Jeigu sąžiningai laikysimės karantino reikalavimų ir rekomendacijų, tai Kūčių ir Kalėdų šventės turėtų atrodyti taip, kaip jį žurnalo viršelyje pavaizdavo viena mūsų gruodžio numerio herojų – dailininkė Gabrielė Gudaitytė. Pižama (o kam puoštis), maistas (nebūtinai dvylika patiekalų) ir TV programa, kuri po sočios vakarienės migdo ne prasčiau nei aguonų pienas.
Toks neįkvepiantis šventės scenarijus laukia tų, kurie dar nesukūrė savo šeimos ir vakarotų su savo tėvais, seneliais, jeigu ne karantinas. Neabejojame, kad tokių tarp mūsų skaitytojų – dauguma. Tokie pat vieniši jausis mūsų tėvai ir seneliai, kurių sveikatą saugosime nelankydami jų per šventes. Tačiau nenusiminkime – Kūčias ir Kalėdas dar galime išgelbėti.
Tik ne siųsdami paštomatu brangius daiktus (išlaidauti pandemijos akivaizdoje nevertėtų), o išmokydami tėvus bei senelius naudotis naujausiomis technologijomis, kurias galima vadinti ir didžiausia XXI a. dovana, ir rykšte. Veikiausiai daugelis jų turi išmaniuosius telefonus (jeigu neturi, gera proga padovanoti – iš pradžių užteks paties pigiausio), tad jums tereikės išmokyti naudotis vaizdo pokalbių programėlėmis, jei to dar nepadarėte. O kad nereikėtų seneliams žlibinti tuose savo išmaniuosiuose, pamėginkite išaiškinti, kaip telefono ekranu pasidalyti kompiuteryje ar išmaniajame televizoriuje.
Nuotolinės Kalėdos – palyginti nedidelė kaina, kurią sumokėsime už tai, kad tiek didelė dalis visuomenės, tiek valdžia nepakankamai įvertino grėsmę ir leido sau atsipalaiduoti po pirmosios pandemijos bangos. Kur kas didesnę moka ligoniai, mirusiųjų artimieji, su virusu kovojantys gydytojai. Nepamirškime to ir Kalėdas bei kitas šventes švęskime atsakingai, pagalvokime apie savo ir artimųjų sveikatą.
O kad internete įmanoma ne tik Kalėdas švęsti, bet ir kultūrintis, ir netgi dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, įsitikino mūsų bendraautorė Jorė Janavičiūtė, atlikusi savotišką eksperimentą. Ji visą savaitę beveik kasdien vaikščiojo į virtualiuosius renginius ir aprašė savo įspūdžius.
„Nors ir gaila viso šito laiko, praleisto tiesiog sėdint namuose prie kompiuterio, bet iš tikrųjų ne kažkokiuose išsvajotuose toliuose atsiveria kūrybiškumas – o čia pat, „Zoom“ kambarėliuose. Kai pasiskundžiu savo terapeutei, kad mane vis labiau ima mieguistumas, ji paaiškina, kad jis mus apima tada, kai nepatiriame emocijų. O ką daro kūrybingumas? Padeda jas pažadinti“, – rašo ji.
Vienas mūsų šio numerio herojų, po Junior A ir FC Baseball slapyvardžiais besislepiantis muzikos kūrėjas Tautvydas Gaudiešius interviu „370“ pasakojo, kad jau per pirmąjį karantiną jam pavyko pažadinti savo kūrybiškumą: „Jutau, kad karantinas yra geras laikas išbandyti kažką naujo, pasičiupau gitarą ir pradėjau rašyti. Tada pagalvojau – gal nutolti nuo Junior A dar toliau ir pradėti rašyti lietuviškai, nes niekada nebuvau bandęs to daryti? Taip prasidėjo FC Baseball.“
Jau minėtoji dailininkė G.Gudaitytė prisipažįsta, kad sėdėjimas namuose ir vengimas absoliučiai bet kokio kontakto su žmonėmis per pirmąjį karantiną jai net labai patiko ir padėjo. „Po jo jaučiausi sustiprėjusi. Per antrąjį karantiną dar kurį laiką sakiau ir bandžiau, nežinau, ar save, ar kitus įtikinti, kad taip vis dar yra. Tačiau pastaruoju metu suprantu, kad ši situacija man vis dėlto yra labai nenatūrali ir man tikrai labai trūksta kitų žmonių. Darosi vis sunkiau rasti motyvacijos ir prasmės kažką daryti“, – virtualiojo interviu metu kalbėjo ji.
Tačiau net ir karantino metu pasaulis nestovi vietoje. Kol mes verkšlename dėl suvaržytos laisvės, kiti gi mąsto plačiau ir susitelkia ne tik į šiuo metu aktualias problemas, bet ir žvelgia globaliau, nepamiršdami ateities. Antrojo karantino pradžioje patys negalėję atverti durų savo lankytojams, šalies muziejų atstovai ėmėsi svarbios ir šiandieniame kontekste labai gražios iniciatyvos: kartu su muziejų bendruomene „We Are Museums“ ir „EIT Climate-KIC“ suvienijęs jėgas MO muziejus subūrė net 20 Lietuvos muziejų profesionalų, kurie, iki pat pavasario bendradarbiaudami su klimato kaitos ekspertais ir mentoriais, ieškos būdų, kaip muziejai gali padėti spręsti klimato kaitos klausimus. Su šia iniciatyva galėsite susipažinti perskaitę Daivos Juonytės straipsnį „Klimato kaita: muziejai kaip minties lyderiai ekologijos srityje“.
Taip pat gruodžio numeryje rasite interviu su neseniai išleisto romano „Remyga“ autoriumi Rimantu Kmita ir filmo pagal Antano Škėmos romaną „Izaokas“ režisieriumi Jurgiu Matulevičiumi, naujų knygų ir muzikos albumų apžvalgas. Gero skaitymo ir iki susitikimo 2021-aisiais, kurie, tikėsimės, mums visiems bus gerokai lengvesni.
Jūsų „370“