Rašė: Kipras Šumskas
Nuotraukos: organizatorių
Lapkričio pradžioje Paryžiuje įmonė „Hewlett Packard“ (HP) pristatė savo naujų produktų liniją, projektą „HP Connected Music“ ir naujai atrastą milžinę draugę – bendrovę „Universal Music“. „370“ gavo progą įsibrauti į šią monstrų puotą ir pauostyti kompiuterininko ir muzikanto draugystės kvapo. Buvo pažadėtas ir specialus gyvas grupės „No Doubt“ koncertas. Kaip paaiškėjo vėliau – pažadas buvo ištesėtas. No doubt about HP, kitaip sakant.
Vykstant į pristatymo konferenciją, buvo tikimasi, kad HP koncernas daugiausia dėmesio skirs būtent naujai gimusiam „HP Connected Music“, tačiau didžiąją dalį laiko Paryžiuje užėmė kompiuterinių technologijų pristatymas. Vakaro vedėjas, HP atstovas Koks Skirtumas ypač aiškiai ir daug kartų pabrėžė, kad jo bendrovės produktai yra, kruopščiai cituojame, „labai geri“ bei „labai seksualūs“. Netgi buvo pavartota frazė „sexy package“, kuri tiesiogiai verstina kaip „seksualus įpakavimo turinys“, tačiau angliškai kalbantys žmonės dažniausiai šių dviejų žodžių junginį sieja su žmogaus intymiųjų zonų patrauklumu. Su kuo ką sieja HP darbuotojai, tikrai ne jūsų ir ne mūsų reikalas. Galbūt tikrai dėl „sexy package“, o galbūt dėl to, kad HP produkcija ypač populiari verslo įmonėse, HP, pasirodo, yra kompiuterių pardavimo lyderė pasaulyje.
Pirmasis vakaro pranešėjas Ericas Cadoras turbūt yra vienas iš nedaugelio verslininkų, kurie viešai ir atvirai apie savo produkciją yra pasakę gana aiškų dalyką: klientams tų prekių nereikia. Jos perkamos todėl, kad klientai tiesiog jų trokšta. Beje, buvo išvesta ir įtikinama matematinė formulė, kad kam nors netyčia nepasirodytų, jog konferencijoje vyksta nerimti procesai: HP (kompiuterių pardavimo lyderis) + „Universal Music“ (muzikos pramonės lyderis) + „Beats Audio“ (kompiuterinio garso rinkos lyderis) = „HP Connected Music“.
Kas, beje, yra „HP Connected Music“? Tai internetinė platforma registruotiems HP produktų vartotojams. Tinklalapis daugeliu aspektų panašus į „Myspace“, tačiau leidžia klausytojams atsidurti „arčiau mylimų atlikėjų“. Kaip? Per konkursus, paslaptis, staigmenas, akcijas ir renginius, kuriuose bus skatinimas artimas, gyvas atlikėjo ir gerbėjo bendravimas. „Ar norėtumėte Dubajuje apsipirkti su Jennifer Lopez?“ – „Ne, ačiū.“ – „O gal norėtumėte išgerti sambukos su Eminemu?“ – „Taip.“ Tai skamba juokingiau ir įdomiau. Lyg ir nieko naujo, bet visada sveikintinos vakarietiškos stipraus santykio su klientu paieškos.
Antras pranešėjas, „Universal Music“ atstovas Olivier Robertas-Murphy, buvo charizmatiškosios vakaro dalies kaltininkas. Londone gyvenantis prancūzas sakinį pradėdavo riebiu prancūzišku akcentu, o pabaigdavo išgludintu britų aristokratų skambesiu. Taip akcentiškai keistai šnekančio žmogaus daugelis salėje sėdėjusių klausytojų dar nebuvo girdėję. Deja, visur yra pusiausvyra: charizmatiška ir originaliai kalbanti asmenybė nepasakė absoliučiai nieko, net ne naujo, o nieko. Užlipęs ant scenos Olivier paklausė „Ką mes darytume be muzikos?“, ilgais sakiniais neatsakė į šį klausimą, paleido kelių kūrinių motyvus (neaišku, kam), pasigyrė „Universal Music“ lyderiavimu ir parodė savo bendrovės pristatomąjį filmuką.
Filmuke rodyti „Universal Music“ garsiausi ir daugiausia albumų pardavę atlikėjai. Ši bendrovė per daugelį metų paprasčiausiai supirko teises į VISAS žinomiausias žvaigždes – pradedant bitlais, stabtelint ties operos solistais ir baigiant lanomis del rei. Greičiausiai po kelerių metų „Universal Music“ tiesiog persivadins į „Music“ ir teisėtai pasisavins žodžio „muzika“ reikšmę.
Grįžtant prie „seksualiomis“ pakrikštytų technologijų – nauji HP kompiuteriai ne tik išvaizda, bet ir fizinėmis savybėmis labai jau priminė „Apple“ prekes. Viskas taip pakvipo bendrovės „Apple“ stilistika, kad vakaro vedėjas trečią pranešėją per klaidą netgi pristatė „Apple“ įkūrėjo Steve’o Jobso vardu – vietoj „Stacy“ pasakė „Steve“ ir pasitaisęs leido nurimti salėje vidinio juoko bangai.
Visai įdomiai atrodė nešiojamasis kompiuteris „Envy X2“, kurio ekraną galima tiesiog nuimti nuo klaviatūros ir jis kaipmat virsta planšetiniu kompiuteriu. Močiutė sakytų: „Aparatą sulaužei!“ Visgi originalumo pristigta – kelios bendrovės jau yra pristačiusios tokius gaminius. Pavyzdžiui, „Samsung“ tokį transformuojamą kompiuterį į prekybą paleido dar prieš kelerius metus. Kitas įdomesnis darinys – asmeninis kompiuteris, kurio ekranas plonas beveik kaip samurajaus kardas, o visos mikroschemos sudėtos į ekrano laikiklį ant stalo. Idėja gera, tik ar jums to reikia? Atsiprašau, ne taip paklausiau – ar jūs to trokštate?
Kad ir kaip ten būtų, sėkmingosios konferencijos dalys buvo tikrai aiškios ir nenuginčijamai stipriai juntamos: itin sklandus organizavimas, trumpi kūrybingi muzikiniai intarpai (apie 10 sekundžių trukmės, bet su gyva grupe), galimybė pasikalbėti su vadovais ir atvykusiais IT bei PR žmonėmis, išbandyti naujus produktus ir, žinoma, išgirsti grupę „No Doubt“. Net ir nepatikus muzikai, buvo galima gėrėtis vokalistės Gwen Stefani gebėjimu dainuoti, atrodyti ir energetiškai spinduliuoti taip, tarsi ji savo amžiaus skaitmenis (42) būtų apkeitusi vietomis.
