Gal labai ir nenustebino tai, kad drabužių dizaineris Dainius Bendikas, kuris šiuo metu kuria ir gyvena Reikjavike, atsakydamas į klausimus nedaugžodžiavo. Juolab kad jau buvau skaičiusi jo naujausios kolekcijos „Mėnulio vienuolis“ aprašą: „Visad klajojantis erdvės filosofas, keleivis Mintimi. Tai personažas, kurio asmenybė dinamiška vidumi. Visa apimanti begalybė – jo Mintis visada atvira, tobulai rami, bet vis dėlto tuo pat metu kylanti į orą.“
Prieš trejus metus D.Bendikas Lietuvoje įsiminė dėl kolekcijos „Infiltruoti“ (pamenate vyrus su dujokaukėmis?). Ją su kolega Benu Staškausku pristatė „Mados infekcijoje“, nes tąmet tapo „Injekcijos“ (galimybė jauniems dizaineriams atsirasti tarp vilkų) nugalėtojais. Matyt, Vilniaus dailės akademija sušvirkštė tinkamų syvų, „Infekcija“ patikrino atsparumą ir Dainius tada užtikrintai infiltravosi į mados kariauną.
Naujosios „Mėnulio vienuolio“ kolekcijos spalvos atliepia 2010 m. kūrėjo stebėtą Mėnulio užtemimą. Mėnulis labai gerai padeda atspindėti kuriamą herojų – tokį vienuolį (juk nuo žodžio vienas), kuris stebi įrėmęs atidžią akį, bet tykiai, nešaukdamas apie save. Kuris juda pakiliai, bet niekad nesustodamas. Mėnulio vienuolis turi turėti laisvę judėti ir mąstyti, nes kaip kitaip pakeis fazes? Patogumas ir judesio galimybė, atrodo, labai svarbu Dainiui. Dizaineris net apavė vienuolį bendradarbiaujant su ortopedijos klinika sukurtais „MoonWalks“ batais.
Pati D.Bendiko kolekcija irgi jau pradėjo judėti sava orbita – su ja laimėtas „Jaunojo dizainerio prizas 2011“ Vilniaus dailės akademijoje, tais pačiais metais įvyko jos pristatymas Maskvos tarptautiniame jaunųjų dizainerių konkurse „Ruskij siluet“. O užsienio portaluose pasirodančiose publikacijose mes perspėjami atkreipti dėmesį į šio kūrėjo vardą, nes jis „neišvengiamai artikuliuoja mados ateities viziją“.
„Moonwalk king is dead, long live the MoonWalks monk!“ (Moonwalk karalius mirė, tegyvuoja Moonwalks vienuolis – angl.)
– Ką šiuo metu veiki Islandijoje? Jei neklystu, dirbi su dizaineriu Sruli Rechtu? Papasakok, kaip pradėjote bendradarbiauti.
– Prieš pusantrų metų kartu su S.Rechtu per mano praktiką Islandijoje kūrėme jo pirmą kolekciją, kurios tiek estetika, tiek stilistika tapo pamatu tolesnei jo kūrybai. Kolekcija sulaukė didelės sėkmės ir daug gerbėjų visame pasaulyje, nuo to laiko studija plėtėsi. Tada grįžau į Lietuvą tęsti mokslų ir kūrybos. Dar nesibaigus studijoms Vilniaus dailės akademijoje, Sruli pakvietė grįžti ir tapti kylančios įmonės dalimi. Dabar studijoje gilinti žinias ir dėlioju naujus planus.
– Tavo kolekcijos kelia tokį viršžemiškumo pojūtį: herojus – kosminis keliautojas, Mėnulio tema, prieš tai būta apokaliptinių dujokaukių. Koks tavo santykis su realybe?
– Tikrumo pojūtis dažniausiai ateina ramybėje, bekuriant, fiksuojant emocijas savo prizmėje. Tokia interpretacija oponuoja šalia esančiai realybei, o iš to ir atsiranda oponuojanti išraiškos forma.
– Kadaise viename interviu sakei, kad tavo drabužiai „turi savo laiką ir savo erdvę“. Ar galima suprasti, kad drabužių dizainerio specialybė tau labiau yra pasirinktas būdas mąstyti ir kalbėti apie pasaulį negu kad kurti madą, vartojimą?
– Sulig kiekvienu nauju kūriniu atsiranda nauja erdvė ir laikas. Kiekvienas projektas visada yra asmeniškai gilaus ir progresyvaus proceso rezultatas. Taip, tai kalba ir kartu vidinis progresas, pasitelkiant daugybę išorinių veiksnių ir išraiškų. Atidus, išjaustas dėmesys kiekvienai smulkiausiai kūrinio detalei nuo pat pirminės emocijos iki galutinio rezultato. Šiame procese atrandu harmoniją.
– Naujausia tavo kolekcija „Mėnulio vienuolis“ kalba apie nuolat judantį „erdvės filosofą“, gebantį keliauti mintimis. Ar tiki žmogaus galimybe daugiausia laiko praleidžiant savo galvoje pažinti pasaulį?
– Filosofiniame kontekste kontempliuojamos mintys ir emocijos man visad reiškia nuoširdžią pretenziją į savęs pažinimą. Tikiu žmogaus galimybe surasti nuolat progresuojančią pusiausvyrą tarp vidinės visatos ir išorinio pasaulio.
– „Judėjimas“, kaip suprantu, tau viena svarbesnių sąvokų?
– Judėjimo sąvoka kiekvienam mūsų skamba skirtingai, priklausomai nuo patirčių. Man tai reiškia visą aibę minčių ir idėjų, išreiškiančių energiją.
– Kur buvai, kai stebėjai Mėnulio užtemimą (2010 m. birželio 26 d.), kurio spalvų kaita atspindėta tavo kolekcijoje?
– Stebėjau gyvą transliaciją iš vieno geriausiai matomo taško Žemėje, Australijoje. Kito užtemimo laukiu 2012 m. birželio 4 d.
– Ką naujo sužinojai apie Mėnulį, kai juo domėjaisi kurdamas šią kolekciją?
– Visatos kūnais domiuosi jau gana seniai, tad užtemimo reiškinys ir nuoseklus Mėnulio ryšio su Žeme ciklas man imponuoja labiau kaip kaitos simbolis, kuris visada įvyksta naujoje erdvėje ir laike.
– Dainiau, ką reiškia būti talentingam? Kokį krūvį tai prideda asmeniui?
– Kiekvienas mūsų esame čia dėl tos pačios prie
žasties, bet kartu visi turime ir individualų tikslą. Esame čia, kad patirtume gyvenimą kaip įmanoma giliau ir tikriau, o individualiai mes turime išskirtinę siekiamybę – pažinti unikalųjį save.
– Kaip įsivaizduoji, ar Islandija, kur dabar būni, kartais nėra kuo nors panaši į Mėnulį?
– Islandija gamtos santykiu su žmogumi panaši į didelę erdvę giliems apmąstymams.
Judėjimo sąvoka kiekvienam mūsų skamba skirtingai, priklausomai nuo patirčių. Man tai reiškia visą aibę minčių ir idėjų, išreiškiančių energiją.
Rašė: Tautė Bernotaitė
Nuotraukos: Visvaldo Morkevičiaus
