Rašė Dovydas Kiauleikis
Ar neatrodo, kad visi aplink pradėjo skaityti angliškai? Šią nuojautą seniai turėjau – pats skaitau daug angliškų knygų. Bet kai rudenį „Nemuno“ žurnale filosofas, leidėjas Viktoras Bachmetjevas pradėjo rengti „Bibliofilo kronikas“, kuriose ramiu veidu aprašo įvairiomis kalbomis perskaitytas knygas, supratau, kad nuojauta virto faktu. Jį patvirtina tiek lietuviškose knygų tinklaraščiuose sparčiai daugėjančios angliškų knygų apžvalgos, tiek knygynuose augantys angliakalbių lentynų plotai ir įplaukos kasose.
Ieškantys originalo
Ko gero, labiausiai skaitytojų pulsą jaučia pardavėjai. Vilniaus senamiestyje įsikūręs knygynas „Eureka“ – angliakalbės literatūros meka Lietuvoje. Eurika Stogevičienė, knygyno šeimininkė, ir Benas Arvydas Grigas, knygyno asortimento formuotojas, patvirtina, kad skaitančių angliškai Lietuvoje sparčiai daugėja.
„Seniau skaityti angliškai buvo nišinis užsiėmimas, daugelis knygas užsisakydavo iš „Amazon“. Lietuvoje nebuvo geros pasiūlos (kiti knygynai orientuoti labiau į populiariąją literatūrą). Dabar kaip visuomenė esame labiau su pasauliu, labiau jame. Žmonės turi geresnį skonį. Norinčių rimtų knygų originalo kalba daugėja. Juk angliškai gali perskaityti viską, kad ir kas domintų, o lietuviškai, palyginti, labai mažai pasirodo vertimų, ypač negrožinės literatūros“, – sako Benas.
Šalia Vilniaus universiteto įsikūręs knygynas seniau orientavosi į specializuotos literatūros ieškančius skaitytojus, studentus, mokslininkus. Šiandien specifines, mokslines knygas skaitytojai skaito elektroninėse skaityklėse arba užsisako internetu. Natūraliai knygyno angliakalbė grožinė ir populiariojo mokslo literatūra užima vis daugiau vietos, išstumdama lietuviškas knygas, ypač specializuotas. „Mes investuojame į angliakalbę pasiūlą“, – sako Eurika, nors užtikrina, kad rinktiniai kūriniai lietuvių kalba nedings iš knygyno.
Lingua franca
Ričardo Šileikos nuotr.
Šį straipsnį įkvėpęs Viktoras, prieš porą metų supratęs, kad mažai skaito ir dažnai nepabaigia knygų, susikūrė iššūkį – perskaityti po dvi knygas per savaitę, o kad susikurtų sau papildomą spaudimą, feisbuke dalijosi pastebėjimais apie skaitinius. Pats skaito daug angliškai, apie kalbas net negalvojo. Šiai rubrikai persikėlus į „Nemuną“, jis ir toliau aprašo tai, ką pats skaito, – tiek lietuviškai, tiek angliškai. Kad žurnalo puslapiuose analizuojamos angliškai parašytos knygos, rodo, jog ir skaitytojams jos aktualios, kad dvikalbystė neglumina.
„Vyresnioji inteligentija galbūt anglų kalbą moka prasčiau, seniau vis dėlto vyravo rusų kalba, nemažai vokiškai, lenkiškai skaitė (nors dabar jau nemažai ir angliškai moka, bent skaitymo įgūdžiai yra). Tai turbūt priklauso ir nuo knygų prieinamumo – sovietmečiu buvo vienaip, dabar – kitaip. Aš priklausau lūžio kartai, kai rusų kalba mokykloje dar buvo privaloma, bet ir anglų jau reikėjo mokytis rimtai. Šiandien pasaulyje dominuoja anglų kalba“, – apie anglų kalbos lingua franca vaidmenį mąsto Viktoras.
„Kaip skaitytojas nejaučiu pareigos skaityti vertimo, visada renkuosi originalą. Tik tokį fetišą turiu – bandau įsigyti visus filosofijos veikalus, išleistus lietuviškai. Nepaisant to, kad pats skaitau įvairiomis kalbomis, manau, kad vertimai yra labai svarbūs. Jų vertė yra ne vienadienė, o išryškėja ir pasijaučia laikui bėgant. Vertėjai yra patys svarbiausi importuotojai. Jie į šalį importuoja sąvokas, konceptus, taip praturtindami kultūrą. Jie yra gyvybiškai svarbūs“, – apie du savo vaidmenis – skaitytojo ir leidėjo – samprotauja Viktoras. Jis buvo leidyklos „Jonas ir Jokūbas“, leidžiančios tik filosofinę literatūrą, sumanytojas ir įkūrėjas.
Išplėsti horizontai
Koks tų anglaskaitytojų paveikslas? „Jaunas, iki 40 metų, dažniausiai mergina. Kai ateina labai jauni žmonės, tai net ir tarpusavyje pusiau angliškai šnekasi. Mus stebina, kai labai nežinomus, nišinius autorius žmonės renkasi, atpažįsta nežinomus kūrinius. Jie akivaizdžiai domisi pasaulio literatūros naujienomis, todėl žino pasaulio hitus, žino, ko ieško“, – apie knygyno skaitytojus pasakoja Benas.
„Gebu angliškai skaityti, pakeliauju, o oro uoste knygynai labai vilioja. Naujienas seku, didžiųjų pasaulio dienraščių rekomendacijas, geriausių sąrašus. Kartais perskaitau apie naują knygą ir pagalvoju, kad Lietuvoje nebus paklausos, niekas nevers, todėl perskaitau angliškai. Bet taip dabar vis rečiau būna. Pavyzdžiui, nesitikėjau, kad Karlo Ove Knausgårdo „Mano kovą“ lietuviška leidykla išleis“, – beria knygų tinklaraščio „Fantastiškų (-os) knygų žiurkės“ bendraįkūrėja Lina Girčytė-Juškė. Lina – tipinė anglaskaitytoja, jos istorija irgi panaši į daugelio pradėjusių skaityti angliškai.
„Angliškai skaityti pradėjau, kai viešėjau JAV su „Work&Travel“ programa. Ten su lenkaite susidraugavau, ji mane įtikino, kad galiu angliškai skaityti ir paskui kaip kokia krikštamotė atvėrė literatūros pasaulį, apie kurio egzistavimą net nežinojau“,– apie kelionės pradžią į angliškus tekstus pasakoja Lina.
Kad mokėti kalbą – svarbiausias aspektas, patvirtina Viktoras, kurio pagrindinė veikla – darbas universitete: „Jaunimas dabar ateina su gerai mokėdamas anglų kalba. Prieš 10 metų studentai dar sakydavo, kad angliškai neskaito, – dabar taip nebėra.“
Skaito ir komentuoja
Lina renkasi literatūrą originalo kalba: „Kai kurios knygos išverstos subanalėja. Panašiai kaip dainos. Originale viskas kaip ir gerai, o išvertus – tokia banalybė. Pavyzdžiui, kai kelionėje skaičiau amerikiečių rašytojo Jonathano Safrano Foerio „Everything Is Illuminated“ žvengiau balsu, aplinkiniai kreivai žiūrėjo. O lietuviškas vertimas visai knygos neatskleidė.“
Kad angliškai skaitančių daugėja, patvirtina ir Linos tinklaraščio skaitytojai: „Kai seniau tinklaraštyje parašydavome apie angliškas knygas, nesulaukdavau jokių reakcijų (apie lietuviškas – visada). Dabar jau ir angliškai žmonės reaguoja, skaito, net pakomentuoja.“
Kurie tekstai atkreipia skaitytojų dėmesį? „Jei lietuviška leidykla ruošia vertimą ir apie tai jau sklando žinia, pas mus ateina nemažai angliškos kopijos ieškančių. Klasikai populiarūs visada – Orvelas, Rushdie. Užsieniečiai, užklystantys į knygyną, labai gerai perka „Tūlą“ ir „Vilniaus pokerį“, per vasarą apie 100 knygų parduodame“, – pasakoja Benas.
Nuo ko pradėti skaityti angliškai?
„Kai pradedantys nori pabandyti skaityti angliškai, bet nepasitiki savo kalba, visada siūlau Ernestą Hemingway – paprasta, bet gera kalba, įtraukiantis siužetas“, – sako Benas. Dar trys pasiūlymai, kurie ir įdomūs, ir suprantami.
Flannery O’Connor „Wise Blood“
Amerikiečių grandės pirmasis romanas apie pasimetusį jaunuolį pokario Amerikoje, prasmės paieškas, aklumą, praregėjimus ir netikrus pranašus. Ieškantiems labiau klasikinio, bet gero teksto.
Don Delillo „White Noise“
Vieno ryškiausių šiuolaikinių amerikiečių žymiausia knyga, pasakojanti apie literatūros profesoriaus akistatą ir begalinę kovą su savo paties mirtingumu, kai jo miestelyje atsiranda neaiškus toksinis nutekėjimas. Ieškantiems juoko ir nevilties, šiuolaikinės visuomenės satyros.
Emil Ferris „My Favourite Thing Is Monsters (vol. 1)“
Prieš metus pasirodęs grafinis romanas, sekantis save monstre laikančia mergaitę, kuri siekia išsiaiškinti netikėtą kaimynės mirtį. Ieškantiems pavykusių teksto ir vaizdo susitikimų, įtraukiančios istorijos bei intrigos.
