Neskubėsiu apibendrinti šių į pabaigą einančių metų (juk maža ką). Užtat jau dabar būtų galima užkabinti mums aktualesnes tendencijas, kurios siūbuos 2011 m. socialinę rinką. Kodėl būtent socialinę rinką? „370“ skaitytojui, manau, tai yra taip įprasta, kaip puodelis šilto gėrimo ankstyvą rytą. Tiesa, tendencijų yra begalė. Apžvelgsiu tik įdomesnes ir laiko požiūriu artimesnes mums Lietuvoje, kur procesai nuolat vienaip ar kitaip vėluoja.
Masinis bendravimas. Visi su visais. Tai yra šiuo metu viena gajausių tendencijų, kuri 2011 m. ir toliau maitins socialinės rinkos dalyvius. Vadinamasis masinis bendravimas paneigia online kartos realaus kontakto akis į akį fobijas. Etapas, kai zombiškėjome ir sėdėjome prie kompiuterinių žaidimų, avatarų, anketų apie save ir „čiatų“ kuklindamiesi išlįsti iš savo susikurtojo „aš“ kailio – tolima praeitis. Virtualioji realybė dabar klesti daugiausia tik dėl to, kad tai yra apčiuopiama galimybė filtruoti, susitikti ir pasidalyti („kažkuo“, apie ką užsiminsiu vėliau).
Nuo „Foursquare“ iki „Google Latitude“ ir daugybės kitų jaunam smalsiam nesvetimų programų, pritaikytų išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir pan. – visų jų esmė ieškoti, sekti, rasti, susijungti ir galiausiai susitikti.
Išmanieji telefonai apskritai ištrynė ribą tarp buvimo online ir offline, nes dabar turime galimybę visuomet būti „linijoje“. Juk mobiliojo interneto ir 3G sprogimo jau esame liudininkai ir mes, lietuviai. O panašiu metu iki mūsų atkeliavę planšetiniai kompiuteriai ir skaitytuvai ant ausų pastatė leidėjus.
Tiesa, ant ausų leidėjai stovi dar ne Lietuvoje. Šiame krašte manoma, kad skaitmenizacijos procesas laiko prasme atitols nuo mūsų, jei niekas čia dar bent jau kurį laiką šia tema nieko nedarys, nekrutins. Deja, jie klysta. Vėliau gali tekti skaudžiai apsvilti ir į brangius skaitytojus kreiptis sušelpti litu kitu.
Spauda ir knygos. Nuo 2012 m. planšetiniai kompiuteriai ir skaitytuvai gerokai atpigs, spauda ir knygos kelsis į ekraną – panašias prognozes žada jau 2011 m.
Popierius informacijos sklaidai buvo naudojamas tūkstantmečius. Tačiau ar verta toliau kirsti medžius, kai yra galimybė jų nebekirsti? „The New York Times“, kurio sekmadieniniam tiražui atspausti reikia 75 000 medžių, paskelbė apie planus eiti tik skaitmeniniu formatu, bet neatsisakyti laikraščio išdėstymo ir ypatybių. Esu įsitikinusi, kad šachmatai perdėliojimi ne dėl ekologijos, o dėl orakulo gebėjimų matyti ateities verslą.
Apie leidybą šiuokart – tik epizodiniai pamąstymai. Juk puikiai suprantu, kad jūs rankose laikote popierinį „370“ ir skaitmeniniu formatu jis būtų nebe toks. Apskritai bet kuriuo spaudiniu jūs galite mėgautis netrukdomi – t. y. jokių iššokančių žinučių „Jūs gavote naują e. laišką“, skaipe „Kaip sekasi, merga?“ ir pan. Popierius turi ir kur kas daugiau pranašumų, palyginti su ekranu.
Manau, juos patys esate atradę kiekvienas sau. Tačiau faktas, kad sentimentalumas ir gilios tradicijos popieriui nebepadės išlikti pagrindiniu informacijos skleidėju ateityje. Išties, taip jau netgi nėra dabar. Esame priversti suspėti su sparčiomis informacijos apsukomis. Popierius velkasi iš paskos.
Socialinė komercija. Jau dabar gali be didesnio vargo pats parduoti bet ką, kad ir tame pačiame feisbuke. „Share“ funkcija padės tavo pasiūlymą pamatyti draugų draugams, draugų draugų draugams. Taip daiktai ir paslaugos socialiniuose tinkluose parduodamos minučių greičiu.
Pirkimo–pardavimo rinka verda ne tik tarp fizinių feisbuko vartotojų, bet ir tarp bendrovių profilių feisbuke. Pastarosios mažiau dėmesio skiria netgi savo oficialiam tinklalapiui atnaujinti nei „statusams“ bei pasiūlymams veidaknygėje.
Socialinė komercija verslui – gera tarnaitė dar ir dėl to, kad vartotojas, įsigijęs daiktą, juo, tikėtina, pasidalys online ir paliks ir komentarą apie „potyrį“. Šalia būtinai atsiras daugiau susijusių komentarų. Taip bendrovės atseka lojaliausius savo vartotojus. Bendradarbiaudami su jais, arba būtų galima sakyti drąsiau – pasisavindami žmogelio intelektinį kapitalą, sukurs tai, kas nokautuos patį vartotoją ir jis atiduos už tai savo paskutines kojines.
Geolokacija. Buitiškasis ekshibicionizmas jau kurį laiką yra palaikomas ir dar vienos sistemos galimybių. Kalbu apie GPS (padėties nustatymo sistema). O jei sukonkretinus – apie vietos „atsižymėjimo“ programas. Kaskart įėjęs į mėgstamą kavinę, visiems savo draugams, su kuriais esi „susijungęs“, gali pranešti, kur esi ir ką ten siūlytum nuveikti arba, priešingai, ko nenuveikti. Pavyzdžiui, „gervuogių pyragas čia dieviškas“, o „šaldytos daržovės itališkoje sriuboje – na jau ne!“. Aktyviausiems vienos ar kitos vietos lankytojams yra dovanojamos įvairiausios dovanos, dovanų kuponai ir t. t. Pamiršk lipdukus. Online check-in pasirengęs susukti mums protą.
Tiesioginis nuomonės transliavimas. Susijungęs į tinklą su būriu draugų ir pažįstamų (galbūt netgi ir nelabai pažįstamų?) gauni šūsnį informacijos. Tai yra tikri ir gyvi patyrimai, kurie neredaguojami, necenzūruojami ir niekaip kitaip niekieno kontroliuojami. Patyrę ir išrankūs vartotojai tai vertina. Kalbant bendriau, turint realią galimybę pasiekti pačią įvairiausią informaciją internete, dabar ji tiesiog nebejaudina. O štai draugės Agnės patirtis išbandžius champi ir pėdų masažo derinį gali sukelti nuostabą bei susidomėjimą.
Taigi šiame numeryje kalbame apie kelias iš šių tendencijų. Reaguojame čia ir dabar, kartu su visu pasauliu.