Rašė Jurgita Kviliūnaitė Dogan
Metų pabaigoje ar pradžioje pasipila visokie geriausiųjų praėjusiais metais sąrašai. Ar tai būtų sportininkai, ar muzikantai, ar tiesiog perskaitytos knygos. Vieni pasitenkina įrašais socialinėse medijose ar pranešimais spaudai, kiti rengia iškilmes su raudonais kilimais, aprangos kodu ir statulėlėmis.
Išimtimi galima laikyti kultūrininkus, kurie viščiukus skaičiuoja ne rudenį, o mažiausiai pusę metų. Štai Meno kūrėjų asociacijos rengiami apdovanojimai vyksta gruodžio pradžioje. Jų metu įvairios kūrybinės sąjungos (Dailininkų, Rašytojų, Fotomenininkų, Tautodailininkų ir kt.) paskelbia savo Metų geriausiuosius.
Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatų sąrašas taip pat paskelbiamas dar gruodį, o pati ceremonija prezidentūroje vyksta vasarį. Iš geriausiųjų sąrašų paskelbimo metų sandūroje konteksto neiškrinta ir sausio gale vykstantys M.A.M.A. apdovanojimai, kurie, žinoma, skirti populiariajai muzikai, tačiau per juos šiek tiek dėmesio sulaukia ir alternatyviosios muzikos atstovai, kurių albumus kantriai kas mėnesį perklauso ir savo įvertinimus pateikia mūsų muzikos apžvalgininkas Jonas Braškys.
Rimtosios muzikos atstovai niekur neskuba ir geriausių Lietuvos kompozitorių kūrinių sąrašą paskelbia gegužę. Teatralai savo viščiukus (režisierius, spektaklius, aktorius ir t. t.) suskaičiuoja ir geriausius iš geriausiųjų paskelbia kovo pabaigoje, Teatro dienos proga surengdami Auksinių scenos kryžių ceremoniją. Na, o paskutiniai į apdovanojimų aikštelę paprastai išbėga kinošnikai – kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ vyksta birželį.
Yra ir daugiau visokių kultūros srities apdovanojimų, tačiau dėl vietos (ir laiko) stokos jų nevardysime ir į metų kalendorių netrauksime. Dažnai susimąstau, ar tokiai mažai šaliai apdovanojimų apskritai ne per daug? Žinoma, patys apdovanojamieji veikiausiai taip negalvoja, nes gerų įvertinimų niekada nebūna per daug.
Beje, ar žinojote, kad pas mus rengiami netgi Meno kritikos apdovanojimai. Mes savo komandoje turime keletą kritikų, labai tikiuosi, kad jie kada nors bus apdovanoti arba bent jau pateks į nominantų sąrašą (kas nors parašykite, kur kreiptis, kad įtrauktų į sąrašus!).
Mūsų žurnalas rengti apdovanojimų bent kol kas neketina, kaip ir skelbti geriausių iš geriausiųjų sąrašų. Tačiau leisiu sau pasinaudoti proga ir taupydama mūsų ir jūsų laiką vien edukaciniais tikslais paskelbsiu žaibiškos dviejų kritikų apklausos rezultatus – traktuokite kaip nuoširdžią mūsų žurnalo rekomendaciją Naujųjų metų proga.
Paklaustas, kuris albumas jam pernai paliko didžiausią įspūdį, mūsų melomanas J. Braškys nė sekundės nesudvejojęs atsakė, kad tai – „Abudu“ „Vietos Pasauly!“. Mūsų žurnale knygų kritiko pareigas einanti rašytoja Jurga Tumasonytė neabejodama geriausia Metų knyga įvardijo Kotrynos Zylės „Mylimus kaulus“.
Tai tiek apie geriausiųjų sąrašus, o dabar leiskite pristatyti bent kelis šio numerio pašnekovus. Mūsų melomanė Toma Vidugirytė šįkart kalbėjosi su Gabriele Vilkickyte, kuri neseniai gerbėjų ir kritikų teismui pateikė savo albumą „Mažas rūpintojėlis“. Tomas Ivanauskas kalbėjosi su vilniete Alexandra Bondarev – vertėja, fotografe, 2024 m. rugsėjį–spalį rezidavusia Lvive, meno centro „Jam Factory“ surengtoje meninėje rezidencijoje. Šiuo metu ji dokumentuoja protestus Sakartvele. Mūsų mados ekspertė dr. Kristina Stankevičiūtė pasidomėjo, kaip mados pasaulis prisitaikė prie šiuolaikinių skaitmeninių technologijų, o naujoji bendraautorė Banga Elena Kniukštaitė pasikalbėjo su menininke Urte Jasenka.
Gero skaitymo ir iki susitikimo vasarį!
