Užvakar, vasario 20 d., Kauno Laisvės alėjoje lengvai krito pavasarį nujausdamos snaigės. Tylus prietemos vakaras smalsiai prilipo prie ten pat įsikūrusios vyninės/kavinės „Flamenco Cafe & Vino“ vitrinos, už kurios, jaukiai žvakių ir futuristinių žibintų apšviestoje erdvėje, savo darbo vaisius ir greitos sėkmės istoriją atvirai pasakojo drabužių modeliuotoja Katrina Knizikevičiūtė. Tai buvo pirmasis jaunos kūrėjos susitikimas su gerbėjais atviroje erdvėje ir pirmasis, tą vakarą startavusiame socialiniame projekte „DARAU“, žingsnis.
Katrina, nuo kurio momento Tavo dienoje atsiranda mada?
Turbūt vienintelis momentas, kai negalvoju apie madą, yra miegas. Nors, turiu pripažinti, neretai susapnuoju kokį tobulą derinuką, kurį vos prabudus nupiešiu. Todėl maniškė eskizų knygelė guli prie pat lovos.
Kaip manai, kodėl kūrėjas kuria?
Visu pirma, kūryba yra būdas save išreikšti, išlaisvinti savo jausmus ir atskleisti save pasauliui. O antra, tai jei jau Dievas davė menininkui tokią dovaną kaip talentas, tai ją reikia puoselėti, dažnai tenka daug paaukoti – pasilinksminimai, draugai, meilė… ir kartais net šeima lieka antroje vietoje. Menininkas tarnauja menui. Tuo gyvena.
Ar gali drabužių siuvimas atskleisti juos kuriančios asmenybės vidų ir ar tai siektinas rezultatas?
Siuvimas, tai vienas iš būdų save realizuoti. Siūdama jaučiuosi laiminga. Idėjų realizacijos jausmas yra nepakartojamas. Siektinas rezultatas – kad mano drabužius dėvintis žmogus jaustųsi taip pat gerai.
Kiek laiko užima siuvimas/modeliavimas Tavo kasdienybėje?
Paskutiniu metu tam skiriu savo savaitgalius ir laisvas valandas šiokiadieniais. Kartais tenka darbuotis iki paryčių, bet tai manęs nevargina. Turiu nuostabią siuvėją šalia, kuri paaiškina visas siuvimo subtilybes. Mokymasis kažko naujo visada teikdavo malonumą.
Kiek reikia skirti laiko, norint pasiekti drabužių kūrimo rezultato, kurį turi dabar?
Aš pati judu gan sparčiai. Per šiuos kelis mėnesius pasiuvau jau pusę būsimos kolekcijos.
Ar Lietuvoje tinkama dirva kurti (jauniems) dizaineriams?
Lietuvoje gyventi išsiskiriančioms asmenybėms yra be galo sunku! Ramiai gyvena, deja, tik vadinamoji „pilka masė“. Kažkodėl aplinka siekia visus sulyginti. Nežinau, kaip kiti, bet sulaukiu ne tik komplimentų, bet ir rūsčių ir burnojančių žvilgsnių. Pastarieji, žinoma, verčia jaustis ne itin maloniai, tačiau man svarbesnis palaikymas. Ir ne tik iš šeimos bei draugų. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda žmonių, kurie neslepia savo žavėjimosi manimi, nori mane remti ir bendradarbiauti. Labai džiugu matyti žmones, kurie domisi menu, mada ir mano darbu. Visi komplimentai ir paskatinimai išgirsti tiesiog gatvėje taaaaip glosto širdį!
Kuo išskirtinė Tavo kolekcija ir kas jos laukia, Tavo manymu, ateityje?
Laukiama kolekcija – tai mano pirmas didesnis žingsniukas link mados pasaulio aukštumų. Nemanau, kad po kolekcijos pristatymo iškart parduosiu rūbelius. Kiekvienas kūrinys man yra ypatingas ir nepakartojamas, todėl, manau, jog kažkurį laiką norėsiu, jog jie pabūtų su manimi. Buvau gavusi pasiūlymą visą kolekciją parduoti vienam verslininkui iš Prancūzijos, bet iškart atsisakiau. Jeigu jau parduosiu, tai tik žmogui, kurį su mano kūriniu jungs ne tik kūnas.
Kada ir kur laukti Tavo kito drabužių pasirodymo viešumoje?
Pavasaris bus kupinas visokiausių renginukų, susijusių su mano darbais! Rengsiu atrankas videoklipui, fotosesijoms ir pačiam kolekcijos pristatymui. Viską paskelbsiu su laiku.
Rašė: Aistė Pupininkaitė