Rašė Greta Sirvidaitė
Mindaugo Navako paroda „Kambariuose ir lauke“
Šiuo skulptoriumi žavisi meno lauko profesionalai, o apsilankiusieji pirmą kartą parodoje stoja į gerbėjų gretas. Menininkas kuria jau ne vieną dešimtmetį, ilgą laiką dėstė Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedroje, o jo skandalingasis „Vilniaus sąsiuvinis“ stulbino kiekvieną nerealiomis idėjomis. Konceptualių skulptūrų meistro įvietintų meno kūrinių galima pamatyti vaikščiojant mieste. Turbūt kiekvienas vilnietis žino Geležinkelininkų kultūros rūmų fasado „Kablį“, o kiekvienas klaipėdietis matė „Simetriškas“ skulptūrų parke. Beje, įdomu tai, kad skulptorius yra išbandęs visas įmanomas medžiagas sukurti trimatę skulptūrą, o rengdamasis naujausiai parodai „Kambariuose ir lauke“ galynėjosi su pretenzinga ir trapia medžiaga – porcelianu.
Kaip sufleruoja pavadinimas, skulptoriaus Mindaugo Navako paroda vyksta ne tik Radvilų rūmų muziejaus erdvėse, bet ir šalia jų – lauke. Viešai matomoje vietoje, prie įėjimo į muziejų, stovi gigantiška granito skulptūra „Koja“. Visgi norint susipažinti ir pajausti šio menininko kūrybos ritmą, būtina užeiti vidun. Keturiuose kambariuose pristatomi per pastaruosius penkerius metus sukurti darbai iš kietojo porceliano. Dalis skulptūrų viena ar dviem galvomis aukštesni už vidutinį lankytojo ūgį. Beje, keletas jo darbų būtent ir kalba apie lankytojus, kuriuos M.Navakas vaizduoja žemyn galva. Gavę parodos planą šyptelėsite, nes M.Navakui būdinga ironija atsispindi ir kūrinių pavadinimuose, pavyzdžiui, „Didelis bananas“, „Kairė – Dešinė“, „Koja“, „Kaklelis“ ir pan.
Šią parodą galima pamatyti iki spalio 31 d. Radvilų rūmų dailės muziejuje.
Maratonas Universiteto gatvėje. 1959. Antanas Sutkus.
Antano Sutkaus fotografijų paroda „Universiteto žmonės“
Į pasivaikščiojimų maršrutą po gražiai rudenėjantį Vilnių būtina įtraukti fotografijos parodą „Universiteto žmonės“. Paroda po arkų skliautais veikia nuo 5 val. ryto iki 20 val. vakaro. Didžiajame universiteto kieme per dvi perimetro juostas eksponuojami žymūs ir dar niekur nematyti garsaus fotomenininko Antano Sutkaus darbai iš universiteto gyvenimo nuo 1958 m. Tarp jų legendinis ir bene geriausiai atpažįstamas darbas „Maratonas universiteto gatvėje“. Pirmame šios nuotraukos plane vaizduojama per balkoną persisvėrusi ir į tolį žiūrinti mergina – A.Sutkaus studijų meilė. Monochrominėse fotografijose taip pat užfiksuoti studentų būriai, sovietinės okupacijos metais vykstantys į statybas ar kolūkį, ir tradicijomis tapę renginiai. Iš visos nuotraukų serijos išsiskiria VU dėstytojų portretai. Naujausi darbai įgyvendinti kartu su jaunosios kartos fotomenininku ir maestro mokiniu Artūru Morozovu. Juose ne vienas VU alumnas atpažins savo dėstytojus ir įkvėpėjus. Nereikia apsirikti – ši paroda ne vien tik VU bendruomenei. Čia kiekvienas, kada nors studijavęs, nugrims į nostalgiškus prisiminimus, kuriuose studijų draugai ir dėstytojai, akademiniai renginiai, Rugsėjo 1-osios šventė ar puoselėti romantiški jausmai.
Paroda veiks iki spalio 28 d. VU Didžiajame kieme, Universiteto g. 3.
Rusnės Šimulynaitės nuotr.
Šarūno Šimulyno retrospektyvinė paroda „Kietas ir užsispyręs“
Apsilankiusieji parodoje paliudys ir vienu balsu pritars – menininkas išties buvo kietas ir užsispyręs, kaip kažkada pirmasis jį taip pavadino poetas Sigitas Geda. Šarūnas Šimulynas visada kūrė taip, kaip norėjo, o ne taip, kaip reikalavo kiti. Užsispyrėliškai nepakluso ir iš bet kokių suvaržymų išsilaisvindavo keliaudamas ir kurdamas. Savo litografijos technika atliktą diplominį darbą „Taiga“, kuris pirmiausia pasitinka parodos lankytoją, sukūrė iš klajonių po Sibire esančius Sajanų kalnus. Kiti parodoje pristatomi jo grafikos darbai ir poema „Australija“ gimė po beveik metų trukusios kelionės po Australiją. Visgi didžiausią dalį Š.Šimulyno kūrybos palikimo sudaro skulptūros iš kietos materijos – medžio, metalo ar mišrios technikos. Kaip rašoma parodos anotacijoje, pirmykštė gamta buvo didžioji menininko mokytoja. Gal dėl to išėjęs iš parodos jautiesi tarsi grįžęs iš miško – energiškai įsikrovęs.
Šią parodą galima pamatyti iki spalio 31 d. VDA parodų salėje „Titanikas“.
Antano Mončio skulptūra “Glamonės”. Lauryno Skeisgielos nuotr.
Grupinė paroda „Glamonė“
Paroda „Glamonė“ skirta žymaus modernizmo menininko Antano Mončio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Greta iš Paryžiaus atkeliavusių jo skulptūrų ir piešinių eksponuojami specialiai šiai parodai sukurti vienuolikos Lietuvos šiuolaikinių kūrėjų meno kūriniai. Paroda išryškina A.Mončio darbams būdingas formas, primenančias kirminus ar žarnas, ir pasikartojančius rankų bei burnų motyvus. Tiek klasiko, tiek šiuolaikinių menininkų darbuose juntamas paryžietiškas rafinuotumas, elegancija, švelnumas. Tokią atmosferą sustiprina, prideda teatrališkumo ir paslapties lengvai krintančios mėlyna bei persikine spalvomis apšviestos, nuo lubų tįstančios užuolaidos ekspozicijos erdvėse.
Per dešimt šiuolaikinio meno kūrėjų netiesiogiai savo darbais atliepia A.Mončio kūrybą ir primena išskirtines jo skulptūrėles – švilpius, kuriais galima išgauti garsą. Pavyzdžiui, paukščio motyvas Deimanto Narkevičiaus holografiniame vaizdo darbe ir skambantys Arturo Bumšteino cikadų garsai. Juos išgirsti ir patirti galima tik gyvai parodoje.
Paroda veiks iki spalio 29 d. galerijoje „Vartai“.
Gintaras Gesevičius. “Krantas”. 2019 m.
Gintaro Gesevičiaus tapybos paroda „Sofistinės kompozicijos“
Šio menininko kūrybai įtakos turėjo pats Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, tiksliau – jo tapybos ir grafikos darbai. Gintaro Gesevičiaus, kaip ir žymiausio Lietuvos dailininko, kūryba simbolistinė, tačiau būdingi ir siurrealizmo bruožai. Jo tapybos darbuose vyrauja poetinė nuotaika, per spalvą ir potėpį gvildenamos filosofinės idėjos. Menininkas kuria jau ne vieną dešimtmetį ir yra surengęs daugiau kaip 100 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Autoriaus kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, privatūs kolekcininkai iš viso pasaulio. Naujausioje parodoje „Sofistinės kompozicijos“ tapytojas nedaugžodžiauja, išlieka paslaptingas, kalba užuominomis, tačiau jis ir ištikimas sau – kelia filosofinių klausimų, kurių centre – pats menininkas, kūrėjas.
Paroda veikė iki spalio 16 d. sostinės Pylimo galerijoje.
){kind=link}