Rašė: Karolis Baltrūnas
Nuotraukos: Rasos Linkaitės
Su Vytautu Kratuliu, kavininku ir „Šviežios kavos“ vadovu, sutarėme susitikti septynis kartus ir kaskart išgerti po puodelį skirtingos kavos. Kol gersime, galėsiu užduoti vieną klausimą. Atsakyti žadėjo trumpai. Tiek, kiek trunka išgerti puodelį pasirinktos kavos. Arba dar trumpiau. „Kad kava pasidžiaugtume tylomis“, – pridūrė Vytautas.
1.
Kava Nicaragua Maracaturra Buena Vista. Išpuoselėta Miguelio Ángelio Martínezo-Morazáno rankų. Aromatinga, sultinga, minkšta. Migdolų ir medetkų, rozmarinų ir citruso žievelės aromatai.
– Susitikimams su jumis ruošiausi ilgai. Ragavau keletą kavų, bet neradau tarp jų nė menkiausio skirtumo. Aš beviltiškas?
– Ne. Jei paprastai kavą žmogus geria su pienu ir cukrumi, jam visos kavos bus vienodos, tik viena bus daugiau, o kita mažiau saldi. Tiesą sakant, tai net nebus kava, o tik šiaip saldus gėrimėlis.
Norint suprasti kavą, reikia jos ieškoti. Skirti jai laiko. Supratimas ir pajautimas neateis savaime. Nereikia vaikytis užsienyje bala žino kada skrudintos didelių korporacijų garsių prekės ženklų kavos. Dažniausiai tai kavos mišiniai, kurie teoriškai tinka vartoti, bet ne mėgautis, pažinti, ragauti.
Perkant kavą reikia atkreipti dėmesį į jos skrudinimo, pagaminimo datą. Tai patikrinti turėtų būti taip pat įprasta, kaip ir perkant pieną.
Kavos šviežumas Lietuvoje suprantamas dviprasmiškai. Jeigu prie tavo akių sumalė – tai jau šviežia. Nė velnio. Pirmiausia kava turi būti šių metų derliaus. Tai ne vynas, kiekviena diena rūsyje kavai ne į naudą. Taip pat ji turi būti šviežiai paskrudinta – vadinasi, čia, Lietuvoje. Ir tik tuomet šviežiai malta ir čia pat pagaminta. Jeigu kavadarys laikosi visų šių reikalavimų, tada taip, jo kava šviežia.
2.
Kava Kenya Mugaga. Makadamijų ir eukaliptų pavėsyje prisirpinta, iš Ruiru upės baseino plantacijų. Uoginis saldus serbentų aromatas. Kava sultinga ir tiršta, kompleksiška. Sunokusių abrikosų, geltonų slyvų, kakavos skonio.
– Nesuprantu. Kuo ir kodėl ši kava yra geresnė už tą, kurią dar praėjusią savaitę nusipirkau už 9 litus? Gražus žalias pakelis. Skonis irgi nieko.
– Čia kaip su dešrelėmis. Seniau Lietuvoje buvo manoma, kad pieniškos dešrelės – visai padorus maistas, toks pat geras, kaip kokia jautienos išpjova. Dabar žmonės jau supranta, kad ten net nelabai mėsa.
Taip ir su kava. Kol kas vis dar manoma, kad už keliolika litų parduodama gausiai išreklamuota kava kuo puikiausia.
Deja, dažniausiai tai prasčiausios rūšies arabika, gal net maišyta su robusta. Pasiseka, jei tokia kava neturi jokio kvapo. Tačiau beveik visuomet ji atsiduoda mediena, šienu, lašiniais, o jei jau visai blogai – variklio alyva, kaučiuku, guma ar pripučiamu balionu.
Kava Brazil Buzilos. Viena prestižinių, ankstyvųjų arabikos rūšių – geltonasis burbonas. Švelnus, lengvas ir švarus gurkšnis. Puikus vaisinis, šiek tiek kakavinis aromatas.
– Susitinkame trečią kartą ir kaskart jūsų kavinėje matau žmonių, kurių nesutiksi jokioje kitoje kavinėje: rafinuotų miesto ponių, intelektualų, jaunimo su nebūtinai aptemptais džinsais. Kokie žmonės geria šviežią kavą?
– Pas mus ateina žmonės, kurie žino, kad gera kava kainuoja daugiau nei prekybos centre. Žmogus, kuris supranta, kad geriau vienas puodelis, bet tikrai geros šviežios kavos. Jis pasiruošęs atšvęsti savo sėkmę ir save apdovanoti. Tai žmogus, kuris žino, ko nori ir kas jam patinka.
4.
Kava Ethiopia Seven Daughters. Juntamas gėlių, levandų, jazmino aromatas. Sirupinga. Pieninio šokolado švelnumas ir saldumas. Poskonis ilgas, malonus, vaisių gaivumo.
– Sakoma, kad miesto vaikai nežino, iš kur gaunamas pienas. Maždaug – iš parduotuvės. Bet supratau, kad nežinau, iš kur yra kava. Maždaug – iš Italijos, gal kartais Afrikos arba Pietų Amerikos. Tik tiek. Iš kur yra ši kava, kurią geriame?
– Šią kavą augina toks Etiopijos ūkininkas Haile. Ji „Seven Daughters“ („Septynios dukterys“) vadinasi ne atsitiktinai – ūkininkas turi net septynias dukteris. Tiesa, nė viena iš septynių dukterų nenori dirbti kavos versle. Tvirtai sudėtas vyras suka galvą, kam reikės perduoti šeimos ūkį.
Visa mūsų kava kruopščiai atrinkta, o jos augintojai nėra už prekės ženklo pasislėpę kostiumuoti verslininkai. Nuvažiuojame į vietą, susipažįstame su ūkininku, jo darbo metodais, darbuotojais. Tai žmonės, kurie supranta kavą, moka rūpintis augalu, nuskinti ir apdoroti pupeles. Jeigu žmogus nebijo, kad kava bus pavadinta jo vardu, vadinasi, jis atsako už produkto kokybę.
Dažnai savo kavą pavadiname ūkininko vardu. Iš pagarbos tam, ką žmogus daro maksimaliai kruopščiai ir atsidavęs.
Kava El Salvador Santa Sofia. Mažasis derlius iš prestižinio Salvadoro kavos ūkio. Saldi, subalansuota. Išskirtinai sultinga, sodri, gal net sunkoka, primena juodąjį šokoladą. Citrusinis prinokusio greipfruto aromatas. Poskonis – karamelės.
– Pastebiu, kad prieš pirmą gurkšnį pakeliate puodelį ir kavą pauostote. Ko ten ieškote?
– Kvapo. Kava turi daug aromatų. Netgi daugiau nei vynas. Jei kava nekokybiška ar prastai skrudinta, tai išduos kvapas: pelenų, lyg kas nors puodelyje valytų židinį, šiek tiek prisvilusios mėsos, vaistų, gumos ar ligoninės kvapas. Jis, beje, gali ir šokiruoti, nes būna kavos su gyvūno odos ar kailio, net puvėsių kvapu.
Kai kava kokybiška, gali užuosti prinokusius citrusinius vaisius, uogas, gėles, gerą tabaką, žoleles, riešutus, juodąjį ar pieninį šokoladą. Kvapų šimtai.
Pauostykime kavos El Salvador Santa Sofia.
6.
Kava Guatemala Pixcaya. „Cup of Excellence 2012“ apdovanojimą pelniusi kava. Kvepia gėlėmis, žolelėmis, nektaru. Švelnus rudojo cukraus saldumas. Sultinga. Primena vaisinę karamelę, apelsinus, persikus, ličius.
– Dar nė karto pas jus negėrėme kavos iš vienkartinio puodelio. Kodėl?
– Vienkartiniai puodeliai kavai netinka. Popieriaus kvapas yra labai stiprus, ir jei geriant kavą iš vienkartinio puodelio bus noras panagrinėti jos kvapų gamą, šį malonumą teks perkelti į keramikinį puodelį. Popieriaus kvapas užmuša visus kitus.
Galų gale dažniausiai vienkartinis puodelis yra uždengiamas, kad gėrimas neišsilietų. Tokiu atveju žmogus praranda dalį malonumo – užuosti kavos aromatą. Tai tas pats, kas nukeliauti į kalnus ir visą laiką praleisti viešbutyje.
Tačiau svarbiausias dalykas – simbolinė vienkartinio puodelio reikšmė. Vienkartinis puodelis skirtas kavai gerti einant, vadinasi, nekreipti dėmesio į tai, ką geri. Kiekvienas puodelis kavos gali būti nuotykis. Tik tam reikia skirti laiko.
Vienkartinis puodelis – tai amžino skubėjimo simbolis. Geriant kavą reikėtų stabtelti ir atšvęsti akimirką.
7.
Kava Yemen Mocha Matari. Reta ir egzotiška arabika dėl senovinės „laukinės“ kavos atspalvių – žemės, riešutų aromato. Juntamas Jemeno mokoms būdingas šokolado, konjako prieskonis. Tiršta kava be rūgšties.
– Jeigu rytais noriu verkti arba man nesiseka įveikti kitų būties problemų, išgeriu kavos. Tada pradedu dirbti ir viskas būna lyg ir gerai. Jaučiu, kad esu pripratęs prie kavos. O Jūs?
– Ne. Nors per dieną kartais išgeriu ir apie 10 puodelių, būna, kad savaitę neišgeriu nė vieno ir nesijaučiu dėl to blogai.
Kava nėra nei vaistas, nei narkotikas. Nors tikrai sunku paneigti, kad susiplanuoti dieną, susidėlioti mintis rytinis puodelis kavos iš tiesų padeda.
Tačiau kava yra daugiau nei tai. Kuo daugiau ragauji, tyrinėji, tuo labiau supranti, kad tai nėra rytinis gėrimas akims atmerkti. Jis turi įvairiausių savybių. Man įdomu, kodėl viena kava kvepia riešutais, o kita – kmynais ar ajerais. Apima malonumo jausmas, kai kavoje atrandi kvapų ir skonių derinius, kurių nesi pajutęs anksčiau.
Kava – neišsemiamas potyrių šaltinis. Tereikia tam skirti šiek tiek daugiau laiko, nei paprastai skiriama vienam puodeliui. Užtektų ir kelių minučių daugiau.