Rašė Toma Vidugirytė
Lietuvoje dar ne taip plačiai paplitęs hiphopo muzikos subžanras drill atsirado Čikagoje. Jo skambesys panašus į trap, o tekstai savo stilistika primena gangsta rap. Jungtinėje Karalystėje atlikėjai 2012 m. į drill subžanrą įliejo truputį road rap ir taip pietiniame Londone gimė dar viena – UK drill – atšaka. Kviečiame susipažinti su pirmuoju šio stiliaus atstovu Lietuvoje – reperiu Robertu Chrasimovičiumi, gerbėjams žinomu sceniniu pseudonimu MIR. Savo pirmąjį kūrinį MIR sukūrė būdamas dvylikos, o štai po penkiolikos metų scenoje jis pristato savo pirmąjį albumą „Akivaizdu“. Su Robertu pasikalbėjome apie jo mėgstamą muzikos stilių, kūrybą ir naująjį albumą.
– Kaip atlikėjas Lietuvos scenoje dar nesi plačiai žinomas, tad papasakok, kaip susidomėjai muzika, kada ir kodėl pradėjai kurti dainas.
– Muzika susidomėjau būdamas labai jaunas. Niekada į tai rimtai nežiūrėjau. Net negalvojau, kad kažkada gyvenime tai bus mano kasdienybės dalis. Viską, kas susiję su muzika, dariau, nes patiko pats procesas. Po kažkurio laiko viską apleidau. Galbūt pritrūko noro ir užsispyrimo… Prieš kelerius metus netikėtai užsukau pas savo draugą į studiją, kuris man pasiūlė mėgėjiškai įrašyti dainą. Tada dar negalvojau, kad kas nors pavyks ir kad mano balsas iš viso tinka muzikai, bet pabandžiau ir patiko. Dabar net neįsivaizduoju savo gyvenimo be kūrybos. Kūryba yra tai, kas mane veža ir stumia gyvenime eiti į priekį.
– Pristatyk plačiau savo kuriamą muziką. Kas tave įkvepia ir ką nori perduoti savo gerbėjams?
– Mano kuriamų dainų tekstai labai glaudžiai susiję su mano gyvenimo patirtimis – pakilimais ar nuopuoliais. Ne paslaptis, kad klausytojai mano muzikoje gali aptikti ir kitų, man artimų žmonių (draugų, šeimos narių) gyvenimo nuotrupų. Muziką kuriu norėdamas pateikti ką nors gero klausytojui ir sau. Ne kartą esu girdėjęs, kad mano muzika padėjo išgyventi skaudžius gyvenimo įvykius. Dažniausiai muziką prodiusuoju pats. Tačiau tikrai neatsisakau padėti ir kitiems prodiuseriams, kaip ir jie neatsisako padėti man, kai iškyla problemų.
– Kuo tave sudomino būtent drill stilius? Kuo jis išskirtinis? Kuo jis patraukia klausytoją?
– Drill man pasirodė kaip vienas sunkiausių repo muzikos stilių. Vieną dieną paklausiau kelių lietuvių kuriamų drill stiliaus dainų ir pamaniau, kad galiu žymiai geriau tai padaryti. Drill man nėra tik muzikos stilius / šaka. Tai mano gyvenimo dalis, kuri traukia klausytojus dėl savo savito ritmo.
– Kokie tau buvo pandeminiai metai? Galbūt šis periodas įkvėpė kurti ir išleisti pirmąjį albumą?
– Prasidėjus pandemijai nusprendžiau visiškai užsidaryti studijoje. Būdavau ten nuo pat ankstyvo ryto iki kitos dienos ryto – 24 valandas per parą. Mokiausi ne tik kurti muziką, rašyti dainų tekstus, bet ir prodiusuoti, išgauti pačią geriausią įrašų kokybę. Sunkus darbas tikrai atsiperka ir jau nereikia būti užsidarius studijoje. Nors, žinoma, kartais tai darau iki šiol, nes kiekvieną dieną atsiranda įvairiausių naujovių, kurias norisi išmokti ir, viską nušlifavus, perduoti savo klausytojui.
– Ne taip seniai (praėjusį lapkritį) pristatei savo pirmąjį albumą „Akivaizdu“, taip pat neseniai išėjo naujas singlas „Be paranojos“. Papasakok daugiau tiek apie albumą, tiek apie singlą.
– 2022 m. pradžioje su draugais juokavau, kad reikia išleisti albumą ir per tuos metus surinkti 10 tūkst. sekėjų jutube, nors šiais laikais tai ypač sunku. Tikrai nesitikėjau, kad tiek pasieksiu per metus. Labai norėjau išleisti albumą ir įrodyti tiek sau, tiek klausytojams, kad sugebu rašyti įvairiausių stilių ir gerus kūrinius. Vėliau prasidėjo dainų atranka, daug jų liko stalčiuje. Kadangi kūriau dainas kilus įkvėpimui, tikrai nesistengiau tiesiog sukurti albumą ir jį išleisti. Norėjau, kad jame būtų labai didelė dalis manęs ir mano jausmų, – būtent tai reprezentuoja albumo dainų įvairovė. Albumą patobulinti ir išleisti užtruko pusę metų. Daug tariausi ir su kitais prodiuseriais. Prisijungė visiems žinomas atlikėjas Mad Money (tikras vardas Gediminas Melnikas – aut. past.). Man, kaip pradedančiam muzikos kelią atlikėjui, buvo tikrai fantastiškas momentas sulaukti susidomėjimo ir noro prisijungti prie mano projekto. Pradėjome bendrauti ir susidirbome tiek su juo, tiek su jo prodiuseriu RSD (tikras vardas Laurynas Jackonis – aut. past.). Būtent jis padėjo sukurti singlą „Be paranojos“.
– Kas tau svarbiausia kūrybos procese? Kada jau esi patenkintas rezultatu?
– Kūrybos procese nėra nesvarbių dalykų. Kiekvienas garsas, kiekviena pauzė yra svarbi. Daliai tų, kurie dirbo su manimi, galėjau pasirodyti netgi įkyrus – jaudinausi dėl kiekvieno garselio. Toks jau esu – visada stengiuosi išgauti geriausią variantą ir įdėti visą save.
– Kokių atsiliepimų iš klausytojų apie savo kūrybą esi sulaukęs? Kiek tau jie svarbūs ir kuriuos labiau vertini – gerus ar tuos blogus?
– Dažniausiai sulaukiu žinučių apie išgyvenimus. Pavyzdžiui, kad klausytojams mano muzika padėjo išgyventi išsiskyrimą su antrąja puse, praradimus ar emocinius lūžius. Blogų atsiliepimų sulaukiu nedaug. Jei tokių ir būna, tai atsižvelgiu tik į tuos, kuriuose yra argumentuota kritika. Gyveni ir mokaisi.
– Be albumo, dar esi dirbęs ir su kitais kūrėjais. Prašome pristatyti tuos bendrus kūrinius.
– Pastaruoju metu stengiuosi paįvairinti savo muziką ir kartkartėmis įrašau dainų su kitais atlikėjais. Tai, manau, muzikos varikliukas, nes klausytojas gali atrasti dainą, kurią atliks net du mėgstami atlikėjai. Vienas iš tų kūrėjų, su kuriuo įrašėme / sukūrėme dainą, yra mano artimas draugas Danielius (sceninis vardas – Prodbykaifas). Jis yra vienas iš pagrindinių mano drill prodiuserių. Jau minėtas prodiuseris RSD prisidėjo prie singlo „Papasakok“, kuris sulaukė didelio populiarumo jutube. Dar yra labai daug nepaviešintų projektų, bet apie juos nekalbėsiu. Juos išgirsite patys (šypsosi).
– Kokia tau atrodo Lietuvos muzikos scena? Kokią matai ją ir kur matai save Lietuvos muzikos scenoje?
– Muzikos scena yra labai plati. Manau, kad visi turime vietos, tik ne visus norima priimti. Reikia pripažinti, kad jaunimas dabar kuria tikrai gerą muziką ir yra geresni ir reikalingesni už kai kuriuos senus vilkus, tačiau nesulaukia pelnyto pripažinimo. Tikrai nesumeluosiu pasakęs, kad ranka ranką plauna ir Lietuvos muzikos scenoje be pažinčių sunku ko nors pasiekti.
– Kokie kiti tavo pomėgiai ir veiklos be muzikos?
– Neišskirčiau kokios nors vienos veiklos. Tikrai daug kas patinka. Domiuosi automobiliais, mėgstu detektyvinius filmus, bet didžiausia laiko dalis skiriama muzikai ir man tai labiausiai patinka.
– Kas toliau? Kokie tavo artimiausi planai, tikslai ir norai?
– Tikslai – mokytis, tobulėti ir siekti sukurti geriausią produktą klausytojams. Šiais metais planuoju išleisti ne vieną klipą, taip pat mixtape su vienu atlikėju. Mano geras draugas Naujųjų metų naktį iš 2021-ųjų į 2022-uosius susipainiojo ir pasakė, kad 2023-ieji bus geresni. Praėjo metai, sulaukėme tų 2023-iųjų. Tikėkimės, kad taip ir bus.