Klausinėjo Giedrė Ivanova
Kad ir kokie įdomūs ar nuobodūs būtų klausimai, visuomet didesnis dėmesys skiriamas atsakymams. Atsakydamas (ir klausdamas, žinoma, bet šįkart ne apie tai) žmogus tarytum išsiduoda – jis beveik visuomet įsileidžia į savo vidų, pasako daug daugiau, negu tik atsako į tai, ko buvo paklaustas. Gali, pavyzdžiui, klausti, kokia jo ar jos mėgstamiausia spalva, ir čia staiga išners skaitytos knygos, savivertės laipsnis, savitas požiūris (į klausimą, klausiantį ir apskritai gyvenimą), tapybos žinios, dabartinė nuotaika, užgniaužtos svajonės, malonus ar nelabai praeities įvykis, humoro jausmas, net kokios nors ne visuomet akivaizdžios charakterio savybės. Dar įstabiau, kad kitas pašnekovas galbūt atsakys ir pasakys visai kitus dalykus. Gal pasakys tą patį – net nežinau, kaip iš tiesų įdomiau. Ir čia tik vienas klausimas! O jei jų būtų, tarkime, 28? Būtent į tiek vienodų klausimų pakviečiau atsakyti dvylika įvairių kultūros ir meno sričių atstovų – po pašnekovą kas mėnesį. Rugsėjo mėnesio numerio herojus – lietuvių literatūros mokytojas Alius Avčininkas.
- Labas! Kaip tau sekasi? Ar sekasi? Ir apskritai – kiek svarbi sėkmė gyvenime?
Iš tiesų sekasi. Labai dažnai sunku suprasti, kaip čia taip išeina. Tokiomis akimirkomis noriu tikėti, kad nesu visiškas žmogėdra. Tik išmokau to per daug nesureikšminti. Kasdienybės barokas.
- Kas (tau) yra laimė?
Nesijaudinti dėl to, kas (ne)bus. Ir gultis ramia sąžine.
- Jei reikėtų rinktis – būtum labai labai didelis ar labai labai mažas?
Labai labai mažas. Nepastebimas. Neužkliūvantis. Ypač pikantiška.
- Su kuo svajotum papietauti?
Su baba. Manau, su adoruojamais žmonėmis nerasčiau bendros kalbos. Tikiu rizika, kad nesugebėčiau jų nuimti nuo pjedestalo. Čia, žinoma, mano bėda.
- Didžiausias melas pasaulyje, kuris, ačiū Dievui, egzistuoja.
Kad viskas bus gerai.
- Atvyko traukinys į praeitį. Būtina lipti, bet galima rinktis, kur išlipti. Kur keliausi?
1888 m. Lietuva. Reikia susipažinti su pora žmonių. Arba XVIII a. piratų laivas. Pasižmonėti.
- Keista, kad vis dar nesukurta, nors taip reikalinga…
Praktiškai veikiantis Švietimo įstatymas.
- Kur ir kam geriausia leisti pinigus?
Priklauso nuo to, apie kokią sumą kalbame. Milijonus ar milijardus – pasauliui tobulinti. Lietuvišką atlyginimą – kelionėms. O gal tiesiog patirtims.
- Kokia didžiausia žmogaus stiprybė?
Nepamiršti savęs, kai kitas atrodo svarbesnis.
- Kokio dar bent vieno dalyko turėtų mokyti mokykloje?
Savipagalbos kurso trūksta. Autoterapijos? Pavadinimai neskamba labai optimistiškai, bet jų turinys fundamentalus.
- Kiekvieną mielą dieną tau yra būtina…
Pasakyti sau, kad padariau. Kad įveikiau dar vieną dieną. Ir dar kava.
- Sako: jei gali sukurti (knygą, dainą, filmą, spektaklį, drabužį ir t. t.), sukurk. Tačiau taip pat sako: jei gali nekurti – nekurk. Kaip sakai tu?
Aš dar sukursiu.
- Kaip rekomenduotum ilsėtis, kad iš tiesų pailsėtum?
Vienam. Be draugų. Be ryšio. Bent tris savaites. Lėtai. Be iššūkių. Gamtoje, mieste – nesvarbu. Kol pajunti turįs kūną, kol grįžta pojūtis, kad žinai, kas esi.
- Jei būtų galima pakeisti žmogaus kūną, ką pridėtum ar atimtum?
Pridėčiau sparnus. Ergonomikos klausimą bus galima išspręsti vėliau.
- Geriausias visų laikų Jamesas Bondas yra…
Žmogus, įveikęs save.
- Patarimas sau kūrybinio kelio / karjeros pradžioje.
Dabar ištverk, vėliau bus lengviau.
- Didžiausias paprasčiausias tavo pastarųjų metų atradimas.
Darbas nevertas gyvenimo.
- Jei turėtum visą mėnesį klausyti vienos tos pačios dainos, tai būtų…
„Send In The Clowns“ (Judi Dench versija).
- Skaniausias patiekalas, kurio nemoki gaminti.
Tokiu atveju – visi, nes gaminti nemėgstu. Arba medaus tortas.
- Aksesuaras ar daiktas, be kurio dažniausiai nekeli kojos iš namų.
Laikrodis. Jaučiuosi neapsirengęs. Ir iškritęs iš dienos. Tokia jausena, lyg rytoj jau būtų atostogos. Tačiau ne man.
- Kas tau yra sunkiausia?
Pasakyti, kad negaliu.
- Gražiausias žodis yra…
Upė.
- Kokiam realiam žmogui (o gal personažui) trūksta paminklo ir kur?
Gydytojai Teklei Bružaitei. Prie kiekvienos gydymo įstaigos. Kaip pasirinkimo sutvirtinimo.
- Jei galėtum, kokio filmo ar serialo pabaigą pakeistum?
Kadangi mėgstu tragiškas pabaigas, būtų nedovanotina jas subanalinti ir apversti aukštyn kojomis. Tačiau visada buvo gaila vandenynui grąžinto brangakmenio „Titanike“.
- Pati nuostabiausia vieta Lietuvoje yra…
Nevėžio slėnis ties Apytalaukiu.
- Jei žmogui nereikėtų miegoti, kam skirtum tas papildomas valandas?
Visoms neperskaitytoms knygoms įveikti.
- Tiesiog būtina bent vieną kartą gyvenime perskaityti…
Rabindranato Tagorės „Sodininką“, „Gitanjali“, „Aukojimo giesmes“.
- Klaida, kurią mielai pakartotum.
Neišlaikytas vairavimo egzaminas. Tądien pirmąkart pasibučiavau.