Rašė Toma Vidugirytė
Klaipėdiečių Andriaus Šarkos (A.Š.) ir Tautvydo Tomkaus (T.T.) alternatyvaus elektroninio roko duetas ABII debiutavo 2016 m. Pirmosios vietos jaunųjų grupių konkurse „Garažas“ bei „Galapagai music challenge“ ir po laimėjimų sekę koncertai buvo stiprus pagrindas pradedančiajai grupei. Vėliau ABII išleido „Vinegar“ (EP), šių metų kovo mėnesį pristatė vaizdo klipą, o nuo gegužės mėnesio – tyla. Andrius ir Tautvydas pasakoja, kad visą vasarą praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten juos nuvedė naujų patirčių ir savęs paieškos, tačiau šį rudenį žada grįžti su naujais kūriniais ir pakviesti į koncertus. Vyrukai sako, kad ši pertrauka buvo reikalinga ne tik kad pažintų save, bet ir ieškotų savito grupės skambesio augtų, jos augimui. Daugiau apie kelionę ir tolimesnius ABII planus – pokalbyje su Andriumi ir Tautvydu.
– Jūs ne tik kartu įkūrėte grupę, bet ir esate labai geri draugai. Kaip susipažinote? Kas jus suvienijo draugystei ir bendrai grupei?
T.T.: Pradžioje mes vienas kito nemėgome. Buvome pažįstami, grojome skirtingose grupėse ir abu gerai žinojome apie vienas kito projektus. Netgi mano ir Andriaus grupėms teko kartu koncertuoti. Buvome iš skirtingų kompanijų, todėl beveik nebendravome ir tikrai negalvojome, kad tapsime draugais. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms mums teko pasikalbėti ir iš tikro susipažinti. Per pirmą pusvalandį mes tapome vienos grupės nariais, o po visų to vakaro pokalbių buvo aišku, kad tapsime ir gerais draugais. Nereikėjo nė paros, kad suprastume, jog mums ši pažintis labai svarbi ir iš esmės viską keičianti.
– Debiutavote 2016 m. laimėdami „Tamsta“ muzikos klubo rengiamą jaunųjų grupių konkursą „Garažas“ ir „Galapagai music challenge“. Nemažai žmonių sužavėjo grupės ABII kūryba, atsirado gerbėjų. Kaip tai pakeitė jūsų grupę?
A.Š.: Nepakeitė niekaip. Viskas yra taip pat, tik jau yra darbų, kuriuos galime pristatyti žmonėms. Galime mokytis iš to, daryti išvadas ir tobulėti.
– Po sėkmingo debiuto sekė koncertai, išleidote „Vinegar“ (EP), pristatėte „All but us“ vaizdo klipą ir viskas staiga nutrūko. Kur dingote?
A.Š.: ABII, kaip grupė, dar ieško. Po kiekvieno grupės žingsnio sekdavo pertraukos ir frustracija. Tai tęsis tol, kol abu pažinsime save ir grupė skambės savitai. Ir aš, ir Tautvydas suvokiame, kad tokios pertraukos naikina veiklos stabilumą bei retina klausytojų ratą. Deja, tokia yra to kaina. Daug grupių, neįdėjusios pakankamai darbo ir neradusios savito skambesio, skuba tapti grupe pagal definiciją, reklamuoja save ir „prasimuša“ per anksti. Tai savaime nėra blogai, tačiau po keleto metų ar net anksčiau tos grupės atsitrenkia į lubas, kurių nebesugeba nugriauti dėl savo kompetencijų nevystymo bei smaginimosi siurrealioje ir trapioje lietuviškoje šlovėje. Toliau būna penkerių, dešimt ar net daugiau metų stagnacijos, kai pasirodoma ten pat, kur grota visus tuos metus. Svajonė apie muziką ir kūrybos laisvę tampa keleto kasmetinių festivalių bei koncertų salių ir vietinių barų rutina. Šiuo metu mane ir Tautvydą domina žinios, kurios yra daug svarbiau nei žmonių dėmesio išlaikymas. Būtent kompetencijai ugdyti ir yra reikalingos šios pertraukos.
– Esate dar jauni. Grupėms dažnai pasitaiko, kad išsiskiria požiūriai, pritrūksta motyvacijos, gyvenimas nuveda skirtingais keliais ir muzikantai išsiskirsto. Kaip manote, ar jums pavyks viso to išvengti?
T.T.: Grupė neišnyks, kol nedings mūsų draugystė. O ji nėra silpniausia dviejų žmonių draugystė pasaulyje.
– Atliekate ir kuriate su elektronika maišytą alternatyvųjį roką. Kodėl pasirinkote būtent tokį žanrą?
T.T.: Šis žanras man ir Andriui atrodo artimiausias ir leidžia tiksliausiai perteikti save. Jis įkvepia. Tokia muzika mano kraujyje.
– Kartais grupės seka madą – atidžiai stebi klausytojų skonį, muzikos stilių tendencijas ir jų naujuose kūriniuose ar albumuose pastebime didelę to įtaką. Kiek, jūsų nuomone, yra svarbu atsižvelgti į šias tendencijas ir besikeičiantį klausytoją skonį?
A.Š.: Net ir sekant tendencijas, originalumo faktorius vis tiek išlieka labai svarbus. Manau, kad atlikėjui yra svarbu žinoti ir suprasti tendencijas. To reikia bendram rinkos suvokimui, nes tik tada gali priimti sprendimą ar eiti kartu su banga. Tačiau sekant ją privalai turėti tendencijas atitinkantį turinį, kurį pasiūlysi auditorijai. Svarbu nedaryti to paties, kas jau buvo, nekopijuoti ir nekartoti. Šiandien niekam nereikia antros „Metallicos“ ar antro Skrillex‘o, kad ir koks modernus jis būtų. Auditoriją domina progresas, ir jeigu jo nėra, tuomet nėra nieko, ką būtų verta pristatyti.
– Kas jums svarbiausia kuriant muziką? Kokios muzikos patys klausote ir kaip ją pasirenkate?
T.T.: Kuriant muziką man ir Andriui svarbiausia yra mėgautis muzikos atlikimu ir gerai leisti laiką. Kai kalbi su žmogumi, kuris patinka, gali tai laikyti smagiu laiko leidimu. Grojant su žmogumi, ypač tokiu artimu draugu, tas jausmas išauga tūkstantį kartų. Stengiamės, kad tai įkvėptų mūsų dainas ir įsikūnytų jose. Ir aš, ir Andrius dieviname progresyvųjį roką, metalą, elektroniką, džiazą. Vardijant savo dievukus, negaliu nepaminėti – „Tool“, „Porcupine Tree“, „Tesseract“, „Gojira“, „Metallica“, Kanye West, „Twenty One Pilots“, „Linkin Park“, „Rage Against The Machine“. Yra begalė kitų nuostabių atlikėjų, bet šie būtų asmeninių favoritų piramidės viršūnėje.
- Į ką pirmiausia atkreipiate dėmesį pasileidę naują mėgstamo atlikėjo albumą?
A.Š.: Geras klausimas, kurio dar nebuvau gavęs. Turbūt pirmiausia atkreipia dėmesį tai, kas gali skirtis nuo įprasto atlikėjo ar jo atliekamo stiliaus skambesio. Man svarbūs muzikos elementai ir jų tarpusavio sąveika. Lemtingas yra bet kuris garsas, kuris sugeba įstrigti į galvą ir tave panardinti. O jeigu patinka pirma albumo daina, yra milžiniška tikimybė, kad taip pat patiks ir visas albumas.
– Turbūt yra ir kitų autoritetų?
T.T.: Didžioji dalis mano ir Andriaus autoritetų nėra muzikantai. Šiandien tai būtų: Steve‘as Jobsas, Elonas Muskas, Jordanas Petersonas ir kitos asmenybės, kurių didžiausia vertybė yra idėja ir jos skleidimas.
– Papasakokite daugiau apie kelionę. Su kokiomis mintimis iškeliavote? Ką jos metu pamatėte ir patyrėte? Ar kelionė pateisino jūsų lūkesčius?
T.T.: Ten vykti motyvavo didžiulis smalsumas. Vasarą intensyviai dirbome, tad negavome daug progų pakeliauti ar atsipalaiduoti. Pabaigus darbus, užimta vasara atsipirko su kaupu. Keliavome per didžiuosius Amerikos miestus – Los Andželą, Vašingtoną, Niujorką. Šią vasarą apkeliavome, turbūt, penkias valstijas ir regėjome itin skirtingus kraštovaizdžius. Kiekviena valstija turi labai savitą gamtą ir nuotaiką, todėl jautėmės tarsi būtume keliavę po keletą skirtingų šalių. Matėme tikrų tikriausius kaubojus Vajominge, džiaugėmės saule ir relaksacija Kalifornijoje, o nuostabi Jeloustono gamta man buvo gražiausias matytas vaizdas žemėje. Kelionė po Ameriką tikrai pranoko pradinę viziją ir lūkesčius.
– Labai įdomu ir jūsų, kaip grupės ABII, ateities planai. Galbūt planuojate išleisti po kelionės gimusią naują medžiagą ir visą albumą?
T.T.: Planuose – naujos dainos, klipai ir albumas. Galiu išduoti tik tiek, kad albumas jau turi pavadinimą, tematiką. Vis dėlto reikia sukurti dainų, prilygstančių esamoms, ir tai užtruks. Tikimės išleisti albumą, kuris prašysis ne pertraukos, o panirimo giliau į tolesnę veiklą. Užsiminti galiu nebent tai, kad būsimas albumas bus susijęs su vienu iš metų laikų ir pavadintas jo garbei.
– O kada pamatysime jus Lietuvoje ir kada laukti jūsų koncertų?
T.T.: Į Lietuvą grįžtame rugsėjo gale ir iš karto pradedame dėlioti savo patirtis ir jausmus į naujas dainas. Rudens pabaigoje galima tikėtis ir keleto mūsų koncertų Lietuvoje.