Ruduo jau savaime yra permainų laikas, jeigu kalbame apie orą. Šis ruduo, panašu, permainų pateiks daugiau. Kažkam jos patiks, kažkam – nelabai. Paprastai permainos patinka tiems, kurie prie jų bent šiek tiek prisidėjo (pavyzdžiui, nunešė savo užpakalį į rinkimus). Tie, kurie jų nenori, paprastai nieko ir nedaro, tikėdamiesi, kad viskas liks savo vietose ir be jų pastangų.
Permainos rūpi nebūtinai tik jauniems žmonėms – visi mes pažįstame bent po keletą liberaliai mąstančių senjorų, kuriems nekliūna homoseksualių porų noras kurti santuokas, dviguba pilietybė ir pan. dalykai. Tačiau lygiai taip pat žinome (asmeniškai gal ir nepažįstame, nes gyvename skirtinguose socialiniuose burbuluose), kad Lietuvoje pilna jaunų žmonių, kuriems drąsiai galima kabinti homofobų, seksistų, ksenofobų ir pan. etiketes.
Kalbant apie rinkimuose dalyvavusius politikus, irgi nesinorėtų akcentuoti jų amžiaus – juk geras arklys vagos negadina. Tačiau, tęsiant arklių ir permainų temą, dar yra ir kitas posakis – „Nuvarytus arklius nušauna“. Tikslų „nuvarytųjų“ skaičių žinosime po rinkimų, o tada galėsime daryti ir išvadas.
Permainų vėjai, likus dienai iki rinkimų, atpūtė ir į autorius vienijančią ir jiems atlygį renkančią asociaciją LATGA. Neseniai vykusio autorių susirinkimo metu buvo išrinkta nauja taryba (tai kažkas panašaus į UAB valdybą), į kurią pateko net penki populiariosios muzikos autoriai, tarp jų ir aštuonerius metus šios organizacijos tarybai vadovavusį prof. kompozitorių Teisutį Makačiną prezidento poste keičianti Raminta Naujanytė-Bjelle, vos prieš dešimt metų išgarsėjusi daina „Brolužis“. Tiesa, R.Naujanytė neabejinga ir rimtajai muzikai, pati dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, todėl tikėtina, kad jai pavyks tinkamai atstovauti tiek rimtojo, tiek populiariojo meno atstovų interesams. Ją būtinai pakalbinsime, kai apšils kojas eidama naujas pareigas, o kol kas pristatome šio numerio pašnekovus.
Negalėjome praleisti mūsų bendraautorės Linos Simutytės debiuto – ji ką tik pristatė savo pirmąją knygą „Miesto šventė“. Ją kalbino kitas mūsų bendraautoris, taip pat rašytojas Marijus Gailius.
„Kiekvieną kartą rašau tarsi iš naujo ir vis turiu save įtikinti, kad pirmiausia teksto reikia man pačiai. Esu linkusi į kalbines puošmenas, todėl rašyti sunku. Man svarbios metaforos ir palyginimai, kurie būtų gerai apgalvoti, kartu rūpi istorijos plėtotė ir veikėjų gylis. Rašant praleistas laikas yra turiningiausias, labiausiai praturtinantis“, – apie savo rašymo įpročius sakė ji.
Pati Lina pratęsė savo literatūrinio projekto „Blunkanti sofa“ pokalbių ciklą. Šį kartą ji kalbino Lietuvos rusų dramos teatro aktorę, teatrinių bei muzikinių performansų kūrėją ir atlikėją, debiutinės knygos – vizualinės novelės „Stigmos“ autorę Jevgeniją Karpikovą. „Man patinka pasijuokti iš savęs, iš savo negalių: stengiuosi aprašyti skaudžiausius įvykius taip, kad ir skaitytojas galėtų nusišypsoti. Neturėjau poreikio rašyti savipagalbos knygos, ir, nors novelės rašymą galėčiau įvardyti kaip psichoterapinę patirtį, tai – praeitas etapas, į kurį galiu žvelgti iš rašymui svarbios laiko distancijos“, – kalbėjo menininkė, prieš keletą metų patyrusi gyvybei pavojingą kojos traumą.
Negalėjome praleisti ir fakto, kad poezijos knygą išleido tinklalaidės „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ įkūrėja, menininkus vienijančios iniciatyvos „Artists With Belarus“ autorė, žodžio, dialogo ir teksto žmogus Urtė Karalaitė. Apie naują knygą „Būčiau jeigu nebūčiau“ ir ne tik kalbėjosi mūsų bendraautorė Daiva Juonytė.
„Aš esu visokia, tai atspindi ir mano veiklos, todėl niekaip negalėčiau savęs rasti kažkurioje veikloje labiau. Šiuo atveju tai skirtingi formatai: pokalbiai man patinka ilgi, platūs ir lėti – taip galima giliau pasikapstyti ir rasti netikėtų minčių, o mano tekstai visą gyvenimą buvo trumpi ir koncentruoti. Paauglystėje visi rašydavo esė, ilgus eilėraščius, o man niekaip nepavykdavo išeiti už trijų eilučių ribos. Tuomet jaučiau frustraciją, kad nemoku rašyti kaip kiti. Dabar jau suprantu, kad tai mano braižas ir nelabai čia ką pakeisi“, – duodama interviu mūsų leidiniui sakė U.Karalaitė.
Numeryje rasite ir interviu su smuikininke Lora Kmieliauskaite, rudenį pradėsiančia savo performanso „This Order Goes Wrong“ turą, ir su filosofu Nerijumi Mileriumi, kuriam teko užbaigti paskutinį Anapilin iškeliavusio režisieriaus Audriaus Mickevičiaus filmą „Pavyzdingas elgesys“. Dar siūlome pažintį su jaunų atlikėjų konkursus „Garažas“ ir „Novus“ laimėjusių grupių „John‘s Shower Band“ ir „Mėlyna“ nariais. Gero skaitymo ir iki susitikimo lapkritį!
Jūsų „370“