Šokas, nerimas, panikos atakos, nemiga, negalėjimas susikaupti – su tuo dabar susiduriame daugelis. Bet tai yra menkniekis, palyginti su tuo, ką patiria agresorės Rusijos užpultos Ukrainos žmonės. Matydami kalnus jautrių nuotraukų ir vaizdų, skaitydami šiurpą keliančią mirčių ar sužeidimų statistiką mes galime tik pamėginti įsivaizduoti, ką jie jaučia, – juk patys nekrūpčiojame nuo bombų sukeliamo garso rūsiuose, nešąlame, nepatiriame alkio ir troškulio, nesiblaškome po Europos šalis, ieškodami ramaus prieglobsčio, neslaugome ir nelaidojame nuo kulkų ar skeveldrų nukentėjusių savo artimųjų.
Stebime karo košmarą Ukrainoje jau keletą savaičių visuose turimuose ekranuose, tačiau vis tiek sunku suvokti, kad tai, ką matome, yra visai ne sapnas. Nors agresiją prieš kitas šalis Putino Rusija demonstravo ne kartą (net ir prieš tą pačią Ukrainą), to, kad ji išdrįs taip atvirai užpulti nepriklausomą Europos šalį kaimynę vien todėl, kad ši panoro gyventi ne pagal Rusijos nustatytas ir tik jai pačiai suprantamas savosios matricos taisykles, negalėjome įsivaizduoti. Kaip ir to, kad Putino mafija be jokių skrupulų pradės grasinti visam pasauliui atominiu ginklu, kad, ginkdie, nestotų į tą pačią fronto pusę su ukrainiečiais.
Mes, trijų mažų Baltijos šalių gyventojai, dažnai pasišaipydavome iš savo valstybių vadovų, kad šie pernelyg įkyriai aiškina visai senajai Europai, JAV apie būtinybę sankcijomis drausminti Rusiją. Trijų iš Rusijos okupacijos išsilaisvinusių nykštukių, laiku suspėjusių į ES ir NATO traukinius, pasisakymus vakariečiai laikė paranojiškais iki pat lemtingosios vasario 24-osios. Ir tik tada kaip iš gausybės rago pasipylė sankcijų, raginimų atsisakyti rusiškų dujų ir naftos, įkvepiančių kalbų ir parama Ukrainai visokiausiais pavidalais. Tuo metu populiarumu supermenus ir kitus filmų superherojus vos per kelias karo dienas aplenkęs prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos vardu prašė vieno dalyko – „uždaryti dangų“.
Kai siuntėme žurnalo maketus spaudai, pasaulio galingieji vis dar trypčiojo negalėdami nuspręsti, ar siųsti karinių lėktuvų į Ukrainą, ar ne, o tuo metu Rusijos kariuomenės lėktuvai mėtė bombas ant… gimdymo namų.
Kovo numerį pradėjome rengti dar prieš prasidedant karui, tad straipsniuose dabartinės mūsų pašnekovų nuotaikos veikiausiai neatsispindės. Tačiau neabejoju, kad visi jie, kaip ir jūs, mieli skaitytojai, palaiko Ukrainą tiek mintimis, tiek darbais.
Apie kūrybą ir įkvėpimo šaltinius kalbėjomės su muzikos autore ir atlikėja Monika Zenkevičiūte-Monikaze, rašytoju Kęstučiu Šapoka, menininke Dovile Bagdonaite. Leidybos projektų vadovė Simona Šoparaitė ir informacinių technologijų specialistas Rokas Babrauskas mums papasakojo apie savo nuotykių kupiną kelionę jachta aplink pasaulį, o „Kino pavasario“ turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė pristatė netrukus prasidėsiančio festivalio programą.
Gero skaitymo ir iki susitikimo balandį!
Jūsų „370“