Prisijungi prie feisbuko ar instagramo paskyros ir kaskart susinervini. Tavo draugai ar bičiuliai mėgaujasi skaniausiais patiekalais, užgerdami šampanu, nuolat skraido po visą pasaulį (nekantriausi vos atvėrus sienas puolė keliauti nepaisydami grėsmės užsikrėsti patysžinotkuo, kiti apsiriboja gimtinės ar Latvijos ir Estijos miestų bei miestelių svetingumo išbandymu ir ten nesidrovi demonstruoti savo piniginės turinio), o tu jautiesi nevykėliu, kuris neišgali išgerti prašmatnesnio kokteilio didžiule lauko kavine vasaros vakarais virstančiame Vilniuje, nes taupai mokslams, automobiliui ar buto remontui. O gal tiesiog nenori ištaškyti pinigų antraeiliams dalykams, nes rūpiniesi savo ateitimi. Pažįstamas jausmas, ar ne?
Kaip iš tiesų gyvena tas tavo bičiulis, apie kurį manei, kad jam itin sekasi, tikėdamas feisbuke ar instagrame demonstruojamais idiliškais vaizdais, tu nežinai ir galbūt niekada nesužinosi. Visai gali būti, kad jis turi kokią nors priklausomybę (nuo alkoholio, lošimo ar sekso), jam rauna stogą nuo vienatvės, o po dirbtine šypsena nuotraukose jis slepia savo įsisenėjusią depresiją.
Apie didžiausią socialinių tinklų trūkumą – saldų melą, į kurį sąmoningai ar nesąmoningai įsivyniojame tarsi į pūkinę antklodę šaltomis naktimis, „37O“ puslapiuose kalbėjome ne kartą. Tačiau bene daugiausia savo laiko šiai problemai nagrinėti skyrė vienas mūsų bendraautorių, rašytojas Marijus Gailius, prieš metus atlikęs platų pusiau sociologinį, pusiau satyrinį tyrimą ir peržiūrėjęs beveik visus savo feisbuko draugus – žmones, su kuriais jis, kaip manė, buvo draugas.
„Paaiškėjo, kad feisbukas tėra saldi iliuzija, kurioje plaukiojau vienuolika metų, tai yra beveik trečdalį savo gyvenimo. Aš netgi sužinojau (tai yra atsiminiau), kad mudu buvome draugai, pone Dieve šventas, su daktaru Aurelijumi Veryga. Tik pamanykite. Tik peržvelkite patys savo draugų sąrašą. Ne, nežvelkite, nepatariu. Trinkite geriau tuojau pat. Bet jeigu abejojate, tai sveiki atvykę į tikrovės dykumą: pabūsiu jūsų vedlys po niekį ir srautą, kurio patys nematote“, – savo straipsnyje „Pabėgimas iš Cukerbergistano“ (jį lengvai rasite mūsų svetainėje 370.diena.lt) rašė jis.
Praėjus beveik metams prie šios temos grįžusi kita mūsų bendraautorė Tautė Bernotaitė pastebi, kad situacija keičiasi ir vis daugiau žmonių šioje magiškoje virtualiųjų tinklų realybėje darosi atviresni. „Socialinėje medijoje, kurios ištakos – pirmūnų lenta, pradėjo daugėti įrašų apie depresiją, emocinius sunkumus, valgymo sutrikimus, instagrame demaskuojami tobulų kadrų triukai. Kalbėjimą apie nepatogias gyvenimo puses vadinsime atvirumu. Nors galėtume veltis į diskusiją, kas yra atvirumas, kuo jis skiriasi nuo tiesos sakymo“, – savo straipsnio įžangoje rašo ji ir paskui cituoja žmones, kurie turi ką pasakyti šia tema, nes ir patys cukraus ant savo įrašų socialinėje medijoje nebarsto – grupės „The Roop“ lyderį Vaidotą Valiukevičių, fotografę, poezijos knygos „How to Swim Through Pain“ autorę Neringą Rekašiūtę, komiką, platformos ir kanalo „1K.lt“ įkūrėją Olegą Šurajevą, interneto rašytoją Mykolą Pleską, tinklalaidės „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ autorę Urtę Karalaitę ir praktiškai atvirumą taikančias specialistes – patiriamojo ugdymo, ugdomojo vadovavimo specialistę, lektorę Ievą Sližienę bei radikalaus atvirumo praktikę, somatinės psichoterapijos ir traumos terapijos specialistę Jūratę Glo.
Taip pat šiame numeryje rasite interviu su švedų rašytoju Patriku Svenssonu, kurio knygą „Apie ungurius ir žmones“, regis, jau perskaitė arba dar ruošiasi tai padaryti knygoms neabejinga visuomenės dalis. Tęsiant knygų temą – jeigu ruošiatės atostogauti Neringoje, tai skubame pranešti, kad Nidoje duris atvėrė Vasaros knygynas, kurį skaitytojams pristato mūsų bendraautorė, rašytoja Jurga Tumasonytė.
Taip jau sutapo, kad pakalbinome dvi buvusias architektes. Mūsų liepos numerį savo iliustracija aprengusi Justina Norkutė-Širin nesigaili architektūrą išmainiusi į piešimą, o Ieva Saudargaitė-Douaihi – į fotografiją.
Mūsų sinefilė Jorė Janavičiūtė domėjosi, ar Lietuvoje egzistuoja žanrinis kinas, muzikos apžvalgininkas Jonas Braškys klausėsi lietuviškos muzikos scenos naujienų, o Marijus Gailius skaitė naujausias knygas, kad turėtų jums ką parekomenduoti kaip atostogų skaitinius.
Geros likusios vasaros su mažiau feisbuko ar instagramo ir daugiau gamtos!
Jūsų „37O“