekis, kalba, kuria leidžiami žurnalai, sklaidos ir redakcijos modeliai. Pastebėjau, kad nedidelių žurnalų skaičius per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo. Nustebino, jog viešos miesto erdvės tema leidiniuose išryškėjo vėlai, – ji nepopuliari, nes sunku apie ją rašyti.
– Kurie žurnalai jums įdomūs?
Karilė: – Artimiau teko susipažinti su „Volume“ žurnalu. Patrauklus formatas. Rodos, nagrinėja viską aplink architektūrą, o ji pati dažnai lieka daugiau kaip sistema, mąstymo būdas, ne konkretus objektas. Taip pat didelis dėmesys skiriamas grafiniam dizainui ir maketui. Sukūręs hip stiliuką, žurnalas pritraukia ne tik skaitančią publiką, bet ir vaizdams, šriftams, kompozicijai neabejingus kūrybininkus, mėgstančius pavartyti, paglostyti leidinį, naudojančius jį kaip dizaino objektą.
Urtė: – Man įdomus MAP („Manual of Architectural Possibilities“). Jį leidžia Davido Garcios architektų studija (Danija). MAP yra A1 formato sulankstomas monochrominės spaudos ant spalvoto popieriaus leidinys, kurio vienoje pusėje pateikiama koncentruota informacija pasirinkta tema, kitoje – svarstymai ir interpretacijos ta tema.
Matas: – „Oase“, „Volume“, „San Rocco“, „Monu“. „Oase“ pirmenybė teikiama išsamiems tekstams, kokybiškai informacijai, prie kurios galima nuolat sugrįžti ir atrasti ką nors nauja. Senesnių numerių elektroninės versijos publikuojamos internete. Patinka „Oase“ dizainas, kuris nekliudo tekstui, nedidelio dydžio leidinį malonu laikyti rankose, nešiotis su savimi. „Volume“ stebiu nuo 2007 m. ir jo padedamas seku naujienų pulsą – jie renkasi įvairias, bet aktualias temas. „Monu“ ir „San Rocco“ yra įdomūs dėl vadinamojo open call formato. Kviečiant visus norinčius siųsti savo tekstus palengvėja organizacinis redakcijos darbas, tai reikalauja mažiau išteklių, bet tampa sunkiau išlaikyti leidinio kokybę. Šiems dviem žurnalams tai sekasi. Šiandien daugėja open call leidinių (pvz., „Clog“ arba „Studio“), bet2004 m. startavęs „Monu“ yra tikras formato senbuvis.
– Kaip jums atrodo Lietuvos viešų diskusijų laukas, kai šnekama apie miesto erdvę?
Karilė: – Man vieša diskusijų erdvė yra straipsnių komentarai, tie „nuotekų vamzdžiai“. Kitur mažai diskutuojama – „Archfondo“ paskaitos, vienas kitas viešas architekto pasisakymas. Dažnai komentaruose randu daugiau įžvalgų nei pačiame straipsnyje, pastebiu, kokios vyrauja nuomonės.
Urtė: – Dalis viešos diskusijų erdvės dažniausiai orientuojasi į skandalus: stiklainis Laisvės alėjoje, Pašilaičių bažnyčios konkurso intrigos. O specializuotai auditorijai, architektams skirta dalis užsiima raportavimu, aprašymu, anotavimu.
Matas: – Lietuvoje tarp architektų nėra viešo kalbėjimo ar kritiškesnės diskusijos tradicijos. Architektai visame pasaulyje bijo kritikos kaip baubo, nes yra priklausomi nuo užsakovų, statytojų, politikų. O mūsų mažoje erdvėje šios problemos dar ryškesnės. Yra keletas šaltinių, rašančių apie architektūrą, bet dauguma jų yra apžvalginiai arba pavienės nuomonės, mažai analizės. Per viešą aptarimą atsijojami silpnieji, išgryninamos vertybės ir įvertinami architektų pasiekimai. Be kritikos architektų darbo produktas lyg ir neįtvirtina savo pozicijų: pastatai lieka anonimiški ir itin lokalūs. Man regis, mums teks ilgokai laukti, kol lietuvių realizacijos bus garsiai aptariamos už šalies ribų (deja, pasirodymo archdailyje nepakanka).
– Ar Lietuvoje trūksta rašytinės, spausdintinės, garsinės ar kitos medijos?
Urtė: – Reiktų plačiai auditorijai skirto tarpdisciplininio leidinio, kuris nagrinėtų miesto erdvės, architektūros tematiką. Manau, būtų įdomu, jei apie tą patį reiškinį ar objektą viename leidinyje pasisakytų architektai ir ne architektai. Pavyzdžiui, apie Saulėtekio biblioteką galėtų poziciją išsakyti architektas Rolandas Palekas ir koks studentas, aktyvus bibliotekos naudotojas.
Matas: – Lietuvoje turim kiek filtruojamą ir su blogo formatu sumišusį naujienų portalą, turim metraštininką, kuris nelenda į architektūrinio gyvenimo epicentrą, turim statybų rinkos naujienų leidinį, asmeninį blogą, forumą, skirtą senų nuotraukų mėgėjams, ir vieną radijo laidą. Dar kelis reklaminius leidinius. Kiekvienas iš šių reiškinių labai sveikintinas, be jų būtų informacijos vakuumas, bet tai labai mažai. Tik, man regis, nieko čia ir netrūksta. Nereikia būti naiviems ir tikėtis, kad pas mus užvirs plati, Lietuvos ribas peržengsianti diskusija. Yra, kur vyksta diskusijos, ir jei norime, galime prisijungti. Leidinys ar formatas ne toks svarbus, kiek svarbi yra terpė, kuri skatintų diskusijas ir kritišką gyvenamosios aplinkos aptarimą. Priemonių išsakyti poziciją yra, klausimas, ar yra žmonių, norinčių ir galinčių ką nors pasakyti.
APIE ARCHITEKTŪROS [LEIDINIŲ] FONDĄ
ALF – tai virtuali leidybinė ir redakcinė VšĮ „Architektūros fondas“ platforma. Plėtodama Architektūros [pokalbių] fondo temas ši platforma tyrinėja, kaip architektūra įvairiomis formomis reiškiasi socialiniame, ekonominiame, politiniame kontekste ir ieško įvairesnių kalbėjimo bei rašymo apie architektūrą būdų, perfrazuojant Aarono Betsky manifestą – kaip apie architektūrą galima kalbėti „anapus pastatų“ (angl. – beyond building). Tyrimai, eksperimentai, autorinės esė, aktualios diskusijos bei interviu – tai formatai, į kuriuos orientuojasi ALF ir skelbia savo prioritetu.
Tačiau ALF ne tik dokumentuoja pokalbius ir pristato platesnį jų kontekstą – labai svarbi dalis yra įvairių tyrimų, naudojančių tiek meninius, tiek akademinius metodus, inicijavimas, rėmimas, vystymas bei viešinimas. ALF siekia tapti redaktorių, kritikų, tyrėjų, praktikuojančių architektų ir urbanistų bendruomene. 2013 m. pabaigoje pasirodys teminis numeris „Modernizmas.lt_Modernieji paveldai“, o 2014 m. planuojama išleisti dar du teminius numerius – „Miestas. Vietos antropologija“ ir „Disidentiškumas architektūroje. Kritiškumo ribos“. Jiems rengiamos dvejos kūrybinės dirbtuvės, kurias organizuoja dabartinė redakcinė kolegija: Marija Drėmaitė, Julija Reklaitė, Indrė Ruseckaitė ir Viktorija Šiaulytė. Kūrybinėse dirbtuvėse kolektyviai aptariamos temos ir medžiaga, kurių pagrindu kviestiniai autoriai papildys numerio temas savo tekstais.
Pirmąjį ir bandomąjį ALF numerį „Show Off. Reginio architektūra“ galite rasti adresu: http://www.archfondas.lt/leidiniu/. Netrukus pasirodysiantis „Modernizmas.lt_Modernieji paveldai“ ten pat bus prieinamas lietuvių ir anglų kalbomis.
http://www.knygufestivalis.lt/lt/p/programa-110
